„Prie Vokietijos kanclerės A. Merkel pokalbį gavome įspėjimą, kad toks pokalbis vyks. Net galėjome derinti linijas, kuriomis kalbės kanclerė su Baltarusijos atstovu. O po pokalbio taip pat išklausėme Vokietijos „bryfą“, apie ką buvo kalbėta“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimams Asta Skaisgirytė.
Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos, dar prieš pokalbį buvo suteikta informacijos, apie ką pati kanclerė ketina kalbėti.
„Tie rūpesčiai yra bendri. Tai yra migracijos situacija, nelegali migracija prie Europos Sąjungos (ES) sienų, Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka, ir kokį atsaką į tą ataką galime duoti. Visa tai mums taip pat labai rūpimos temos. Sakyčiau, visiškai natūralu, kad Vokietija apie tai, kad kalbėsis šitomis temomis įspėjo savo sąjungininkes – ne tik Lietuvą, Baltijos valstybes“, – sakė A. Skaisgirytė.
Pasak prezidento patarėjos, apie būsimą pokalbį įspėta tą pačią dieną, kai jis įvyko. Prezidentūros atstovė nesureikšmino aplinkybės dėl informacijos nepasidalinimo tarp institucijų Lietuvoje.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – teigė A. Skaisgirytės.
Paklausta, ar nemato nieko blogo, kad apie tai nežinojo Užsienio reikalų ministerija, patarėja atsakė: „labai gaila, kad nežinojo. Bet dar sykį pasakysiu, kad tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“, – sakė A. Skaisgirytė.
Nesutinka, kad pokalbis legitimizavo Lukašenką kaip prezidentą
Pasak patarėjos, prezidento pozicija dėl nesikalbėjimo su Baltarusijos režimu nepasikeitė.
„Ir čia noriu visiems karštų galvų emocionuojantiems politikams pasakyti, kad prezidento ir Lietuvos pozicija išlieka visiškai nuosekli. Kaip ji buvo prieš mėnesį, prieš du, prieš tris, tai ir dabar: Lietuva nelaiko Lukašenkos legitimiu prezidentu. Taip pat reikalaujame paleisti politinius kalinius. Reikalaujame surengti laisvus rinkimus. Taip pat reikalaujame nenaudoti žmonių kaip ginklų, kaip hibridinės atakos priemonės“, – sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento vyr. patarėja nesutinka su vertinimais, kad Vokietijos kanclerės pokalbis su A. Lukašenka legitimizuoja jį kaip Baltarusijos prezidentą.
„Tikrai neligitimizuoja, ir net gi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja savo interviu taip pat pasakė, kad tai nereiškia legitimizavimo. Tokios pačios pozicijos laikomės ir mes“, – teigė A. Skaisgirytė.
Įžvelgė teigiamų poslinkių
Po šio pokalbio Prezidentūra įžvelgia ir tam tikrų teigiamų poslinkių.
„Jeigu mes manytume, kad tuo pokalbiu pasinaudos tik A. Lukašenkos propaganda, tokiu atveju smerktume bandymus kalbėtis. Tačiau visada yra tikimybė, kad, jeigu yra kalbamasi, kad bus rezultatas, kokio mes tikimės.
Paskutinėmis žiniomis, A. Lukašenka atitraukė dalį migrantų nuo pasienio su Lenkija. Žiūrėsime, kaip toliau rutuliosis įvykiai. Galbūt dar per anksti daryti išvadas, tačiau didžiausias rūpestis, kaip tuos migrantus išvežti iš Baltarusijos, kaip juos repatrijuoti į kilmės šalis dar jiems neperžengus sienos į ES. Čia yra didysis galvos skausmas, ir apie tai kanclerė A. Merkel su A. Lukašenka ir kalbėjo“, – sakė A. Skaisgirytė.
Estijos užsienio reikalų ministrė sakė, kad A. Lukašenka per pokalbį kėlė dvi sąlygas: atšaukti sankcijas ir pripažinti jį.
„Mūsų žiniomis, taip nebuvo pasakyta. Apie sąlygas iš viso nebuvo kalbėta, tik apie migrantus, migrantų situaciją ir jų galimą repatriaciją. Bent jau tokią informaciją turime mes“, – sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento vyriausioji patarėja abejoja pasklidusia informacija esą vokiečiai žada du tūkstančius migrantų pasiimti.
„Labai abejočiau, ar tai yra tikra informacija, nes dar vakar mačiau Vokietijos užsienio reikalų ministro pareiškimą, kuriame jis sako, kad Vokietija dės visas pastangas, kad repatrijuotų migrantus iš Baltarusijos teritorijos į kilmės šalis. Tai susisieka su tuo, kokią informaciją gavome iš A. Merkel ofiso, kad pastangos yra nukreiptos būtent repatriacijai“, – teigė A. Skaisgirytė.
Žiūrėdama į artimiausio laikotarpio perspektyvą prezidento patarėja buvo linkusi būti realistė.
„Galbūt būkime realistais. Situacija yra sudėtinga, tačiau dedame visas pastangas, kad Lietuva šitoje sunkioje situacijoje būtų saugi ir apsaugotų savo ir sienas, ir interesus“, – sakė A. Skaisgirytė.
Pasipylė vertinimai
Nemaža sumaištis kilo ir po Vokietijos kanclerės A. Merkel skambučio A. Lukašenkai. Kritikai teigia, kad taip legitimizuojamas A. Lukašenkos režimas.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė apie tokį pokalbį nebuvęs informuotas. Jo nuomone, su A. Lukašenka reikia kalbėti sankcijų kalba.
„(Reikia) kalbėti ta kalba , kurią jis supranta. Kol kas nemačiau, kad būtų poreikis kalbėti diplomatijos kalba su žmogumi, kurį dažnas galėtume pavadinti besielgiančiu teroristiniais metodais“, – sakė G. Landsbergis.
Po prezidento įrašu feisbuke, kuriuo valstybės vadovas išreiškė paramą A. Merkel pastangoms, savo nuomonę pareiškė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„50 min. kalbėti apie orą? Įdomu, iš kur Prezidentas žino, apie ką buvo kalbama ir kas buvo nutarta? Prezidentas žino, kad derybų nebuvo, nors Lukašenka teigia ir veikia priešingai, tikėdamasis ES nuolaidų, norėdamas įžūliai parklupdyti Lenkiją ..ir Lietuvą, beje. Jeigu Prezidentas nežino, tai kodėl kalba? Gal derasi? O gal tik šiaip, kalba?“, – komentavo Ž. Pavilionis.
