„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui antradienį ryte kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad organizuotą nelegalių migrantų srautą stabdančios Lenkija ir Lietuva pirmiausiai vykdo savo pareigą, užkirsdamos kelią nelegaliai patekti į Vakarų Europos valstybes.

„Turime kreiptis į Europos Sąjungos institucijas ne tik kalbant apie migraciją ir prieglobsčio politiką, bet ir apie fizinio barjero statybą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos su Baltarusija. Nes Lietuva ir Lenkija šiandien yra kaip Vakarų demokratijos sergėtojos. Mes bandome neleisti šiems žmonėms keliauti toliau į Vokietiją. Stengiamės atlikti savo darbą kuo geriau, saugodami Europos Sąjungą“, – tvirtino G. Nausėda.

Nausėda buvo informuotas

Kaip vėliau BNS informavo Prezidentūra, G. Nausėda apie planuojamą A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį buvo informuotas iš anksto.

„Pats pokalbio faktas su autokratiniu lyderiu niekaip nepakeičia jo nelegitimaus statuso, nepaverčia jo teisėtai išrinktu vadovu“, – nurodoma komentare.

Lietuvos žiniasklaidai išplatintame pareiškime prezidentas tvirtino, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiant sankcijas režimui, reikalaujant paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus.

„Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – teigė G. Nausėda.

A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį Prezidentūra teigia vertinanti kaip „mėginimą deeskaluoti situaciją Minsko režimui tęsiant hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą, toliau stumiant tūkstančius nelegalių migrantų prie Lenkijos ir Lietuvos sienos su Baltarusija“.

Vis dėlto praėjusią savaitę G. Nausėda interviu naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.

„Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su A. Lukašenka, jeigu po rinkimų visa Europos Sąjunga, o ne atskiros jos valstybės, paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame, vadinasi, A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas“, – tuomet sakė šalies vadovas.

Pirmadienio vakarą pranešta, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel surengė telefonines derybas dėl nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija, aptarti šios krizės sprendimo būdai.

Iki tol Vakarų lyderiai laikėsi pozicijos nebendrauti su A. Lukašenka, nes 2020 metais Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai buvo nedemokratiški, jų rezultatai – suklastoti.

Praėjusią savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su Baltarusijos autoritariniu lyderiu, kad būtų išspręsta migracijos krizė.

Su juo pirmadienį vakare krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos aptarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Be kita ko, tądien ES uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui už jo vaidmenį kurstant krizę.