Kaip skelbia Baltarusijos žiniasklaida, įvyko antras A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbis. Sakoma, kad abiejų šalių pareigūnai nedelsiant pradės derybas dėl šios migrantų krizės.

„Pirmas dalykas, mes kol kas girdime tik A. Lukašenkos pusės informaciją, kurią reikia vertinti labai atsargiai. Nes joje dažnai būna labai daug dezinformacijos ir bandymų parodyti, kiek A. Lukašenkai daug čia pavyksta pasiekti“, – Info TV laidai „Info diena“ sakė A. Kubilius.

Europarlamentaras kritiškai įvertino apskritai faktą, kad tokie pokalbiai vyksta.

„Mes čia turime turbūt dvi problemas. Vienas dalykas, tai, ar tikrai reikia tokių pokalbių? Aš kritiškai vertinu tokius pokalbius, nes, mano manymu, Europos Sąjunga (ES) turi vykdyti bendrą politiką, ir čia Berlyno ar Paryžiaus politika nepakeičia Briuselio politikos.

Kai ponas Lukašenka dabar teigia, kad, kalbėdamasis su A. Merkel, tai yra su Berlynu, Minskas susitarė, kad bus vykdomos derybos su Briuseliu, tai šioje vietoje net ir ponia Merkel neturi galios nurodyti ES institucijoms, jeigu kitos šalys narės tam nepritars“, – sakė A. Kubilius.

Antra problema, politiko vertinimu, yra dalinimasis informacija.

„Lietuvoje esame informaciniame vakuume, nes kanclerė A. Merkel informuoja Europos Vadovų Tarybos narius, tuo pačiu informuoja Latvijos ir Estijos premjerus, o Lietuvoje informuoja prezidentą Gitaną Nausėdą. Ir ta informacija lieka G. Nausėdos ir jo patarėjos Astos Skaisgirytės rankose.

Ta informacija nėra dalinamasi. Jau matėme tai labai aiškiai pasakyta, kad mūsų ministras Gabrielius Landsbergis nebuvo informuotas, kai tuo tarpu latvių ir estų ministrai pirmadienį buvo puikiai informuoti apie tai, kaip vyko pokalbiai. Šitoje vietoje turime didelį rizikos elementą, kad šitaip valdant informaciją gali būti padaryta didelių ir Lietuvai labai skausmingų klaidų“, – sakė A. Kubilius.

Ragina nepasiduoti šantažui

Europarlamentaro vertinimu, bet kuriuo atveju šioje situacijoje reikia išvengti, kad šitas hibridinis karas netaptų įžanga į daug platesnius migrantų krizės reikalus.

„Jeigu ES pasiduos šantažui, ir nutars, kad galima, ar dėl humanitarinių priežasčių, ar dėl pokalbių su A. Lukašenka priimti kelis tūkstančius migrantų į ES, tai bus paskatinimas kitiems migrantams veržtis tokiu pat būdu į tą pačią ES“, – teigė A. Kubilius.

Politikas neatmeta, kad, tokiu keliu sprendžiant problemas, prabėgus mėnesiui A. Lukašenka vėl sugalvos atvežti prie sienos pabėgėlių, kad vėl jam skambintų A. Merkel arba naujas Vokietijos kancleris, arba Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir jis vėl galėtų užsiimti savo propaganda.

Jis neskubėjo vertinti, kad skambučiai reiškia A. Lukašenkos pripažinimą legitimiu lyderiu.

„Gali traktuoti A. Lukašenką kaip teroristų, paėmusį įkaitus, vadeiva. Būna taip, kad atitinkamos saugumo tarnybos tokiems teroristų vadams skambina, ir juos bando įtikinti pasiduoti ir nusileisti. Bet, kadangi mes Lietuvoje gyvename visiškai netinkamame informaciniame vakuume, visa informacija, ką A. Merkel kalbėjosi su A. Lukašenka, lieka pas G. Nausėdą ir jo patarėją A. Skaisgirytę, kas, mano manymu, net ir prieštarauja Konstitucijai, (…) tai mes nežinome, apie ką kalbasi. Mums vertinti tas kalbas tai yra šiek tiek panašu į būrimą iš kavos tirščių“, – sakė A. Kubilius.

Pasiekė gandai apie Lukašenkos siekius

Politikas apie A. Lukašenkos reikalavimus A. Merkel teigia girdėjęs tik iš viešai prieinamos informacijos iš kaimyninių šalių atstovų.

„Aš apie tai galiu spėti tik iš Lietuvos spaudoje skelbiamų Estijos užsienio reikalų ministrės žodžių, kur ji atvirai pasako, kokią informaciją ji gavo iš kanclerės A. Merkel kabineto. Kad būtent du prašymai buvo pagrindiniai, tai yra dėl to, kad A. Lukašenka būtų pripažintas legitimiu prezidentu, ir antras, kad būtų mažinamos arba atsisakoma sankcijų.

Dar teko girdėti gandų, kad buvo taip pat A. Lukašenkos pusės reikalavimas, kad du tūkstančiai pabėgėlių, kurie dabar yra susispaudę prie Lenkijos sienos, kad jie būtų paimti humanitariniais tikslais, ir išvežti į ES valstybes. Aš tai girdžiu iš kaimynų“, – pasakojo A. Kubilius.

Europarlamentaras neatmeta, kad A. Lukašenka gali prašyti, kad būtų stabdomas naujų sankcijų įvedimas.

„Kai kurios sankcijos, dėl kurių tarėsi užsienio reikalų ministrai, kaip tik jų posėdis vyko pirmadienį, kai A. Merkel skambino A. Lukašenkai, ir apie tai užsienio reikalų ministrai nebuvo vėl gi informuoti, tai, kiek žinau, kai kurios sankcijos gali būti labai skausmingos kaip tik avialinijoms, įskaitant „Belavia“. Kiek man tenka spėti iš įvairių gandų, kad kaip tik dėl to, kad sankcijos nebūtų taikomos „Belavia“, A. Lukašenka ir bandė aiškintis su A. Merkel“, – sakė A. Kubilius.

Baltarusija skelbia apie antrą pokalbį

Kaip rašė BNS, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir autoritarinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka antrą sykį kalbėjosi telefonu. Apie tai skelbia baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

A. Lukašenka ir A. Merkel dar kartą pasikalbėjo telefonu ir sutarė, kad migrantų krizė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje turėtų būti aptarta Minsko ir Briuselio, trečiadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA. Pasak agentūros, abu lyderiai „pasiekė tam tikrą susitarimą, kaip toliau spręsti iškilusius klausimus“. Baltarusijos autoritarinis lyderis ir A. Merkel „sutarė, kad visa problema bus iškelta iki Baltarusijos ir ES lygio“, pranešė BelTA, remdamasi A. Lukašenkos spaudos tarnyba.

Pranešime priduriama, kad „abiejų pusių pareigūnai nedelsiant pradės derybas“. Anot BelTA, „tuo pačiu kontekstu bus sprendžiamas ir pabėgėlių noras patekti į Vokietiją“. „Per pokalbį prezidentas taip pat buvo informuotas apie Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prašymą, kad procese privalomai dalyvautų tarptautinės organizacijos, sprendžiančios pabėgėlių bei migrantų problemas ir jau dabar aktyviai bendradarbiaujančios su Baltarusija“, – rašoma pranešime.

Pokalbio metu esą taip pat buvo sutarta kontaktuoti ir toliau.

Pranešimų apie šį pokalbį ar kokius nors susitarimus Vokietijos pusė kol kas nepaskelbė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (251)