Lobistų įtakos nėra deklaravęs

Ši asociacija kaip juridinis asmuo oficialiai yra lobistų sąraše. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ją į šį sąrašą įtraukė šių metų sausio 13 d. Šios lobistinės organizacijos atstovas yra asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Delfi nepavyko surinkti duomenų, kad R. Šimašius būtų viešai deklaravęs, jog prie jo kreipimosi į Seimo narius rengimo būtų prisidėjusi lobistinė organizacija.

Įdomu tai, kad R. Šimašius į Seimo narius kreipėsi tą dieną, kai buvo išvykęs į komandiruotę Barselonoje.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vienija didžiausius nekilnojamojo turto vystytojus Lietuvoje. Gerai informuotų Delfi šaltinių žiniomis, R. Šimašius, savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas palaiko gerus ir glaudžius santykius su asociacija ir jos prezidentu M. Statulevičiumi.

Tačiau iki pastarųjų dviejų savivaldybės tarnautojų dar prieisime.

Sulaukęs R. Šimašiaus laiško su prašymu nepalaikyti naujojo mokesčio, Seimas lapkričio 18 d. iki ateinančio antradienio atidėjo ketvirtadienį planuotas priimti Žemės įstatymo pataisas.

Vieša paslaptis, kad didžiausiems nekilnojamojo turto vystytojams naujasis mokestis labai nepriimtinas. Jie viešai ne vieną kartą yra jį kritikavę ir siūlę nepriimti įstatymo pataisų. Lygiai tokios pačios pozicijos laikėsi ir NT vystytojus atstovaujanti lobistinė organizacija LNTPA.

Jos teigimu, jei valdžia būtų pritarusi numatomam valstybinės žemės paskirties keitimo apmokestinimui, tai dar labiau paskatintų nekilnojamojo turto burbulą.

Galimybė papildyti savivaldybės biudžetą

Kritikuodama teikiamas pataisas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų.

„Žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15–20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc. nuomos mokestį, tai reiškia, tokia dalimi pabrangsta kaštai projektui vystyti“, – žurnalistams yra sakęs LNTPA prezidentas M. Statulevičius.

Vis dėlto šias pataisas inicijavusi konservatorių vadovaujama Vyriausybė matė jose prasmę ir taip buvo bandoma sureguliuoti NT rinkos plėtotojams galiojančią tam tikrą privilegiją.

R. Šimašius ir M. Statulevičius

Seimo Kaimo reikalų komitetas rugsėjį pritarė Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose mokestis siektų iki 100 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.

Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.

Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą.

Priėmus Žemės įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 dienos.

Tai, kad pusė mokesčio būtų sumokama į savivaldybės biudžetą, turėtų patikti miestiečių interesams atstovaujantiems merams. Tačiau Vilniaus atveju nutiko priešingai. Papildomi pinigai į savivaldybės biudžetą sostinės mero nesužavėjo.

Jis dažnai viešojoje erdvėje pasisako, kad savivaldybės biudžetas galėtų būti didesnis, tačiau atsiradus progai jį papildyti stojo į NT plėtotojų pusę ir prašė Seimo narių siūlomo mokesčio nepalaikyti.

Ministras nematė argumentų, kodėl mokestį reikėtų nukelti

Konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne kartą viešai yra išreiškęs palaikymą naujam mokesčiui. Anot jo, šis mokestis reikalingas, kadangi valstybė negauna jokios naudos iš savo žemės sklypų, ant kurių vystomi privatūs projektai.

„Valstybė iš tų sandorių negauna jokios naudos arba gauna labai minimaliai. Jeigu keičiama žemės paskirtis iš pramoninės į gyvenamąją, dažnai savivaldybės net atleidžia nuo nuomos mokesčio ir ilgalaikėje perspektyvoje nei valstybė, nei savivalda, kaip savininkas žemės, ant kurios stovi pastatai, naudos negauna“, – „Verslo žinioms“ yra teigęs ministras.

Kalbėdamas „Verslo žinioms“ K. Navickas buvo įsitikinęs, kad pasiruošti naujo mokesčio atsiradimui verslininkai turėjo kelis metus, todėl jis nesutiko su argumentais, kad jo įsigaliojimą reikėtų pavėlinti.

„Kadangi šis klausimas pirmą kartą iškilo 2017 m., manome, kad verslo sektorius turėjo pakankamai laiko pasiruošti, numatyti rizikas, nes praėjo daugiau nei ketveri metai. Mes, kaip ministerija, nematome motyvų pratęsti [projekto įsigaliojimo datos – VŽ]“, – VŽ sakė K. Navickas.

Reikia priminti, kad naują mokestį buvo bandoma įvesti ir prieš kelis metus. Tačiau 2018 m. Seimas tam nepritarė.

Laišką gavo ir ministrai

Dabar sugrįžkime į praėjusios savaitės įvykius.

Lapkričio 17 d. savo laišku į Seimo narius kreipėsi Vilniaus meras R. Šimašius. Jo laiške – griežtai sukritikuotos pateiktos įstatymo pataisos ir jis palaikė LNTPA poziciją, kuri iš esmės naudinga didiesiems nekilnojamojo turto vystytojams.

Tačiau Delfi surinko įrodymų, kad prie šio laiško parengimo galėjo prisidėti ir LNTPA. Šaltiniai Delfi perdavė susirašinėjimų tarp savivaldybės ir LNTPA ekrano nuotraukas. Taip pat redakcija gavo vidinių susirašinėjimų tarp LNTPA narių ekrano nuotraukas. Jose matyti, kad lobistinė organizacija LNTPA galėjo turėti įtakos Seimo nariams išsiųsto laiško turiniui.

Remigijus Šimašius

Delfi turimų nuotraukų matyti, kad laišką Seimo nariams R. Šimašius iš savo darbinės elektroninio pašto dėžutės išsiuntė lapkričio 17 d. 11 val. 38 min. Tačiau dar iki jo išsiuntimo į Seimą šį laišką jau turėjo ir LNTPA.

Tiesa, R. Šimašius šį laišką siuntė ne visiems Seimo nariams. Pateikiame jums Seimo narių sąrašą, gavusį mero, laišką, prie kurio rengimo galbūt galėjo prisidėti ir LNPTA: Mindaugas Skritulskas, Arvydas Pocius, Andrius Bagdonas, Zigmantas Balčytis, Agnė Bilotaitė, Antanas Čepononis, Aistė Gedvilienė, Algirdas Butkevičius, Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė, Jonas Gudauskas, Dainius Kepenis, Vytautas Kernagis, Andrius Kupčinskas, Monika Navickienė, Ieva Pakarklytė, Audrius Petrošius, Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Valdemaras Valkiūnas, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris, Rūta Miliūtė, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis, Gabrielius Landsbergis, Orinta Leiputė, Marius Matijošaitis, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Viktoras Pranckietis, Mindaugas Puidokas, Eugenijus Sabutis, Jurgita Sejonienė, Gintarė Skaistė, Kazys Starkevičius, Jurgita Šiugždinienė, Justinas Urbanavičius, Vytautas Mitalas, Kasparas Adomaitis, Virgilijus Alekna, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Laima Liucija Andrikienė, Dalia Asanavičiūtė, Rasa Budbergytė, Aušrinė Armonaitė, Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Paulė Kuzmickienė, Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Kęstutis Masiulis, Žygimantas Pavilionis, Tomas Vytautas Raskevičius, Lukas Savickas, Algis Strelčiūnas, Giedrius Surplys, Robertas Šarknickas.

Taigi, iš viso mero laišką gavo 62 Seimo nariai iš skirtingų frakcijų. Tarp jų – ir ministrai.
Teksto autorius nurodomas Mindaugas iš LNTPA

Nors šį laišką prieš išsiunčiant Seimo nariams M. Statulevičius buvo jau matęs, jo elektroninis paštas taip pat buvo prisegtas prie laiško gavėjų.

R. Šimašius štai ką parašė Seimo nariams. Pateikiame neredaguotą laišką:

„Sveiki,

Noriu pasinaudoti savo teise kaip meras, atstovaujantis didžiausiam Lietuvos miestui ir valstybės sostinei, ir kreiptis į Jus, Seimo narius, dirbančius parlamentinėse laikinosiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bičiulių grupėse, kurios rodo Jūsų asmeninį susidomėjimą ar suinteresuotumą valstybės miestų klausimais ir urbanistikos procesais mūsų valstybėje. Prie laiško pridedu ir verslą vienijančių organizacijų lyderius, kurie galbūt norės sureaguoti į žemiau išdėstytas mintis.

Rašau dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto (https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIIIP-4274*&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus= ), kuris šį ketvirtadienį Seime bus nagrinėjimas priėmimo stadijoje. Tikiu, kad visą teisės aktą lydinčią ir ne kartą pasiūlymais keistą medžiagą rasite savo darbotvarkėse, todėl lakoniškai akcentuoju ilgalaikes bei strategines problemas, kurias Lietuvos miestų sėkmingam vystymuisi sukeltų esamo turinio projekto priėmimas:

• Dėl neaiškia motyvacija grįsto naujo apmokestinimo bus stabdomas vertės kūrimas miestuose. Iš esmės įstatymo projektas nėra skirtas geriau reguliuoti ar efektyvinti valstybinės žemės naudojimą, o yra tiesiog papildomas apmokestinimas visiems, kas vysto bet kokius projektus valstybinėje žemėje. Kadangi didžioji dalis investicinių projektų mieste ir regionuose vykdoma valstybinėje žemėje, nes apie 80 proc. kitos paskirties pastatų (komercinių, gamybinių ir pan.) yra valstybinėje žemėje, todėl galima teigti, kad papildomas apmokestinimas palies daugumą investuotojų, kurie nori kurti vertę konvertuojant ir suteikiant naują gyvenimą apleistoms miestų teritorijoms. Kviečiu nesiblaškyti ir, siekiant keisti politiką žemės ar nekilnojamojo turto apmokestinimo srityse, naudotis jau esamų teisės instrumentų gerinimu (žemės ar nekilnojamojo turto mokesčiai), o ne kurti naujus apmokestinimus, kurie būtų neatsakingai tikslingai taikomi verslui, siekiančiam kurti vertę ir darbo vietas šiuo metu nenaudojamuose pastatuose, esančiuose valstybiniuose sklypuose. Tuščia nenaudojama arba nenaudojamais pastatais užstatyta valstybinė žemė miestuose nėra vertė, kurią reikėtų saugoti papildomu apmokestinimu;

• Sustos buvusių pramonės zonų konversija, numatyta miestų bendruosiuose planuose. Buvusių pramonės zonų konversija, kompaktiški miestai, suburbanizacijos stabdymas – tai valstybės deklaruoti Lietuvos urbanistinės politikos tikslai. Miesto centre tuščių, nenaudojamų teritorijų nėra, tad vienintelė galimybė į miesto centrą pritraukti naujus gyventojus, biurus, paslaugas yra ten esančių buvusių pramoninių teritorijų, sandėlių konversija. Šie objektai dažniausiai stovi nuomojamoje valstybinėje žemėje. Dažnai jie (objektai) jau yra įsigyti už kainą, įvertinančią ir jų investicinę vertę – galimybę toje vietoje pastatyti miesto teritorijų planavimo dokumentuose numatytus gyvenamuosius ar komercinius pastatus. Valstybinės žemės naudojimo būdo keitimo apmokestinimas skatins joje išlaikyti esamas veiklas ir taip stabdys miesto centro atsinaujinimą ir teritorijos efektyvesnį naudojimą, kuris yra pageidaujamas ir numatytas planavimo dokumentuose.

Kartu tai stums investicijas ir gyventojus į miesto pakraščius, taip skatinant miestų drieką, programuojant problemas dėl atitinkamos infrastruktūros plėtros ir pan. Nugriovus pastatus ar nuomojamą žemę naudojant ne pagal nuomos sutartyje nurodytą naudojimo būdą, numatomas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas. Tuo būdu miesto darną ardantys objektai – merdinčios gamyklos, sandėliai, dirbtuvės ir toliau liks Naujamiestyje, Senamiestyje ir teritorijose aplink juos. Pastatų paskirties keitimas reikštų papildomus mokesčius ar net verslo ir turto praradimą. Tai nesuvokiama tarptautiniame kontekste, kur tokie objektai dažnai parduodami už minimalią kainą, plėtotoją įpareigojant juos konvertuoti. O nustačius tokį reglamentavimą, koks yra minėtame projekte, Lietuvoje turėtume papildomą tokios konversijos apmokestinimą, kas keltų grėsmę miesto centro degradacijai.

• Naujas mokestis galios ir valstybės bei savivaldybės (tiesiogiai ar per kontroliuojamus subjektus) įgyvendinamiems projektams, taip pat viešųjų subjektų projektams. Nors ir neskatinčiau įtraukti tokias išimtis (vietoje to stipriai rekomenduoju apskritai kardinaliai keisti projektą) į dabartinio projekto turinį, tačiau pagal tai, kaip dabar yra parengtas projektas, tikėtina, kad ir valstybės bei savivaldybių projektai turės mokėti šį papildomą mokestį. Tai atsilieps kai kuriems savivaldybių projektams, kurie yra skirti vystyti socialinę, sveikatos, sporto ar kultūros infrastruktūrą. Tikiu, kad tai sukels rinkėjų ar savivaldybių tarnautojų klausimus Jums apygardose, kuriose esate išrinkti į Seimą;

• Atsiranda papildomos išlaidos investuotojams valstybiniuose ar savivaldybių projektuose (viešojo-privataus sektorių partnerysčių projektuose ar koncesijose). Projekte numatytą 5 procentų atlyginimą už pastato paskirties ar naudojimo būdo keitimą mokėtų ir valstybei svarbūs projektai, ir regionui svarbūs projektai, t.y. tie atvejai, kai valstybė specialiai suteikia žemę lengvatinėmis sąlygomis, kad paskatintų tam tikras investicijas. Taip pat 5 proc. mokėtų viešojo-privataus sektorių partnerysčių projektai ir koncesijos, t.y. tie projektai, kur privatus partneris atlygį už teisę naudotis žeme jau yra įskaičiavęs į ekonominius modelius.

• Papildoma administracinė našta naujo mokesčio administravimui. Priėmus projektą tektų bet kokiems projektams, kurie susiję su valstybinėje žemėje esančių pastatų rekonstrukcijomis ar paskirčių keitimais, proporcingai skaičiuoti plotų padidėjimus, vertinti jų rinkos vertes. Visa tai turėtų tikriausiai atlikti nacionalinės žemės tarnybos padaliniai, kurie ir taip yra apkrauti savo tiesioginių funkcijų vykdymu. Toks papildomas administracinis krūvis prailgintų efektyvesnį ir greitesnį investavimą į vertę kuriančius projektus.

Įvertinus visa tai, kviečiu apgalvoti, kokius tikslus šis projektas bando pasiekti, įvertinti, kokią žalą jis sukelia miestų vystymuisi, bei, atsižvelgiant į tai, už jį nebalsuoti rytojaus posėdyje bei grąžinti taisymui arba galutiniam atmetimui.

Esant platesnės diskusijos apie urbanizacijos procesus ir miestų vystymąsi poreikiui, visada esu pasirengęs (tikiu, kad ir kitų didmiesčių merai tam skirtų laiko) susitikti ir pasidalinti įžvalgomis, kurios savivaldybės darbe kyla kasdien.

Pagarbiai
Vilniaus meras Remigijus Šimašius“

Ekrano nuotraukos – iškalbingos

Taigi, kaip nurodo pats meras, jis kreipėsi į Seimo narius, dirbančius parlamentinėse laikinosiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bičiulių grupėse.

O dabar pereikime prie svarbiausios dalies. Delfi gautose vidinių susirašinėjimų ekrano nuotraukose matyti, kad šio laiško autorius nurodomas Mindaugas. Tiesa, Mindaugo pavardė nėra nurodoma. Prie kompanijos, kitaip tariant, dokumentą rengusios organizacijos nurodoma LNTPA.

Tai yra patikimi duomenys, kurių autentiškumu yra įsitikinta. Delfi konsultavosi su IT ekspertais. Ir jie teigė, kad tokia fotofiksacija nekelia abejonių dėl jos autentiškumo ir tai laikoma patikimu įrodymu.

Delfi gavo ir kitų susirašinėjimų kopijų, kuriose matyti, kad prie teksto autorystės nurodytas Mindaugas yra būtent Mindaugas Statulevičius. Tačiau dėl šaltinių jautrumo, jų apsaugos ir įvertinus jiems galinčią kilti riziką daugiau nuotraukų publikuoti negalime.

Redakcija kreipėsi į savivaldybę ir į LNTPA, prašydama patvirtinti arba paneigti šių nuotraukų autentiškumą. Abi pusės sutiko, kad redakcijos turimi ekrano vaizdai nėra suklastoti. Tačiau išsiskyrė vertinimas dėl jų interpretavimo. Prie to dar prieisime.

Dokumente pavadinimu „Vilniaus mero laiškas dėl ŽĮ“, kurio autorystė, remiantis ekrano nuotraukose esančia informacija, priskiriama LNTPA ir Mindaugui, nurodoma, kam siųsti šį laišką. „Instrukcijoje“ nurodoma, kad „laiškas visiems, kurie yra šiose grupėse“. Tada patektos trys Seimo internetinės svetainės nuorodos, vedančios į didžiųjų Lietuvos miestų bičiulių grupes.

„Taip pat pridėti pramonininkų konfederaciją, LNTPA, Investuotojų forumą“, - toliau nurodoma „Instrukcijoje“.
Mindaugo Statulevičiaus siųstas laiškas su mero laišku

Meras taip ir padarė, prie laiško Seimo nariams prisegė nurodytų organizacijų atstovus.

Tekstas, kurio autoriumi, remiantis ekrano nuotraukose matomais duomenimis, nurodomas Mindaugas iš LNTPA, sutampa su tekstu, kuris buvo nusiųstas Seimo nariams.

Delfi gavo ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kad R. Šimašiaus laiško tekstas dar prieš išsiunčiant Seimo nariams kai kuriems asmenims buvo siųstas iš M. Statulevičiaus elektroninio pašto dėžutės.

Taigi nekyla abejonių, kad šis laiškas prieš jo išsiuntimą į Seimą buvo patekęs į NT plėtotojų rankas.

Darė įtaką dviems Seimo nariams

Vis dėlto šis laiškas Seimo nariams galėjo padaryti įtaką.

Anot naujienų agentūros BNS cituoto Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, pataisų priėmimas atidėtas sulaukus kritikos dėl pateikto projekto. „Kadangi viešojoje erdvėje buvo pareikšta kritikos dėl jo turinio, tai nusprendėme skirti daugiau laiko išsiaiškinti tos kritikos pagrįstumui, galbūt dar įregistruoti pataisas, nes kaip suprantu, kritikuojantieji tam tikrus kompromisus pasiūlė dėl mažesnio mokesčio tarifo“, – BNS sakė J. Razma.

Delfi nerado informacijos, kad R. Šimašius būtų deklaravęs tai, jog dėl šio klausimo būtų turėjęs reikalų su lobistu.

Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje SKAIDRIS nebuvo deklaruota, kad valstybės politikui ir Vilniaus miesto merui R. Šimašiui buvo daryta lobistinė įtaka arba tokią įtaką daro jis.

Delfi rado du atvejus, kai šiais metais R. Šimašius buvo patyręs lobistinę įtaką. Abu kartus iš tos pačios Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos. Pirmą kartą šių metų kovo 17 d. dėl „Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2020-12-23 sprendimas Nr. 1-816 DĖL INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮMOKOS TARIFŲ TVIRTINIMO. Dėl šio klausimo lobistinę įtaką patyrė ne tik R. Šimašius, bet ir jo pavaldiniai – A. Nikitinas ir Linas Kvedaravičius.

Antras susidūrimas su lobistine organizacija Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija deklaruotas šių metų balandžio 1 d. dėl „2017-12-20 Vilniaus m. savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-1312 patvirtinta automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientų schema“. Be mero įtaką taip pat patyrė kiti savivaldybės darbuotojai – M. Pakalnis, Lina Koriznienė, L. Kvedaravičius.

Neradome duomenų, kad LNTPA dėl Žemės įstatymo pakeitimo būtų deklaravusi savo lobistinę įtaką Vilniaus merui R. Šimašiui.

Tačiau ji deklaravo dėl šio įstatymo įtaką dariusi dviems Seimo nariams – Vytautui Mitalui ir Eugenijui Gentvilui. „LR Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas XIIIP-4274(2)“, - būtent dėl šių pakeitimų buvo daryta įtaka. Lobistinės veiklos pradžios data nurodyta šių metų lapkričio 19 d.

Kyla klausimų dėl interesų konflikto

Taigi, kyla klausimas, ar R. Šimašius galimai nevykdė lobistinės įtakos Seimo nariams, atstovaudamas ir teikdamas kreipimąsi, prie kurio galbūt prisidėjo ir LNTPA?

Vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo 7 str. 6 p., lobistinė veikla laikomi tie atvejai, kai fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms.

Vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo 6 str. nuostata, lobistinė veikla laikoma neteisėta, jei lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos arba lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

Svarbi ir dar viena aplinkybė. 2021-07-30 Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikta R. Šimašiaus privačių interesų deklaracija, kurioje nurodytas ryšys su partnere Gilma Teodora Gylyte ir jos darbovietėmis UAB „DO Architects Consulting“, UAB „DO Architects“, MB „Gilma & CO“.

Viešai žinoma, kad bent viena G. T. Gylytės atstovaujama įmonė yra laimėjusi ne vieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimą.

Taip pat svarbu paminėti, kad „DO Architects“ ir G. T. Gylytė prisidėjo prie Vilniaus „gatvių standarto“ sukūrimo.

Kaip architektei ir verslininkei, UAB „DO Architects“ vienai iš akcininkių, G. T. Gylytei yra aktualios Seime svarstomos Žemės įstatymo pataisos.

Taigi, kyla klausimas, ar R. Šimašius galimai neveikia viešų ir privačių interesų konflikte? Kyla abejonė, ar jis, būdamas architektės ir projektavimo įmonės vienos iš akcininkių G. T. Gylytės sutuoktinis, tiesiogiai nesirūpina Žemės įstatymo pataisų nepriėmimu Seime? Kaip žinia, naujas mokestis gali padidinti nekilnojamojo turto objektų vystymo kainas.

Persiuntė „vidiniam susipažinimui"

Kad būtų išsklaidytos abejonės, Delfi kreipėsi į M. Statulevičių ir jo paklausė, ar jis kaip nors prisidėjo prie R. Šimašiaus pasirašyto rašto Seimo nariams parengimo.

Pateikdamas atsakymą, M. Statulevičius teigė rašto nerengęs: „Atsakydamas informuoju, kad mero pasirašyto rašto aš tikrai nerengiau ir jokio paruoštuko merui LNTPA nėra teikusi. Asociacija, kaip ir kitos verslo organizacijos bei grupė Seimo narių, yra tik šio rašto adresatai.
Mindaugas Statulevičius

LNTPA pozicija dabar Seime priėmimo stadijoje esančiam LR Žemės įstatymo 9 ir 24 str. pakeitimo projektui yra viešai žinoma ir deklaruota. Kadangi mokestis tiesiogiai paveiks būtent miestuose projektus vystančius verslus (ir viešąjį sektorių taip pat), nestebina, kad viešoje erdvėje mūsų minimi argumentai gali nugulti ir kitų pasiūlymus teikiančių asmenų/institucijų pozicijose“, - nurodė LNTPA prezidentas M. Statulevičius.

Gavus šį atsakymą Delfi kreipėsi dar kartą į M. Statulevičių. Jam pateikėme keletą turimų ekrano nuotraukų. Ir paprašėme patikslinti informaciją: „Prisegu kelis iš mūsų turimų failų. Gal galėtumėte pasakyti, ar jie yra autentiški? Jei autentiški, kaip galėtumėte įvertinti, kad Jūs esate nurodytas prie šio teksto rengėjų?“

Atsakydamas į šiuos klausimus M. Statulevičius galiausiai pripažino su laišku turintis šį tą bendro: „Dėkui už patikslinimą – taip, tai doc. failas, į kurį tiesiog buvo įkeltas gautas mero kreipimosi soc. partneriams tekstas ir persiųstas vidiniam susipažinimui.“

Aplinkybes patikslino iš antro karto

Mero patarėja Rusnė Marčėnaitė Delfi taip pat pakomentavo susidariusią situaciją.

„Minėtasis laiškas, savaime suprantama, rengtas savivaldybės – mero ir specialistų. LNTPA vadovas M. Statulevičius buvo vienas asmenų, informuotų apie mero kreipimąsi į Seimo narius, kaip ir LPK vadovas Vidmantas Janulevičius bei „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, - visi jie yra lapkričio 17 d. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus siųsto laiško adresatai. Pridėdamas prie parlamentarams skirto laiško verslą vienijančių organizacijų lyderius meras minėjo, kad jie galbūt norės sureaguoti į jo išdėstytas mintis.

Dėl Žemės įstatymo pataisų meras nuosekliai pasisakė jau ne pirmą kartą. Dar gegužės mėnesį dėl šios temos meras kreipėsi ir ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir įvardijo keturias pagrindines Žemės įstatymo pataisų projekto ydas bei grėsmes. Daugiau informacijos čia – https://vilnius.lt/lt/2021/05/07/vilnius-siulo-priemones-sklandesnei-konversijai/

Tai, kad LNTPA naudojami argumentai galbūt sutampa su dažnai kartojamais Vilniaus miesto mero, tik parodo, kad panašiai matoma, kaip greičiau apleistas teritorijas mieste paversti gyvybingomis. Ir dar daugiau – užbėgti už akių miestų konversijų trikdžiams – Vilniaus meras Jūsų minėtame kreipimesi rašė, kad įstatymo pataisos gali sustabdyti plėtros procesus ir kituose didmiesčiuose“, - nurodė mero patarėja.

Tačiau gavę šį atsakymą į ją kreipėmės dar kartą. „Prisegu kelis iš mūsų turimų failų. Gal galėtumėte pasakyti, ar jie yra autentiški? Jei autentiški, kaip galėtumėte įvertinti, kad LNTPA vadovas M. Statulevičius yra nurodytas prie šio teksto rengėjų (autorius) ir jis tokio paties turinio dokumentą turėjo dar iki oficialaus išsiuntimo Seimo nariams?“ – štai tokias aplinkybes paprašėme įvertinti savivaldybės.

Tą pačią dieną atsakymo raštu nesulaukėme. Tačiau tądien su Delfi žurnalistu telefonu susisiekęs kitas mero patarėjas teigė, kad pavyko išsiaiškinti šio laiško Seimo nariams „klajones“. Ir galiausiai jis pripažino, kad laiškas dar prieš išsiunčiant Seimo nariams tikrai buvo pasiekęs LNTPA.

Trečiadienį mero patarėja R. Marčėnaitė patikslino informaciją. Ji pripažino, kad M. Statulevičius mero laišką gavo anksčiau nei Seimo nariai. Tačiau R. Marčėnaitė neigė, kad asociacijos vadovas kaip nors prisidėjo prie laiško rengimo:

„LNTPA vadovas mero kreipimosi tekstą gavo anksčiau, nei jis buvo išsiųstas visam sąrašui. LNTPA lapkričio 17 d. 11 val. ta pačia tema rengė spaudos konferenciją ir M. Statulevičius norėjo pasitikslinti, ar nepasikeitusi Vilniaus miesto mero pozicija nuo gegužės mėnesio, kai siuntė laišką premjerei ir Seimo pirmininkei. M. Statulevičius prašė pasidalyti mero kreipimusi, o kadangi nebuvo aišku, kurią valandą lapkričio 17 d. parlamentarams jis bus išsiųstas (meras išsiuntė 11.35 val.), nekūrėme iš šios temos paslapties, ir M. Statulevičius gavo mero laiško parlamentarams projektą išvakarėse. O pagrindiniai Vilniaus mero argumentai ir juolab pozicija nuo gegužės mėnesio tikrai nepasikeitė.

Beje, LNTPA vadovas paprašė ir leidimo pasidalyti mero kreipimusi. Kadangi tekstą gavo google docs formatu, akivaizdu, jį perkopijavo į kitą dokumentą.“

O dabar grįžkime prie savivaldybės vyr. architekto M. Pakalnio ir vyr. inžinieriaus A. Nikitino. Kaip jau minėjome, Delfi šaltinių teigimu, jie palaiko gerus santykius su M. Statulevičiaus vadovaujama lobistine organizacija LNTPA.

Delfi dalinasi nuotrauka, kurioje – jie Dubajuje vykusioje parodoje „EXPO 2020” kartu su LNTPA vadovu M. Statulevičiumi. O tarp jų – Lietuvoje įtakingi NT vystytojai.
Tarp NT vystytojų Dubajuje - M. Pakalnis ir A. Nikitinas
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)