Šeštadienį „Delfi“ prie Lietuvos ir Baltarusijos pusės stebėjo trylikos kurdų migrantų grupę, kurią akylai saugojo Baltarusijos pasienio pareigūnai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis pasakojo, kad tokie atvejai, kai Baltarusijos pareigūnai lydi migrantų grupes, nėra vienetiniai.

„Tai yra ir Jūsų atveju, ir praeitą savaitę net platinome medžiagą, kai jie kilometrų kilometrus lydi palei sieną. Ir ne vienas toks atvejis buvo. (…) Tokie atvejai, galima sakyti, yra kasdienybė. Ir tai yra jokia paslaptis, jie patys pasakoja, kad juos nuo Lenkijos sienos atveža sunkvežimiais. Stumia. Nurodo kelią. Ta pusė tuo užsiima“, – pasakojo G. Mišutis.

Pasak VSAT atstovo, Baltarusijos pareigūnai būna įvairiomis uniformomis.

„Pasakyti, kad tai yra viena konkreti tarnyba, negalima. Būna ir be skiriamųjų ženklų, bet su maskuojančiomis uniformomis, įvairių atvejų būna. Bet kad ten pareigūnai, o ne kažkas kito, tai irgi nekyla abejonių“, – teigė G. Mišutis.

Vis dėl to „žaliaisiais žmogeliukais“ jų pasieniečių atstovas vadinti nebuvo linkęs.

„Žalieji žmogeliukai“ turbūt nestovėtų, ir nelauktų jiems (migrantams – „Delfi“) už nugarų, kaip Jūs matėte. Yra judėjimo, yra su jais judėjimo. Būna tokių atvejų, kai ir tie migrantai, ypač mažesnės grupės, tarsi pačios ateina be palydos, bet, kai būna tos didesnės grupės, už nugarų jau matyti ir ginkluoti žmonės“, – pasakojo G. Mišutis.

Agresijos protrūkių kol kas nėra

Kol kas Lietuva su tokio lygio problemomis kaip Lenkija nesusiduria.

„Tie skaičiai pastarosiomis dienomis šimto neperkopia, tai negalime sakyti, kad būtų labai padidėjęs antplūdis. Juo labiau, kad skiriasi bent jau nuo Lenkijos, kad pas mus tokio agresyvumo protrūkių, bandymų veržtis jėga, inžinerinių sistemų laužymų nėra“, – sakė G. Mišutis.

„Delfi“ užfiksuotai migrantų grupei, pasak pasieniečių atstovo, buvo suteikta humanitarinė pagalba, ir po to ji buvo vėl palydėta už Lietuvos sienos.

„Vakar, kai matėsi, kad jai jau sėdėti ten nelabai gerai – ir lietus, ir vėjai siautė, ji buvo įleista į Lietuvą, pristatyta į vieną iš objektų pasienyje, sušildyta, pamaitinta. Išsidžiovino, atsigavo, pailsėjo, gavo vėl po humanitarinį paketą, ir buvo mandagiai palydėta iki Baltarusijos sienos atgal. Humanitarinė pagalba buvo suteikta. Baltarusiai jiems nieko nedavė.

Žmonės vis tiek yra žmonės. Įleisti jų teisinio pagrindo nėra, bet pagalbą, kaip visada, mūsų tarnyba suteikė – maistas, vanduo, šiluma, ir dar į kelionę, ką reikia“, – pasakojo G. Mišutis.

Vykdo agresiją netradicinėmis priemonėmis

Atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis, kad apibrėžtų tai, kas vyksta, pasitelkė NATO sąjungininkų mokymų doktrinos vadovybės vadovo generolo majoro Williamo Hickmano citatą, kad „mūsų priešai ir varžovai rado galimybę naudoti būdus ir metodus, kurie yra šalia NATO 5 straipsnio ribos“.

„Mūsų teisiniai susitarimo dalykai nemato karinio konflikto grėsmės, bet iš esmės jis vyksta. Čia labai gerai atitinka ir Clausevitziaus apibrėžimą, kad „karas yra politikos tęstinumas kitomis priemonėmis“, – sakė V. Malinionis.

Pašnekovo nuomone, šioje situacijoje priešininkai gerai žino NATO trūkumą, kad Aljansas yra labai blogas greitų sprendimų priėmėjas, lyginant su diktatoriais.

„Jie yra labai greiti sprendimų priėmėjai, gali organizuoti ir mobilizuoti įvairias akcijas. Čia yra mūsų NATO sąjungininkų labai silpna sritis, ir jie tuo naudojasi. (…) Dėl to aš jau ne kartą sakiau, kad tam, kad kompensuotume šitą NATO nepajėgumą lyginant su mūsų priešininkais, mums reikia greičiau daryti namų darbus kaip 4 straipsnio aktyvavimas“, – teigė V. Malinionis.

Pasak jo, 4-as straipsnis nebūtinai veda į 5 straipsnį, „bet tai paruošia mūsų sąjungininkus ir kompensuoja tą lėtą, gigantišką ir nejudrų sprendimų priėmimų procesą“.

„Jie nenaudojo kinetinių konvencinių priemonių mūsų pasienio užpuolimui. Jie pasidarė gyvų žmonių buferį, kas yra, aišku, nusikaltimas žmoniškumui, ir tais gyvais žmonėmis vykdo pačią tikriausią ataką. Jie yra užpuolę mūsų pasienį“, – teigė V. Malinionis.

Kartu jis laikosi nuomonės, kad svarbus ir dialogas, siekiant spręsti situaciją.

„Sutikčiau su prezidento nuomone, kad kalbėtis su diktatoriais reikia, bet tik reikia žinoti, ką šneki. Nusileisti nereikia, bet derėtis turi . Nes, jei nustosi šnekėtis, kai nebėra jokios diskusijos, tai konflikto spiralė veda tik į vieną pusę. Reikia tik žinoti, ką šnekėti, ir žiūrėti , kokiais lygiais šnekėtis“, – sakė V. Malinionis.