Kilo daug klausimų
Delfi primena, jog antradienio rytą prezidentas G. Nausėda teigė, jog kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet A. Lukašenkos režimui.
„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė A. Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui antradienį ryte kalbėjo G. Nausėda.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu prieš kelias dienas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vokietijos kanclerė A. Merkel A. Lukašenkai skambino ir dar kartą.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Seime sakė, kad apie tuomet tik pirmąjį A. Merkel skambutį A. Lukašenkai sužinojo iš socialinio tinklo.
„Su manim nebuvo (aptarta). Aš, tiesą sakant, žinutę pamačiau socialiniame tinkle, tviteryje“, – žurnalistams antradienį sakė užsienio reikalų ministras. Jis pripažino, jog šis skambutis jam buvo netikėtas.
Prezidentūra siunčia kitokį signalą – apie šį skambutį šalies vadovas žinojo.
„Mes apie pokalbį informavome ir aš dabar tikrai nesileisiu į tokį nesolidų užsiėmimą, kuomet man rodoma, kad žinutė buvo išsiųsta ir žinutė kitoje pusėje buvo peržiūrėta. Bet iš kitos pusės aš išgirstu, kad ta žinutė kažkokiu būdu buvo nematyta“, – interviu LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Paprašytas įvertinti prezidento G. Nausėdos teiginius, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė besitikintis, kad G. Nausėda dar patikslins, ką turėjo galvoje.
Antradienio vakarą prezidentas G. Nausėda taip ir padarė. Feisbuke šalies vadovas pabrėžė, jog kalbėjimasis nereiškia režimo legitimizavimo ar pripažinimo.
„Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – feisbuke antradienį rašė G. Nausėda.
Interviu LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį jis pabrėžė, kad „negali būti nė kalbos apie jokį Lukašenkos pripažinimą Baltarusijos prezidentu, nes 2020–ųjų rinkimai buvo neteisėti, sufalsifikuoti, taigi, ir rezultatas yra nepripažintinas“.
„Sankcijos toliau bus tęsiamos, nes nematome priežasčių, kad šis režimas kažką keistų iš esmės. Bet humanitarinę problemą spręsti su ponu Lukašenka – turbūt, leisiu sau panaudoti analogiją, kaip su lėktuvo užgrobiku – yra kalbamasi, ar leidžiama tiesiog lėktuvo grobikams sušaudyti esančius keleivius? Reiškia, kalbėti reikia, nes egzistuoja problema, kurią sukūrė pats Lukašenka. Bet jos be Lukašenkos dalyvavimo išspręsti yra beveik neįmanoma arba nepaprastai sudėtinga“, – teigė G. Nausėda.
Aštrių žodžių G. Nausėda sulaukė ir iš valdančiųjų atstovų – konservatorius Matas Maldeikis feisbuke rašė, jog „Baltarusijos ir Rusijos strategai suvartė prezidentą kaip šiltą vilną“.
Konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis savo poziciją išsakė G. Nausėdos mintį patikslinančio įrašo komentaruose.
„50 min. kalbėti apie orą? Įdomu, iš kur Prezidentas žino, apie ką buvo kalbama ir kas buvo nutarta? Prezidentas žino, kad derybų nebuvo, nors Lukašenka teigia ir veikia priešingai, tikėdamasis ES nuolaidų, norėdamas įžūliai parklupdyti Lenkiją ..ir Lietuvą, beje. Jeigu Prezidentas nežino, tai kodėl kalba? Gal derasi? O gal tik šiaip, kalba?“, – komentavo Ž. Pavilionis.
Konservatorius Andrius Kubilius feisbuke dar rašė, jog tai, ką matėme šių dienų G. Nausėdos elgesyje, kaip tik ir atspindi dvi savybes: „pažiūrų neturėjimą ir nenugalimą norą jaustis reikšmingu“.
„Tai neturėtų būti politinis futbolas“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius Delfi teigė, jog prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus.
„Man yra labai keista. Viskas vyko pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Prezidentas turi spręsti pagrindinius užsienio reikalus – ar Lietuva bendraus, kaip bendraus, ar nebendraus su A. Lukašenka yra prezidento sprendimas. Kai užsienio reikalų ministras pradeda kalbėti tuo reikalu, nesiderinęs su prezidentu, tai yra pavojingas precendentas“, – situaciją komentavo politologas.
K. Girnius teigė, jog visišku nesusipratimu vadina pareiškimus, kad kalbėtis su A. Lukašenka nereikia.
„Reikia prisiminti, kad per Šaltąjį karą JAV visada kalbėjosi su Sovietų sąjunga. (…) Ir kad visą laiką kalba su Vladimiru Putinu irgi yra naudinga, bet jokių nuolaidų nedaro. Jei mes pradedame kalbėti apie diktatorius – kada paskutinį kartą Kinijos prezidentas buvo išrinktas? Kada paskutinį kartą buvo rinkimai Kinijoje? Bet visi kalba su Kinijos prezidentu ir tai laiko visiškai normaliu dalyku.
Gali A. Lukašenka nepatikti, bet jis vis tiek yra de facto valstybės vadovas, jis priima sprendimus“, – kalbėjo VU TSPMI politologas K. Girnius.
Pašnekovas dėstė, jog ir Vokietijos kanclerė A. Merkel supranta, jog Europa migrantų krizės kontekste atrodo itin prastai, todėl ji bando „kažkaip šią krizę išspręsti“.
„Įtikinti A. Lukašenką, kad jis atitrauktų tuos bėglius, kad Europa neturėtų tokio blogo vardo. Tai aš manau, kad toks kaip G. Landsbergis, kuris sako, jog negalima kalbėti, nes kažkaip legitimumą suteikiamą, tai čia yra nesąmonės. Pasikalbi su A. Lukašenka, po to pasakai – mes vis tiek manome, kad yra neteisėtas, sukčius – suklastojo rinkimus.
Tai tokia simbolinė, neracionali politika gali padėtį tik bloginti. Ir mane stebina, kaip G. Landsbergis gali kalbėti, nederinęs savo pozicijų su prezidentu. Nes Konstitucijoje yra visiškai aišku“, – savo nuomonę Delfi dėstė politologas K. Girnius.
Politologas K. Girnius teigė, jog jam nesuprantamas ir „visiškai arogantiškas“ buvo užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pasisakymas, jog apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai nežinojo.
„Kam galingiausios valstybės vadovai turėtų derinti reikalą su mažos šalies užsienio reikalų ministru? Ji pranešė G. Nausėdai, jis prezidentas, ne G. Landsbergis“, – kalbėjo VU TSPMI politologas K. Girnius.
Politologas tikino, jog prezidentui ir valdantiesiems niekaip neužbaigiant nesutarimų, yra sudaromas neigiamas Lietuvos įvaizdis.
„Jau pradeda priminti, kai Lenkijos prezidentas buvo Lechas Kaczynskis, o premjeras – Donaldas Tuskas. Kai ten buvo ginčai, kas važiuos į EVT posėdžius. Tai rodo, kad Lietuva nėra rimta valstybė. Ir kad bent jos politikai negali priimti deramų sprendimų svarbiais klausimais. Čia neturėtų būti politinis futbolas. O kai jau tampa politiniu futbolu, tai reiškia, kad yra politikų politinės brandos stoka“, – Delfi situaciją komentavo politologas K. Girnius.
Jis dar pridūrė, kad labiausiai šiuos žodžius nori skirti užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui, kuris bando „uzurpuoti prezidento teises“.
Urbonaitė: suglumę buvo ir politikai, ir apžvalgininkai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė komentuodama situaciją tikino, jog šis epizodas prasidėjo neaiškia šalies vadovo žinute, itin aštriais valdančiųjų pasisakymais, kurių jie negalėjo praleisti, o rezultatas dar paprastesnis – naudos tai neneša niekam.
„Kas yra blogiausia, tai kad mes šį kartą turime susikirtimą ne vidiniais klausimais, kurie yra mūsų daržas, matomas mūsų. O čia turime situacija, kuri susijusi su mūsų užsienio politika – kur mūsų susitelkimas ir vienodas aiškus kalbėjimas, tarpinstitucinis susikalbėjimas, vienodų žinučių siuntimas į išorę yra be galo svarbu“, – pabrėžė MRU politologė.
Delfi pašnekovė R. Urbonaitė teigė, jog prezidento G. Nausėdos citatos privertė suklusti ne vieną ne dėl jų turinio, o dėl abstrakčių sakinių, kurie gali būti suprantami įvairiai.
„Tai mažų mažiausiai glumino. Nėra gerai, kai mes turime situaciją, jog vienam pareiškimui reikia dar paaiškinimų. Ir čia tas labiausiai ir glumina – kai matai citatą ir keli klausimą – o ką tai reiškia? Kokiu tikslu kalbėtis, apie ką kalbėtis? Kalbėjimasis nėra pats tikslas, tikslas yra išspręsti krizę, tad kokio sprendimo nori.
Kilo tiek klausimų, ir ten tiek abstrakcijų, pasiduodančių pačioms keisčiausioms interpretacijoms, kad aš visiškai nenustebau, kad viduje šaršalas kilo. Nes visi staiga pasimetė ir nebežinojo, kaip tai interpretuoti“, – tikino R. Urbonaitė.
MRU politologė teigė, jog nereikėtų nutylėti „ten, kur yra blogai“.
„O kad čia gerai nebuvo irgi yra faktas. Ne dėl to, kad kažkaip kategoriškai gali nepritarti pozicijai, problema, kad iki galo neaišku, kokia yra ta pirminė žinutė“, – kritikos pažėrė politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog būtų likusi nustebusi, jei visi būtų šį G. Nausėdos pareiškimą pratylėję.
„Ir apžvalgininkai buvo suglumę, tie patys politikai. Tikėtis, kad politikai vien dėl to, jog dar neatsirastų vienas papildomas kirvukas šiame kirvukų angare, tikrai nemanau, kad jie būtų linkę subtiliau laikytis, užimti švelnią pozą.
Bet, aišku, kad bendros situacijos tai negerina, natūralu, kad kalbėti apie kažkokius geresnius santykius mes daug prielaidų neturime. Nepaisant to, kad tai nei pirmas, nei paskutinis prezidentas, kuris vieną ar kitą klaidą padaro“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė teigė, jog bendroji atmosfera, kuri yra susiklosčiusi tarp Prezidentūros ir kitų institucijų tiesiog nėra gera.
„Ir tai tik dar vienas visai nesiklostančių santykių epizodas“, – savo poziciją dėstė MRU politologė R. Urbonaitė.
Delfi pašnekovė politologė R. Urbonaitė dar pridūrė, jog tokia kritika šiuo metu yra nenaudinga niekam.
