„Priverstinis bendradarbiavimas – toks buvo jo pirminis tikslas. Tai buvo daroma tam, kad priverstų mus ir visą Europą sėsti su juo prie derybų stalo ir kalbėtis dėl jam naudingų dalykų: kad sankcijos būtų atšauktos, kad jo izoliacija būtų panaikinta ir, galų gale, kad jis būtų pripažintas kaip legitimus Baltarusijos vadovas“, – antradienį laidoje „Info diena“ kalbėjo Seimo NSGK vadovas.
Jo teigimu, dialogas galimas, jei jis vyksta jėgos pozicijų paremta kalba.
„Tai yra įmanoma, jei, tarkime, Merkel jam telefonu sako: „Jei tu nenori dar penkto, šešto, septinto sankcijų paketo, kur bus įtraukti visi tavo artimiausi žmonės, tavo visos strateginės įmonės, tu padaryk sąlygas humanitariniam koridoriui, įsileisk visus tuščius lėktuvus, organizuok žmonių iš pasienio pavežimą iki Minsko ir grąžink juos atgal į kilmės šalis“, – pateikė pavyzdį L. Kasčiūnas.
Toks pokalbis, jo teigimu, būtų pateisinamas.
„Toks pokalbis yra suprantamas ir aš jį galiu suprasti kaip žinutės perdavimą, bet jeigu tai yra pokalbis, kai jis yra prašomas, jam paliekama erdvė apsispręsti – jau dabar Baltarusijos propagandinėje žiniasklaidoje iš esmės išskalambytas šis pokalbis ir jau parodytas kaip didžiulė Lukašenkos diplomatinė pergalė. Jei jis nieko nepadarys, kad ta krizė, kuri yra dabar, kaip nors spręstųsi, akivaizdu, bus galima kalbėti, kad tokie pokalbiai yra klaida“, – kalbėjo politikas.
Visgi, pasak L. Kasčiūno, buvo galima tikėtis panašių Vokietijos žingsnių.
„Pirmiausia paskambino Putinui, jis rekomendavo paskambinti Lukašenkai – jau vien tai man nepatinka, nes pripažįstame Putiną kaip tarpininką, kuris neva gali padėti išspręsti krizę, bet čia yra vokiška strateginė kultūra. Vokietija dažnai taip elgiasi“, – pastebėjo NSGK pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad A. Merkel baigia savo kadencija, tad, pasak laidos dalyvio, tai nebūtinai yra esminis galios centras Vokietijoje.
„Ji tą dialogo kultūrą turi ir turėjo nuolat, tą reikia labai aiškiai suprasti“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Vis dėlto Seimo narys sakė, kad skambutis turėjo būti geriau suderintas su tomis šalimis, kuros dabar yra „fronte“ – Lietuva, Latvija ir Lenkija.
„Kad neatsitiktų taip, kad už jų akių yra deramasi dėl kažko, ypač, kai mes tiksliai nežinome, kas pokalbyje buvo pasakyta ar pažadėta“, – dėstė parlamentaras.
Jis neslėpė, kad jam kelia abejonių, ar Lietuvoje apie skambutį iš anksto informuota pusė tą informaciją perdavė ir kitiems svarbiems šalies užsienio politikos „architektams“.
„Manau, taip“, – su laidos vedėjo apibendrinimu, kad skambučio suderinimas nebuvo tinkamas, sutiko L. Kasčiūnas.
Jis pasakojo neseniai pats vėl apsilankęs pasienio Kapčiamiesčio užkardoje. Situacija pasienyje, pasak politiko, nėra „tokia apokaliptinė kaip prie Lenkijos sienos“.
„Mūsų pareigūnai yra pasiruošę, kovinė dvasia yra tikrai aukštame lygyje. Tuo metu, kai buvau, 41 migrantas buvo apgręžtas“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, humanitarinės krizės šalia neturime, bet visiems scenarijams turime ruoštis.
Paaiškino, kada būtų galima kreiptis dėl 4 NATO straipsnio aktyvavimo: ką jis duotų
L. Kasčiūnas taip pat įvertino nesenus įvykius prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, kai migrantai mėtė akmenis, lenkų pasieniečiai turėjo panaudoti vandens patrankas, o vienas iš lenkų pareigūnų buvo sužeistas.
„Čia jau yra tas eskalacijos lygis, kur dar vienas žingsnelis ir mes turėsime galimybę kalbėti apie kažkokį ginkluotą incidentą. Lenkijos pareigūno sužeidimas jau verčia braižyti įvairius scenarijus. Jei tokia situacija, kaip dabar yra prie Lenkijos sienos, būtų prie Lietuvos, mes jau neišvengiamai šiandien būtume kreipęsi dėl 4 NATO straipsnio ir prašytume konsultacijų“, – akcentavo Seimo NSGK vadovas.
L. Kasčiūnas paaiškino, kad aktyvuotas NATO 4 straipsnis aktualizuotų neteisėtos migracijos problemą problemą, tai būtų stiprus politinis veiksmas, kuris aljansą įtraukia į šios problemos sprendimą.
„Jis pirmiausia aktualizuotų šią problemą kitokiame kontekste – kariniame, politiniame kontekste. Aiškus amerikiečių įsitraukimas kaip labai didelę derybinę galią turinčios valstybės, kitų didžiųjų valstybių įsitraukimas. Tada yra galimybė prašyti iš mūsų partnerių priskirti tam tikras, pavyzdžiui, karinio atgrasymo priemones, politinius sprendimus arba medžiagas sienos statybai – atsiveria daug įvairių galimybių prašyti realios paramos įvairiai“, – paaiškino laidos dalyvis.
„NATO aljansas yra galingiausias pasaulyje ir istorijoje gynybinis aljansas. Natūralu, tada mūsų derybinė galia sustiprėtų“, – pabrėžė politikas.
Trys veiksmų blokai
L. Kasčiūnas teigė, kad yra trys veiksmų dėmenys, kuriais reikia remtis. Pirmiausia, anot jo, reikia tęsti apgręžimo politiką, ištiesti pagalbos ranką būtiniausiais atvejais ir tiekti pagalbą žmonėms Baltarusijos pusėje, neįleidžiant žmonių į Lietuvos Respubliką.
„Antras dėmuo – nukirsti visus skrydžius iš kilmės šalių į Minską per sankcijų mechanizmus, kas vyksta jau. Turime gerų žinių – daug avialinijų atsisako skrydžių, atsisako skraidinti Irako ir kitų to regiono šalių piliečius į Minską“, – tęsė NSGK vadovas.
Taip pat, kaip pažymėjo L. Kasčiūnas, reikia siekti atidaryti humanitarinį koridorių, suteikiant galimybę migrantams grįžti į kilmės šalis.
„Tai nereiškia Minskas-Berlynas, Minskas-Miunchenas. Humanitarinis koridorius: Minskas-kilmės šalys. Ties tuo humanitariniu koridoriumi ir reikia dirbti. Aš labai tikiuosi, kad būtent apie tokį koridorių kalbėjo Merkel su Lukašenka ir kad bus paspaudimas iš visų pusių, kad Lukašenka būtų priverstas tokį humanitarinį koridorių atidaryti. Tada žmonės galėtų sėsti į tuščius lėktuvus ir skristi atgal“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
