Lankydamiesi užkardoje galime pamatyti, kaip į pagalbą atvykę estai kelia droną ir stebi, ar termovizorius miške ko nors nepastebės. Tai – svarbus pagalbininkas kovoje prieš Baltarusijos pradėtą hibridinį karą.

Varėnos rinktinės vadas Virgilijus Raugalė nupasakoja dabartinį vaizdą prie valstybės sienos. Kol kas Lietuvoje sąlyginai ramu – visi svarbiausi įvykiai vyksta prie Lenkijos sienos – tūkstančiai migrantų bando patekti ten.

Apsilankymas Purvėnų užkardoje

Ta ramybė gana sąlyginė, kol kalbamės, visai šalia, už 15-os kilometrų, buvo apgręžtas 41 migrantas, perbridęs upelį ir atklydęs į Lietuvą.

Viskam diriguoja Baltarusija

Didžiausią grupė, maždaug 70 žmonių, buvo užfiksuota ties Purvėnų užkardos teritorija praėjusį penktadienį. Jie per porą dienų nužygiavo keliasdešimt kilometrų eidami palei Lietuvos sieną, kol galiausiai jų kelionę sustabdė baltarusiai – jie sunkvežimiais visus žmones išsivežė nežinoma kryptimi.

„Baltarusai migrantus atveža netoli valstybės sienos ir paleidžia. Nurodo kryptį, kur eiti. Kai mes juos sulaikome prie valstybės sienos, jie sako, kad nenori eiti į Lietuvą, jų kryptis yra į Lenkiją ir toliau į Vokietiją, tačiau jie stumiami Baltarusijos kolegų į Lietuvos pusę, – kaip viskas atrodo, pasakojo V. Raugalė. – Mes migrantus sulaikome kiekvieną dieną, bet nėra dienos, kada jų nesulaikytume.“

Virgilijus Raugalė

Dabar pastebima, kad migrantai renkasi sunkiai įveikiamus maršrutus, brenda net per pelkes ar iki pusės būdami vandenyje įveikia Čepkelių raistą.

„Anksčiau jie nevengė mūsų pareigūnų, nes žinojo, kad vis tiek liks Lietuvoje. Dabar, kai žino, kad toliau bus neįleidžiami, jie ieško tų vietų, kur sunkiai juos galima pastebėti“, – apie tendencijas pasakoja pareigūnas.

Migrantai jau nori namo

Pašnekovas tvirtina, kad visi į Lietuvą bandantys patekti migrantai – klusnūs ir taikūs, paprašyti jie tiesiog apsisuka ir grįžta į Baltarusiją.

„Kitas dalykas, jie ir išvargę. Jie bandė patekti į Vakarus eidami iš Baltarusijos į Lenkiją, dauguma sako, kad apie mėnesį gyvename miškuose, tai nebeturi ir didelių fizinių jėgų priešintis“, – priduria jis.

Be to, pastebima, kad migrantai ne tik nenori į Lietuvą, kai kurie net prašosi namo. Vienas įdomesnių atvejų – pokalbis su prie Barausko užkardos esančia atvykėlių grupe.

„Buvome priėję prie tų migrantų, jie sakė, mes norime namo ir prašė Irako ambasadoriaus Minske telefono, tai suradome ir davėme jiems numerį“, – sakė jis.

Pasienietis

Kai matome vaizdus prie Lenkijos sienos, ten pareigūnus ir migrantus skiria koncertina. Lietuvoje įmanomas įsiveržimas ir ten, kur nėra jokio fizinio barjero ar rimtų gamtinių kliūčių. V. Raugalės nuomone, net tokiam atvejui yra pasiruošta.

„Gal mušti nereiks, išsirikiuotume, turime paruošę arabų kalbomis pranešimus, kad negalima eiti į Lietuvą, grįžkite atgal“, – sakė jis.

Strategija aiški

Kapčiamiestyje lankosi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pasak kurio reikia ruošis blogiausiam įmanomam scenarijui, kažkam panašaus, ką dabar matome prie Lenkijos sienos.

„Tada mes lygiai taip pat juos atmušim ir jie galės ieškoti kelių į Minską, sėsti į tuščius lėktuvus ir skristi atgal į Iraką“, – kuo baigtųsi bandymas prasiveržti, sakė NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, dabar strateginiai tikslai – sienos apsauga ir toliau tęsiama apgręžimo politika.

„Turime teikti humanitarinę paramą jiems, esantiems Baltarusijoje. Artėjant tragedijai, išskirtiniais humanitariniais atvejais, padėti vienam ar kitam žmogui, – strategiją dėstę parlamentaras. – Orientuotis į tai, kad būtų atidarytas humanitarinis koridorius Minskas-Irakas. Dar viena kryptis, nukirsti visus skrydžius, kad migrantų srautas nesipildytų Baltarusijoje.“

Pasienietis

Paklaustas, ar čia įžvelgia ir Rusijos prezidento ranką, L. Kasčiūnas sakė, kad būtent jis pirmasis ir išbandė tokį karą.

„Visa metodologija migrantų instrumentalizavimo ateina nuo 2015 m., kai rusai tą darė prieš suomius ir norvegus. Buvo tūkstančiai migrantų, jie buvo tiesiog nelegalūs darbininkai Rusijoje, juos atleido, suorganizavo ir nuvežė į Šiaurę. Tada buvo pasodinti prie derybų stalo norvegai, suomiai, kad kalbėtumėmės. Tai priverstinis bendradarbiavimas. Tą patį Lukašenka daro ir mums. Viename sakinyje jis grasina, kitame ragina sėsti ir kalbėtis. Atšaukti sankcijas, panaikinti izoliacija, pripažinti kaip legitymų vadovą“, – sakė jis.

Įvertino humanitarinius paketus

L. Kasčiūnas apžiūrėjo ir humanitarinius maisto paketus, kurių jau paruošta 2 tūkst. ir juos vežiojasi visi pasieniečiai. Planuojama, kad iš viso jų bus 5 tūkst.

Be to, papildomai bus paruošti šilti rūbai, pledai ir kiti daiktai, padedantys išgyventi gamtoje tokiu oru.

Maisto pakete – jautienos konservai, užpilami makaronai, riešutų mišinys, avižinė užpilama košė, sausainiai, cukrus, arbata, vanduo, dezinfekcinis skystis, higienos priemonės.

„Avižinė košė. Aš rytais tokios negaunu namuose“, – stebėjosi L. Kasčiūnas.

„Solidi humanitarinė pagalba. Ir čia tik maistas. O dar yra pledai, įvairios šildymo priemonės, šilti drabužiai. Mes, kaip valstybė, įsivaizduoju, jei bus užrakinimas, humanitarinė problema, tai šioje vietoje mūsų pareigūnai galės paduoti, kad jie pasiimtų, pasišildytų ir pavalgytų“, – pridūrė parlamentaras.

V. Raugalė paminėjo, kad ne visi prašo šių paketų, tačiau jie duodami visiems to paprašiusiems. Per savaitgalį Varėnos rajone išdalinta 50 tokių paketų.

„Reikia pasakyti, kad neteisėti migrantai yra pasiruošę šaltiems orams, ateina su meigmaišiais, šiltais drabužiai, – kalbėjo V. Raugalė, o paklaustas, kaip atvykėliai išgyvena tokiu oru, aiškino. – Pasirodo žmogaus galimybės yra didžiulės. Turi tikslą – Vokietiją. Dėl to matomai aukojasi, rizikuoja net gyvybe.“

Paskelbus apie maisto paketus, internete žmonėms kilo klausimų, kaip migrantai užvirs vandenį užpilamiems makaronams. Netrukus atsirado ir išgyvenimo gamtoje specialistų, kurie turėjo atsakymus - tam bus galima panaudoti ir ištuštintą konservų dėžutę arba tiesiog įmesti plastikinį vandens buteliuką į ugnį, pilnas jis neišsilydo, o jo turinys užverda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)