„Vakar dienos duomenimis, jau su 7 šeimomis koordinatoriai yra pasirašę sutartis dėl apgyvendinimo Kaune, kai kurios šeimos galbūt ir Vilniuje“, – LNK antradienį sakė Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.
Tačiau jų įsikūrimas Lietuvoje stringa. Anksčiau politikai kalbėjo, kad pabėgėliai iš Raseinių bendrabučio išsikraustys iki lapkričio 8 dienos. Šiandien šis terminas pratęstas porai mėnesių, tačiau tikimasi, kad šio termino neprireiks.
„Apgyvendinimo terminas pratęstas dėl to, kad nepavyko per trumpą laikotarpį surasti gyvenamojo ploto asmenims. Kadangi tai yra atskiros šeimos, reikia surasti nemažai butų. Mes turime 34 šeimas, 29 viengungius, tai yra pakankamai didelis iššūkis“, – paaiškino Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.
Didžiajai daliai afganistaniečių būsto ieškoti padedantis Raudonasis Kryžius komentuoja, kad nuomotojai atsisako išnuomoti butus, sužinoję, kad juose norima apgyvendinti atvykėlius.
„Yra žmonių, kurie sutinka nuomoti. Yra tokių, kurie nenori įsileisti migrantų. Mes negalime daryti įtakos tokio nuomotojo pasirinkimo. Kitų būstų atsisako patys migrantai – tikisi, kad ateityje jie gaus geresnį pasiūlymą, jiems labiau patinkantį būstą. Jų lūkesčiai yra didesni, jie neįsivertina būsto nuomos kainos, todėl, pavyzdžiui, praeitą savaitę iš 20 pasiūlytų būstų migrantai atsisakė 11“, – raštu perduotame atsakyme LNK sako Raudonasis Kryžius.
Kol ieškoma vietos gyventi, už gyvenimą bendrabutyje jiems patiems mokėti nereikia, tačiau maitinimo afganistaniečiai jau negauna – maistą perka ir gamina patys.
„Maitinimas jiems nėra organizuojamas. Jiems mokamos pašalpos ir jie patys gaminasi maistą bei maitinasi“, – sakė B. Bernotienė.
Prieš mėnesį afganistaniečiams įteikti leidimai dirbti ir gyventi Lietuvoje bei visoje ES, tačiau nei vienas dar nedirba.
„Kol kas visų atvykusiųjų lūkesčiai yra gauti kvalifikuoto darbo pasiūlymą“, – komentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
„Jiems nebuvo patrauklu Raseinių darbo vietos, jie planuoja likti prie savo minčių – Vilnius, Kaunas arba Klaipėda“, – sakė rajono meras A. Bautronis.
Lietuvių kalbos mokomi afganistaniečiai ieško kvalifikuoto darbo – sakosi dauguma turį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau jų atsivežti mokslo dokumentai specialistams kelia abejonių.
„Turime daugiau nei 10 žmonių diplomus ir sertifikatus, tačiau tik keletas iš jų galėtų būti traktuojami kaip aukštojo mokslo diplomai“, – komentavo I. Balnanosienė.
Studijų kokybės vertinimo centras, kuris ir vertina diplomų atitiktį, sako iki šiol nesulaukęs nei vieno oficialaus afganistaniečio kreipimosi dėl diplomų įvertinimo, o diplomai, kuriuos pateikė Užimtumo tarnybai, pateikti be reikiamų priedų, tad negalėtų būti vertinami kaip galiojantys.
„Kai mes kalbėjome su jais dėl galimybių įsidarbinti, tai jie argumentavo, kad turi diplomus, išsilavinimą“, – sakė A. Bautronis.
Užimtumo tarnyba apklausė darbdavius, ieškojo laisvų darbo vietų užsieniečiams.
„Mes apklausėme šimtus darbdavių visoje Lietuvoje ir turime sąrašą per visą Lietuvą iki 500 darbo vietų, pasiūlymų konkrečiai šiems atvykusiems žmonėms“, – sakė tarnybos vadovė I. Balnanosienė.
Tarp įmonių, galinčių įdarbinti užsieniečius, – ir Raseinių rajone veikianti vilnonių verpalų gamintoja „Danspin“. Beveik 500 darbuotojų turinti įmonė galėtų įdarbinti užsieniečius, tačiau jokio susidomėjimo nesulaukė.
„Šiuo metu galime priimti iki 10 žmonių, vėliau galbūt ir šiek tiek daugiau, o galutinio atsakymo, kas toliau ir kaip viskas galėtų būti, daugiau nesulaukėme“, – LNK komentavo įmonės personalo vadovė Indrė Levickytė.
Taigi, jei diplomo nebus, nebus ir kvalifikuoto darbo.
„Natūralu, kad Lietuvoje be diplomo kvalifikuotas darbas negali būti pasiūlytas ir žmonės tiesiog turi galvoti apie savo lūkesčių mažinimą“, – pripažino Užimtumo tarnybos direktorė I. Balnanosienė.
Kol kas Raseiniuose pasilikti planuoja vos kelios afganistaniečių šeimos, tačiau tvirto pažado savivaldybė dar nesulaukė.
