„Pavadinimą motyvavo sumetimas, jog Lietuva nori palaikyti ekonominius, kultūrinius, technologinius ir mokslinius santykius ne su vienu miestu, bet su visais Taivano salos gyventojais“, – kodėl pasirinktas Taivaniečių, o ne Taipėjaus, kaip yra kitose valstybėse, atstovybės pavadinimas, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino M. Adomėnas.

Jis akcentavo, kad minima atstovybė neturi diplomatinio statuso.

„Kokiu pavadinimu akredituoti atstovybę, sprendžia Lietuva. Lietuvos teisė spręsti, kaip ji taiko tą „Vienos Kinijos“ politiką yra labai svarbus principas, nes kitu atveju būtų esminis Lietuvos severenumo ir teisės pačiai kurti savo santykius su Taivano žmonėmis elementas būtų atiduotas į nevienareikšmiškai žiūrinčios autoritarinės valstybės rankas“, – teigė viceministras.

Visgi M. Adomėnas neslėpė, kad Kinija kritikavo tokį žingsnį, tačiau, kaip pakartojo laidos dalyvis, Taivaniečių atstovybė Lietuvoje nėra diplomatinė atstovė.

„Lietuva, kaip ir didžioji dauguma valstybių pasaulyje, savo pripažinimą suteikė Pekinui. Tai reiškia, kad negalima vienu metu pripažinti abiejų“, – argumentavo viceministras.

M. Adomėnas teigė besitikintis, kad Kinijos pyktis su laiku atvės.

„Mes nuo pat pradžių gana aiškiai komunikavome, jog nekalbame apie diplomatinės atstovybės kūrimą ar atidarymą. (…) Aš tikiuosi, kad kai ji pradės veikti ir visiems bus aišku, kokio pobūdžio, tie santykiai normalizuosis“, – sakė užsienio reikalų viceministras.

„Tokiomis valstybės kaip Kinija ar kitos panašios santvarkos valstybės ne visą laiką elgiasi skaidriai, kad sakytų, ką daro ir darytų, ką sako. Manyčiau, kad reikia tiesiog palaukti ir pamatyti. Žinutę mūsų verslas, – kad Kinija naudoja savo prekybinius svertus kaip politinio spaudimo priemonę, – gavo. Lietuvos verslas tai gauna ne pirmą kartą“, – tęsė M. Adomėnas.

Jis pripažino, kad rizikų yra.

„Aišku, dabar ateinantį mėnesį-kitą reikia įdėmiau stebėti, kas ten vyksta“, – sakė pašnekovas, tačiau paragino verslus diversifikuoti savo rinkas.

„Nesudėti visų kiaušinių į vieną pintinę, ypač tokią pintinę, kuri kartais netikėtai pradeda reaguoti į aplinką, yra labai sveikintina. Tai yra patarimas, kurį visos demokratinės valstybės savo verslams, prekiaujantiems tokiose šalyse, duoda – turėti alternatyvas“, – paaiškino M. Adomėnas.

Tuo pačiu viceministras pastebėjo, kad prekybos su Kinija apimtys pastaruoju metu augo menkai.

„Mes matome, kad politinė ir ekonominio intereso praraja tarp laisvojo pasaulio ir Kinijos sparčiai didėja“, – sakė M. Adomėnas.

„Mes Vakarų pasaulis, bandome atsisieti, tapti laisvesni, mažiau priklausomi nuo Kinijos kaip tiekimo šaltinio ir eksporto rinkos. Lietuva vykdo tą veiklą ir kritikuoti ją dėl to yra labai trumparegiška“, – pridūrė jis.