Nemaža sumaištis kilo ir po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai. Kritikai teigia, kad taip legitimizuojamas A. Lukašenkos režimas.

Visgi panašią nuomonę apie poreikį kalbėtis su režimu interviu Delfi metu išsakė ir Estijos prezidentas Alaras Karis. Interviu skaitykite čia.

G. Landsbergis neslėpė, kad A. Merkel skambutis buvo staigmena.

„Su manim nebuvo (aptarta). Aš, tiesą sakant, žinutę pamačiau socialiniame tinkle, tvitery“, – žurnalistams antradienį sakė užsienio reikalų ministras.

Jis teigė negirdėjęs apie jokius pasiūlymus iš A. Lukašenkos pusės, perduotus A. Merkel.

„Turėjome visą dieną vakar posėdį ir posėdžio metu išvis nebuvo jokios kalbos apie kažkokius skambučius, nieko panašaus, kaip tik ganėtinai vieninga ir palaikanti Lietuvą bei Lenkiją stipri pozicija buvo iš kolegų, partnerių, Pietų valstybių, visų. Sulaukėme labai daug paramos“, – apie pirmadienio vizitą Briuselyje, užsienio reikalų taryboje pasakojo G. Landsbergis.

Besibaigiant posėdžiui, pasak jo, pasiekė informacija apie minėtą skambutį.

„Tai šiek tiek buvo netikėta“, – pripažino ministras.

G. Landsbergis akcentavo, kad jo nuomonė apie pokalbius su režimu nesikeičia.

„Aš lieku prie savo nuomonės. (…) Jeigu mes prašome pagalbos iš Rusijos, akivaizdu, kad turime įvertinti, kokia bus kaina. Tai gali būti Baltarusijos suvereniteto likučiai ir tai yra labai grėsminga. Aš vakar tą pasakiau ir per užsienio reikalų tarybos posėdį, – kad turime labai atsargiai tai vertinti“, – sakė jis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad dar nematė minėto skambučio išrašo.

„Panašu, kad galėjo būti tokia situacija, jog buvo šiek tiek per daug pasitikėta Lukašenka“, – komentavo G. Landsbergis.

Jis neslėpė įžvelgiantis rizikų po tokių partnerių veiksmų, nes A. Lukašenka siekia būti legitimizuotas.

„Matau tokią riziką, matau Lukašenkos tokį siekį ir lieku prie savo nuomonės“, – teigė ministras.

G. Landsbergio teigimu, A. Lukašenka gali pradėti manyti, jog jis yra pripažintas, kai vakarų valstybių lyderiai su juo ima kalbėtis.

„Su juo kalbėtis, tiesą sakant, aš nelabai matau apie ką, bet realiai galima jį informuoti, kad kaip ir kiekvienam nusikaltimą darančiam žmogui, po to nusikaltimo laukia atsakas. Jis gali būti teisinis, ekonominis, finansinis, politinis. Tik apie tai mes turėtume kalbėti“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Tikisi, kad Nausėda patikslins savo mintį

Paklaustas, kaip vertina G. Nausėdos žodžius, neva reikia kalbėtis su A. Lukašenka, G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad šalies vadovo pozicija anksčiau buvo kitokia.

„Prezidentas prieš kelias dienas, drauge su Latvijos ir Estijos prezidentais pasakė, kad reikėtų kreiptis į teismą dėl Lukašenkos. Dar kiek anksčiau pasakė, kad nemato galimybių kalbėtis su Lukašenka. Aš manau, kad gal jis turės galimybę patikslinti savo poziciją, ką jis turėjo galvoje“, – komentavo ministras.

„Jis buvo ganėtinai stipriai pasisakęs prieš tai ir aš tai jo nuomonei bei argumentacijai, kuri buvo pateikta, pritariu. Gal jis tiesiog turėtų patikslinti, ką turėjo galvoje“, – sakė G. Landsbergis.

Dėl to jis paragino luktelėti.

„Galbūt bus proga, patikslins. Prezidentas, nedrįsčiau manyti, kad pakeitė nuomonę per keletą dienų“, – svarstė ministras.

Nausėda BBC radijui: turime kalbėtis su Lukašenka

Šalies vadovas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Gitanas Nausėda


„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui antradienį ryte kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad organizuotą nelegalių migrantų srautą stabdančios Lenkija ir Lietuva pirmiausiai vykdo savo pareigą, užkirsdamos kelią nelegaliai patekti į Vakarų Europos valstybes.

„Turime kreiptis į Europos Sąjungos institucijas ne tik kalbant apie migraciją ir prieglobsčio politiką, bet ir apie fizinio barjero statybą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos su Baltarusija. Nes Lietuva ir Lenkija šiandien yra kaip Vakarų demokratijos sergėtojos. Mes bandome neleisti šiems žmonėms keliauti toliau į Vokietiją. Stengiamės atlikti savo darbą kuo geriau, saugodami Europos Sąjungą“, – tvirtino G. Nausėda.

Nausėda buvo informuotas

Kaip vėliau BNS informavo prezidentūra, G. Nausėda apie planuojamą pokalbį buvo informuotas iš anksto.

„Pats pokalbio faktas su autokratiniu lyderiu niekaip nepakeičia jo nelegitimaus statuso, nepaverčia jo teisėtai išrinktu vadovu“, – nurodoma komentare.

A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį Prezidentūra teigia vertinanti kaip „mėginimą deeskaluoti situaciją Minsko režimui tęsiant hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą, toliau stumiant tūkstančius nelegalių migrantų prie Lenkijos ir Lietuvos sienos su Baltarusija“.

Vis dėlto praėjusią savaitę G. Nausėda interviu naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.

„Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su A. Lukašenka, jeigu po rinkimų visa Europos Sąjunga, o ne atskiros jos valstybės, paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame, vadinasi, A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas“, – tuomet sakė šalies vadovas.

Pirmadienio vakarą pranešta, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel surengė telefonines derybas dėl nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija, aptarti šios krizės sprendimo būdai.

Iki tol Vakarų lyderiai laikėsi pozicijos nebendrauti su A. Lukašenka, nes 2020 metais Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai buvo nedemokratiški, jų rezultatai – suklastoti.

Praėjusią savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su Baltarusijos autoritariniu lyderiu, kad būtų išspręsta migracijos krizė.

Su juo pirmadienį vakare krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos aptarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Be kita ko, tądien ES uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui už jo vaidmenį kurstant krizę.