Ragino neliesti vaikų
Į protestą atėjusi jauna moteris svarstė, kad galimybių pasas yra vienas iš būdų skatinti vakcinaciją, tačiau savo vaikų skiepyti nuo kovido kol kas neskubės.
„O pati šiuo metu dar susilaikysiu, nes mano du sūnūs yra mažesni. Vienas yra mokyklinukas, bet manau, kad dar palauksime dėl tų skiepų“, – sakė ji.
Moteris laikė plakatą: „Kiekvienas turime galimybę likti žmogumi. Be segregacijos, patyčių ir žeminimo. Renkuosi suprasti, gerbti ir atjausti šalia esantį. Tam galimybių pasas nereikalingas. Palikite vaikus ramybėje, laisvus, sveikus ir laimingus – su visomis galimybėmis!“.
Kita moteris irgi ragino: „nelieskime vaikų, nes čia yra pati jautriausia tema“.
„Prašau savo žaidimus žaisti savo aikštelėje, o vaikų neliesti. (…) Vaikai turi sportuoti, turi turėti normalų laisvalaikį“, – sakė moteris, kuri pasisako prieš reikalavimų dėvėti kaukes moksleiviams, ir apskritai prastai vertina galimybių pasą.
Ji nemano, kad šis virusas apskritai yra pavojingas vaikams, ir sako, kad tokios priemones ją skatina galvoti apie emigraciją.
„Jeigu norės iš vaikų atimti normalų gyvenimą, reikės ieškoti valstybių, kurios protauja“, – sakė moteris.
Jauna moteris neigė, kad susirinkę į protestą yra prieš skiepus apskritai, tačiau turi savo požiūrį į skiepų svarbą.
„Pati savo vaikus esu paskiepijusi nuo pagrindinių ligų. Tiesa, tą dariau tik jiems suėjus trejiems metams, nes nematau reikalo, nesusiformavus natūraliam imunitetui, tą daryti, ir nelankant vaikui darželio. Nesuprantu skiepų nuo vėjaraupių ir kitų paprastų, lengvų ligų. Manau, kad tiesiog šiandien visuomenė yra išlepus“, – sakė ji.
Kaip ir ankstesnių panašių protestų metu žurnalistai susidūrė su nepasitikėjimu žiniasklaida. „Delfi“ neduodame interviu, LNK irgi netikiu“, – sakė vyras.
Per protesto akciją kelios mamos nusiavė batus. Ne visoms tai buvo neįprasta ekstremali patirtis.
„Mes, šeima, maudomės žiemą. Vaikai – ne, dar tik suaugę, bet planuojame šiemet ir paaugliukus prisijungti prie savo maudynių žiemą. Pakenčiama“, – sakė viena iš protestuotojų.
Serga ir vaikai
Kaip jau skelbta, pasak sveikatos ekspertų, vienas iš iššūkių, kovojant su COVID-19 šiandien, tai yra apsaugoti neskiepytus vaikus ir šalia jų esančius neskiepytus suaugusius, kas reiškia realų pavojų sveikatai abiem grupėms, kam nors iš jų užsikrėtus. Tėvų sprendimas nesiskiepyti ar neskiepyti savo vaikų, kuriems jau yra 12 metų, tiesiogiai susijęs su didesne rizika susirgti ir jiems patiems, ir jų vaikams.
„Sunkiau serga paaugliai, kurie pagal savo amžių jau ir patys gali būti paskiepyti. Nei vienas nenorėtų savo vaiko matyti ligoninėje, prijungto prie deguonies aparato. Sunkiai sergančių vaikų paskutiniu metu turime ne vieną, skyrius užpildytas, to anksčiau nebuvo“, – sakė Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja daktarė Inga Ivaškevičienė, kviesdama tėvus atsakingiau galvoti ne tik apie savo, bet ir apie savo atžalų sveikatą.
Dažnai vaikų, kurie suserga ir patenka į ligonines, tėvai būna nepasiskiepiję ir serga visa šeima. Gydytoja sakė, kad jau susirgus vaikams tėvai daro viską, kad tik jiems būtų geriau, ieško vaistų kitose šalyse, geriausių gydytojų, nors galėjo apsaugoti nuo paties blogiausio ligos eigos scenarijaus juos ir save pačius pasiskiepijus.
Klinikiniai šios ligos simptomai, pasak gydytojos, labai įvairūs ir vieno standarto nėra ir būna, kad nors tėvams neatrodo nieko ypatingo, bet vaikas jau gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija. Dažniausiai vaikams pasireiškia karščiavimas, nors ne visada visiems pakyla itin aukšta temperatūra, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, gali būti virškinamojo trakto pažeidimas, viduriavimas, vėmimas, pykinimas.
I. Ivaškevičienė sakė, kad pati grėsmingiausia būklė yra dauginis organų uždegimo sindromas: „Tai yra pokovidinė būklė. Dažniausiai vaikas perserga ir ji išsivysto po 2–3 savaičių. Svarbu suprasti, kad vaikai gali persirgti infekcine liga labai lengvai, tėvams to net nesupratus, bet vėliau ši infekcija staiga sukelia štai tokį neadekvatų organizmo atsaką. 80 proc. tokių vaikų gydomi intensyvios terapijos skyriuje“.
Atlikti tyrimai, pasak gydytojos, parodė, kad iki pusės metų kai kurie vaikai jaučia tam tikrus liekamuosius reiškinius, pavyzdžiui, bendrą silpnumą. Gali būti įvairūs liekamieji sąnarių, raumenų skausmai, sunkumai mokytis, sukaupti dėmesį.
Jeigu vaikams tie požymiai išlieka 4–6 mėnesius, tai yra reikšmingas poveikis jų sveikatai ir neaišku, kokias pasekmes tai turės ateityje. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad serga ir sveiki vaikai, bet rizika susirgti sunkiau daug didesnė yra sergantiems lėtinėmis ligomis vaikams, ypač turintiems lėtinių kvėpavimo takų ligų, didelį antsvorį, nutukusiems vaikams. Taip pat situaciją blogina imuninės sistemos sutrikimą lemiančios lėtinės ligos.
Šiuo metu Lietuvoje yra skiepijami vaikai nuo 12 metų amžiaus. Planuojama, kad nuo tokio amžiaus asmenims bus taikomas ir galimybių pasas.
Per protesto akciją kelios mamos nusiavė batus. Paskui prie jų prisijungė pora vyrų.
Kaunietė kreipėsi į Šimonytę
11 valandą prie Kauno miesto savivaldybės susirinko protesto akcijai prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų dalyviai.
Kadangi akcijos organizatoriai informavo Kauno savivaldybę, jog susirinks ne daugiau nei 15 žmonių, leidimo jai nereikėjo. Patys organizatoriai sakė, kad akcijos metu kalbama nebus, tiesiog bus pastovima 15 minučių, aidint garso įrašui.
Viena kaunietė pasirodė su lėle, kuri buvo subadyta švirkštais. Taip pat buvo laikomi plakatai su klausimu: „Ar aukosi savo vaiką eksperimentinei vakcinai?“, „Nekišk nagų prie mano vaikų!“.
Galiausiai kaunietės, laikydamos po raidę su užrašu „Prievartai stop“ buvo leidžiamas per garso įrenginį vaiko verksmas.
Paskui buvo paleistas garso įrašas su moters balsu, kuri skelbė apie visuotinę mobilizaciją ir sakė „stop vaikų kaukių dėvėjimui ugdymo įstaigose mokymo proceso metu, stop galimybių pasui vaikams, stop prievartiniam vaikų vakcinavimui“.
Su „Delfi“ akcijos organizatorė nenorėjo kalbėti, bet sutiko pakalbėti kita dalyvė, kuri papasakojo akcijos tikslą.
„Jos tikslas yra atiduoti vaikams vaikystę. Tokią, kokia ji buvo. Be kaukių, be smurto, be tų uždarytų mokyklų. Žinote, smėlio dėžėje žaidėte? Juk tai buvo pati gražiausia vaikystė. Šitą vaikystę, realiai su visokiais vakcinavimais, uždarymais, tėvų terorizavimu. Realiai, valdžia atima, atiduokite vaikams vaikystę, atiduokite tokią, kokią mes turėjome. Nejaugi jie nenusipelnė gyventi laisvoje ir demokratiškoje šalyje?“, – klausė ji.
Moteris prisiminė, kad jai buvo dvylika metų, kai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.
„Bet mes negalvojome, kad ji bus tokia uždara, išnaikinta, vaikams reikalingas bendravimas, vaikams reikalinga laisvė, nerūpestinga vaikystė. Šimonyte, atiduokite vaikams vaikystę! Neterorizuokite tėvų mes visi vienos tautos vaikai. Ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti, mes esame tauta, Lietuva!“ – prašė protesto dalyvė.
Kalbėdama apie kovido problemą, moteris sakė, kad nelabai tiki, jog visi numirė nuo šios infekcijos, mano, kad kai kuriais atvejais kaltas ir medikų aplaidumas, nepriežiūra.
„Ligotas žmogus, atsigulęs į ligoninę, sulaukdavo per pietus savo artimųjų, savo draugų, tai buvo kontrolė. Gydytojai dėl to stengiasi“, – teigė kaunietė. Ji tvirtino, kad jos draugė neskiepyto tėvo gyvo nepasiims, nes neskiepytas
„Būkime vieningi, išmokime gerbti vienas kitą, meldžiu gydytojus prisiminti Hipokrato priesaiką.“
Kita kaunietė teigė, kad asmeniškai nėra antivakserė, bet šiandien atėjo palaikyti mamų.
„Mano du vaikai suaugę, vienas yra mažiukas, trejų metų. Jiems priverstinė vakcinacija kol kas negresia, bet aš esu už tai, kad nebūtų jokios prievartos ir palikta mūsų šeimoms rinktis pačioms, ar jos nori vakcinuoti vaikus, ar ne. Esmė, kad nežinome šios vakcinos pasėkmių“, – komentavo ji.
Proteste apsilankė ir buvęs Kauno meras, taip pat buvęs Seimo narys Erikas Tamošauskas. Jis sakė, kad atėjo palaikyti šios protesto akcijos.
„Be jokios abejonės, nes čia būtinai reikia, todėl kad vaikų skiepyti negalima. Visi pripažįsta oficialiai, kad šiuo metu vyksta eksperimentinis skiepijimas iki 2023 m. Mes imame vaikus skiepyti, kai nuo pačių pradžių buvo pasakyta, kad rizikos žmonės nuo 60 m. Prie ko vaikai?“, – klausė jis.
