Sarafinas: liūdina vaizdas kai kuriose savivaldybėse
Mažiausios mokyklos yra laikomos tos, kurios turi mažiau nei šešiasdešimt mokinių. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sako, jog kol kas liūdina tai, kad yra numatoma labai daug išimčių.
„Tai dar nėra sprendimas, tai – dar tik siūlymas (dėl mokyklų jungimo), dar bus sprendžiama, ir bus, matyt, keičiama, išsakytos įvairios nuomonės. Šiaip apie tai šnekama jau daugiau nei dešimt metų. Jau ir ankstesnės valdžios apie tai šnekėjo, tik nesiryžo kažką keisti, nes tai ypatingai valstiečiams labai skaudanti tema. Jie buvo lyg apsisprendę, kad turi nelikti jungtinių klasių, bet po kažkiek laiko suprato, kad jos turi likti. Apie tai šnekama labai ilgai, tačiau tų mažų mokyklų kaip turėjome labai daug, taip ir tebeturime. Turime mokyklą, kur mokosi ir devyni, trylika ar septyniolika vaikų.
Net ne vienetai, o dešimtys tokių mokyklų ir kad tai būtų kažkaip keista prieš dešimt metų ar penkerius, nieko panašaus neįvyko. Ir dabar yra numatyta daug visokių išimčių, pavyzdžiui, pakankamai liūdnas vaizdas kalbant apie mokyklų tinklą Vilniaus rajone, Šalčininkų rajone ir jis liūdnas vaizdas todėl, kad girdime, kad tautinių mažumų mokykloms numatytos išimtys“, – sako G. Sarafinas.
Anot jo, didžiausią atsakomybę turi prisiimti savivaldybės. Yra miestų, kurie puikiai tvarkosi, tačiau yra savivaldybių, kurios net neketina kažko keisti ir atsisakyti mažųjų mokyklų.
„Nebent labai stipriai užlauš ir tai jau kainuos labai brangiai savivaldybėms, bet tarkime Švenčionys jau susitvarkė mokyklų tinklą, Lazdijai, Šiauliai, tačiau yra savivaldybių, kur situacija yra bloga, kurios negirdėjo patarimų, nelabai aišku, ar ir dabar girdės“, – sako G. Sarafinas.
Burokienė: pradinėje mokykloje gali mokytis net ir du vaikai
Valstiečių frakcijos narė Guoda Burokienė tikina, kad pradinė mokykla gali būti net ir su dviem mokiniais, nes tokia mokykla turėtų būti kuo arčiau namų.
„Pirmiausia, turime nuspręsti, apie kokias mokyklas mes šnekame: apie pradines, progimnazijas, gimnazijas. Žinoma, jeigu tai yra progimnazija, nuo penktų iki aštuntų klasių, tai, manau, mokykla turi atitikti kokybę ir tam tikrus standartus, o pradinė mokykla, manau, gali būti ir su dvejais mokiniais, nes mes žinome, kokia yra Lietuva, kokia yra demografinė situacija ir kaip mes mažėjame.
Jeigu mes norime turėti penkių miestų šalį, galima labai greitai tai padaryti. Aš manau, ir mūsų frakcijos narių nuomonė tokia, kad pradinė mokykla turi būti kuo arčiau namų“, – sako pašnekovė.
Asanavičiūtė: atotrūkis tarp miestų ir miestelių per didelis
Konservatorių frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė laidoje tikino, kad būtina užtkrinti, kad atotrūkis tarp didmiesčių ir mažų mestelių mažėtų.
„Jeigu mes kalbame apie mokymo kokybę, rezultatus, turėtume žiūrėti ne į administracinių resursų sutaupymą, ne tai, kad mokykla būtų šalia, bet mes negalėtume užtikrinti tos kokybės, nes mes žinome ir rezultatai rodo, kad esant mažoms mokykloms, nėra galimybės užtikrinti tam tikrų dalykų mokymo. Tarkime, jeigu klasėje yra devyni vakai, iš jų biologijos norėtų mokytis septyni, o kiti galbūt fizikos arba chemijos, tokios galimybės užtikrinti mokymą nėra. Pagal naujausias ataskaitas, matome didelį atotrūkį tarp miestų ir regionų mokyklų.
Šį atotrūkį turime mažinti, nes, visų pirma, turime turėti mintyje vaiką ir jo išsilavinimo kokybę. Jeigu mes šiandien sakome, kad stojimui reikalinga matematika ir lietuvių kalba, tai mes turime mokyklose užtikrinti, kad vaikas gautų pagrindus ir gana tvirtus, kad jis galėtų stoti į aukštąją mokyklą. Mes neturime padaryti penkių miestų penkių didelių mokyklų Lietuvą, bet turime skatinti, kad regionuose stiprėtų mokyklos, stiprėtų mokinių mokymosi kokybė ir rezultatai“, – sako D. Asanavičiūtė.
Liūdina matematikos pasiekimai
G. Sarafinas, paklaustas, kaip vertina pokyčiud dėl matematikos egzamino, tikina, kad pastaraisiais metais, kai matematikos egzaminas dar nebuvo privalomas stojant į valstybės finansuojamas vietas, laikančiųjų matematiką nuosekliai mažėjo.
„Manau, kad gerai daroma, nes tai, kas buvo iki šiol, tikrai buvo liūdnas vaizdas, mes turėjome Lietuvoje pakankamai diplomų fabrikų, kurie priimdavo vaikus be jokių egzaminų, be pasiekimų, su vienu balu iš dešimties. Užtekdavo užeiti į aukštąją mokyklą ir jis tapdavo studentu ir nesunkiai nusipirkdavo diplomą.
Dabar tas suvienodinimas, kad jaunuoliai turės atitikti ir stojant į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas vietas yra išmintingas, kalbant apie matematiką, jeigu to būtume nedarę, jau dabar bendras vaizdas yra pakankamai nykus, pavyzdžiui, šiemet matematikos egzaminą laikė penkiolika tūkstanių jaunuolių iš dvidešmt šešių tūkstančių, vadinasi, vienuoika nelaikė ir turbūt patys supranta, kad matematikos nemoka ir kad tie, kurie laikė, iš jų neišlaikė penkiolika procentų, suvokiame, kad maždaug pusė mokinių Lietuvoje nemoka matematikos.
Jeigu būtume nusprendę, kad matematika neprivaloma, mes žinome, kad vaikai dešimtoje klasėje renkasi, ką mokysis a lygiu, ką b, o ko nesimokys. Pastaraisiais metais, kai matematikos egzaminas nebuvo įtrauktas kaip reikalingas, jeigu tu nori gauti valstybės finansuojamą vietą, mokinių, kurie rinkdavosi matematikos egzaminą, nuosekliai mažėjo“, – sako G. Sarafinas.
