Profesorius: toks konfrontacijos lygis yra pirmą kartą
VDU profesorius Šarūnas Liekis „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ įvertino G. Nausėdos poziciją ir sako, kad verta atsiminti, kad šiuo metu turime tokį krizinį laikotarpį, kokio anksčiau dar nebuvo.
„Lietuvos Respublikos prezidentas yra atsakingas už valstybės saugumą, atsakingas už piliečių gerovę, už valstybės egzistavimą. Dar norėčiau priminti apie prieš kelias dienas įvykusį Kinijos prezidento ir JAV prezidento virtualų susitikimą. Amerikiečiai parengė pranešimą, kad dvišaliai santykiai ritasi link karo, tai yra geriau šnekėtis negu nesišnekėti ir taikos prioritetas, valstybės prioritetas yra aukščiau negu vienokia ar kitokia pozicija vienu ar kitu klausimu.
Dabar mūsų linija, pakankamai fundamentalistinė linija, kurią mes kaip Lietuvos valstybė ilgą laiką rėmėme ir ją iniciavo Europos Sąjungoje, tereikia pasigūglinti ir pažiūrėti, kas ir ką pradėjo pirmas, tai ji buvo pakankamai nekonstruktyvi, tai yra pozicija, kuri veda į tam tikrą konfrontaciją, kitaip sakant, viena ir kita pusė konfrontuoja.
Čia jau nėra labai toli iki karo. Žmonės, kurie stengiasi realiai į tuos klausimus žiūrėti, mato, kad toks konfrontacijos lygis yra pirmą kartą ir tokio lygio krizė yra pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį. Mes anksčiau tokių dalykų neturėjome. Ta prasme Lietuvos prezidentas ėmėsi iniciatyvos, kuri be abejonės yra sveikintina. Dėl dviprasmybių aš nesirūpinčiau, nes mūsų pati politika yra dviprasmė ir nėra nuosekli“, – sako Š. Liekis.
Šešelgytė: išsiskyrusi pozicija yra negeras dalykas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad išsiskyrusi prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicija nėra geras dalykas, nes tai siunčia mūsų partneriams neaiškias, dviprasmiškas žinutes.
„Ko gero, sunku komentuoti, kodėl ta prezidento Nausėdos pozicija pasikeitė, bet galima pakomentuoti, kuo ta pozicija yra pavojinga. Kokios pozicijos besilaikytų – kalbėtis reikia arba, kad kalbėtis nereikia – valstybė turėtų būti vieninga, nes kai užsienio politikoje siunčiamos dviprasmiškos žinutės į išorę, mūsų partneriai nežino, kaip reaguoti, kokia mūsų linija, žinia.
Kitas dalykas, kad kai nesutariama užsienio politikos klausimais viduje, tai yra labai palanki terpė mūsų priešams ta terpe pasinaudoti ir siekti savų tikslų. Taigi bet kokiu atveju išsiskyrusi pozicija yra negeras dalykas.
Reikėtų susėsti ir nuspręsti dėl vieningos pozicijos. O ar kalbėti, ar nekalbėti, irgi reikėtų žiūrėti šiek tiek plačiau. ES pozicija buvo nepripažinti Lukašenkos kaip legitimaus Baltarusijos vadovo ir kalbėjimasis atveria tą galimybę jam teigti, kad su manimi kalbamasi, todėl aš esu pripažįstamas kaip legitimus veikėjas, kaip legitimus vadovas“, – sako pašnekovė.
Viena iš lyderystės kainų, kurią mokame
Taip pat laidoje M. Šešelgytė sako nesutinkanti su Š. Liekio pareiškimu ir tikina, kad skirtingos žinutės šalies viduje – blogai. Taip pat pašnekovė aiškina, kodėl būtent Lietuva ir Lenkija yra tos šalys, kurioms šiuo metu tenka dorotis su hibridinėmis atakomis.
„Jeigu mes pradėsime tarpusavyje nesutarti ir siųsti skirtingas žinutes, be abejo, kad tos žinutės bus pasigautos mūsų nedraugų ir bus išnaudotos, nes šalia migrantų krizės yra kibernetinės atakos, informacinis karas – viskas vyksta vienu metu. Tai, ką mes darome viduje, yra ištransliuojama tiek vidaus publikai, tiek taip pat yra panaudojama kalbantis su ES, sakant, kad štai ES yra nevieninga.
Jūs pažiūrėkite: ne tik ES yra nevieninga politika, bet ir šalių viduje, kurios yra pagrindinėje priešakinėje linijoje, kurios kovoja už demokratiją Baltarusijoje, už demokratiją Rusijoje.
Kodėl pasirinkos Lietuva ir Lenkija būtent šiai atakai suginklintos migracijos atakai, viena iš priežasčių yra ta, kad šios šalys yra labai garsiai kalbančios apie tai, kas vyksta Rusijoje, apie demokratijos suvaržymus, žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, Baltarusijoje. Čia yra viena iš lyderystės kainų, kurią mes mokame“, – taip pat sako M. Šešelgytė.
Ne vienintelis blogas pavyzdys
Taip pat priduriama, kad pastaroji komunikacija nėra vienintelis blogas pavyzdys, kai dėl vidinių nesutarimų neišsprendžiamas labai svarbus klausimas.
„Blogas dalykas ši komunikacija, bet yra ir daugiau pavyzdžių. Tarkime, ambasadoriaus ES skyrimo klausimas. Vėlgi neturėti ambasadoriaus tokioje svarbioje pozicijoje, ypatingai svarbiu metu Lietuvai dėl vidinių nesutarimų – tai jau skandalas.“
Laidoje priminta apie prezidento Nausėdos poziciją, kai kalba eidavo apie pokalbius su Putinu. Tuomet G. Nausėda pats tikino ir svarstė dėl žinutės, kurią tokiais pokalbiais galėtume pasiųsti.
„Matote, situacija keičiasi. Noriu priminti, kad užsienio politikos vadovas yra ne užsienio reikalų ministras, o prezidentas. Tai čia kas ką turi sekti. Man atrodo, kad užsienio reikalų ministrui reikėtų susiimti ir pagalvoti, kur jis yra visoje užsienio politikos sistemos formavime“, – sako Š. Liekis.
„Bet jeigu grįžtume prie Baltarusijos klausimo, akivaizdžiai matome, kad jeigu kalbame apie hibridinę grėsmę, tai hibridas yra karo dalis. Tai dabar klausimas: mes kariaujame ar nekariaujame. Man atrodo, kad mes kariaujame.“
Nausėda: turime kalbėtis su Lukašenka – žmogumi, kuris atsakingas už krizę
Neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, su Baltarusija taip pat reikėtų kalbėtis ir apie humanitarines problemas, sukeltas šios krizės.
„Taip pat turime kalbėtis apie humanitarines problemas – ir ne tik su Lenkija ar Lietuva, ar kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet pirmiausia – su Baltarusija, kadangi ji yra atsakinga už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – tvirtino G. Nausėda.
Anot prezidento, dėl to svarbu kreiptis į ES institucijas ir iš Bendrijos reikalauti ne tik pokyčių migracijos politikoje, tačiau ir prisidėjimo prie fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija.
„Turime kreiptis į ES institucijas – ne tik dėl migracijos ir prieglobsčio politikos, tačiau ir dėl fizinio barjero tarp Lenkijos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos ir Baltarusijos statybų, kadangi dabar Lietuva ir Lenkija gina Vakarų demokratiją. Mes stengiamės užkirsti tiems žmonėms kelią eiti toliau – į Vokietiją. Stengiamės daryti tai, ką galime geriausio, kad apsaugotume ES“, – kalbėjo šalies vadovas.
A. Merkel su A. Lukašenka pirmadienį kalbėjosi apie „sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“, teigia kanclerės atstovas spaudai.
Praeitą savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su Baltarusijos autoritariniu lyderiu, kad būtų išspręsta migracijos krizė.
