Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Partijų lentelė – be didesnių pokyčių

Reitingų lentelės lyderė ir toliau išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nuo rugsėjo mėnesio, kada buvo daroma paskutinė apklausa, jos rezultatas sumenko paklaidos ribose. Rugsėjį už šią partiją balsavę būtų 13,7 procento apklaustųjų, spalį šis skaičius siekia 13 procentų.

Antroje vietoje lieka valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Palaikymas šiai politinei jėgai per mėnesį taip man sumenko paklaidos ribose. Rugsėjį už šią partiją balsavę būtų 12 procentų apklaustųjų, spalį – 11,6 procento.

Stabilų palaikymą išlaiko trečioje lentelės vietoje likusi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rugsėjį už šią partiją balsą atidavę būtų 8,9 procento apklaustųjų, spalį šis skaičius siekia 8,8 procento.

Toliau lentelėje rikiuojasi valdančioji Liberalų sąjūdžio partija. Rugsėjį už ją balsavę būtų 7,9 procento, spalį – 7,6 procento respondentų.

Paklaidos ribose palaikymą augino ir opozicinė Darbo partija. Rugsėjo mėnesį šią partiją palaikė 6,1 procentas apklaustųjų, spalį – 6,5 procento.

Toliau lentelėje rikiuojasi valdančioji Laisvės partija. Rugsėjo mėnesį už ją balsavę būtų 5,2 procento apklaustųjų, spalį – 4,9 procento.

„Laisvės ir teisingumo“ partija savo rezultatą nuo rugsėjo mėnesio augino. Rugsėjį šią partiją palaikę būtų 1,8 procento apklaustųjų, spalį – 2,9 procento.

Kitą partiją pasirinktų 11,2 procento apklaustųjų, nebalsuotų 15,3 procento, o nežino arba neatsakė 18,2 procento apklaustųjų.

Tyrimo rezultatuose pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.

Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.

Auga Skvernelio reitingas

Apklausoje taip pat tradiciškai buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Šios lentelės pirmąją poziciją ir toliau išlaiko Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Ministro pirmininko kėdėje ją rugsėjį matė 19,4 procento apklaustųjų, spalį – 19,1 procento.

Spalio mėnesio apklausos intriga – buvusio premjero S. Skvernelio reitingas.

Rugsėjį šioje pozicijoje jį matyti norėjo 9,5 procento apklaustųjų, o per mėnesį iki spalio mėnesio apklausos šis rezultatas augo, viršydamas paklaidos ribas – 12,6 procento premjero kėdėje norėjo matyti S. Skvernelį.

Trečioje šios lentelės pozicijoje lieka LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė, jos rezultatas mažėjo paklaidos ribose. Rugsėjį ją Vyriausybės vadovės kėdėje matyti norėjo 9,3 procento apklaustųjų, o spalį – 7 procento. Praradimas – 2,3 procento.

Toliau lentelėje rikiuojasi Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Rugsėjo mėnesį ją premjerės kėdėje matyti norėjo 5,1 procento, spalį – 4,8 procento respondentų.

Penktoje pozicijoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Rugsėjį jį premjero poste matyti norėjo 3,6 procento apklaustųjų, spalį – 3,5 procento.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis rugsėjį sulaukė 3,2 procento apklaustųjų palaikymo, spalį – 3,4 procento.

Toliau lentelėje rikiuojasi Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Rugsėjį jį premjero poste matyti norėjo 3,1 procentas apklaustųjų, spalį – 3,3 procento.

Kauno miestas meras Visvaldas Matijošaitis sulaukė 2,8 procentų apklaustųjų palaikymo rugsėjį ir 2,7 procentų spalio mėnesį.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo rezultatą augino paklaidos ribose. Rugsėjį jį premjero poste matyti norėjo 1,9 procentas apklaustųjų, spalį – 2,4 procento.

Lentelės paskutinėje pozicijoje LSDP atstovas Vytenis Andriukaitis. Rugsėjį jį premjero poste matyti norėjo 2,1 procentas apklaustųjų, spalį – 1,7 procento.

Daugėja neigiamai vertinančių Vyriausybę

Apklausoje taip pat buvo klausiama ir apie dabartinės Vyriausybės veiklos vertinimą.

Ministrų kabineto veiklos vertinimas nuo praėjusios apklausos rugsėjo mėnesį paklaidos ribų neperžengė, tačiau kiek padaugėjo neigiamai ministrų kabineto vertinančių gretos.

Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą praėjusioje apklausoje vertino 35,5 procento, šioje – 34,7 procento.

Nors ir paklaidos ribose, tačiau didėjo Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai ir neigiamai. Rugsėjo mėnesio apklausoje tokių buvo 55,5 procento, spalį šis skaičius jau siekia 58,5 procento.

Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybę nuo praėjusios apklausos kiek sumažėjo. Rugsėjį tokių buvo 9,2 procento, o spalį – 6,8 procento.

Skvernelis telkia būsimus rėmėjus

Didžiausią šios apklausos intriga – augantis buvusio premjero S. Skvernelio reitingas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Delfi teigė, jog tai turėtų būti siejama su pastangomis kurti naują politinį darinį iš LVŽS palikusių ir naują Demokratų frakciją Seime „Vardan Lietuvos“ subūrusių politikų.

„Manau, kad tas S. Skvernelio reitingų didėjimas yra sietinas su pastangomis po visų skilimų pradėti formuoti kažkokią politinę jėgą. Ir, matyt, kad tas judesys iššaukia dėmesį. Daugiau negalime nieko iš S. Skvernelio veiksmų atrasti tokio įspūdingo, kad galėtume pasakyti, jog tai lemia“, – įžvalgomis dalijosi L. Bielinis.

Politologas teigė, jog S. Svernelio dabartinis reitingas gali rodyti ir būsimą kuriamos partijos vertinimą.

„Labai gali būti, kad neturėdami orientyro ir nematydami tos politinės jėgos, bet žinodami, kad ji kuriasi, tai politinei partijai skirtus dividendus persiunčia S. Skverneliui, tą galime numatyti“, – kalbėjo Delfi pašnekovas L. Bielinis.

Jis teigė, jog kol kas sunku prognozuoti, kiek S. Skvernelio vertinimas dar gali augti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas taip pat kalbėjo, jog S. Skvernelio atsiribojimas nuo LVŽS ir jos lyderio Ramūno Karbauskio augina šio politiko reitingą.

„Tas savarankiškumo demonstravimas yra priminimas apie S. Skvernelį kaip apie politinę figūrą. Nedrįsčiau sakyti, kad kolektyvinis reitingas, nes to kolektyvo turbūt visuomenė nelabai žino, identifikuoja. Bet greičiausiai tai yra įsivaizdavimas, kad S. Skvernelis turi komandą, nėra vienišas vilkas ir gali turėti partiją, paramą. Ir gali potencialiai po kitų rinkimų būti pretendentas į premjero postą“, – sakė politologas.

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas kalbėjo, jog buvęs premjeras S. Skvernelis nėra seniai pamirštas ar nežinomas politinis veikėjas.

„Jam nereikia iš naujo kurti savo žinomumo, įvaizdžio, čia tiesiog priminimas, kad jis yra, nesitraukia iš politikos, gali kažkur pretenduoti. Ir manau, kad tai yra vienintelis šansas dar jam šiek tiek susigrąžinti buvusį populiarumą nuo savo kaip premjero laikų“, – Delfi kalbėjo T. Janeliūnas.

Jo teigimu, S. Skvernelio būsimoji partija, kai bus užregistruota ir atsiras reitingų lentelėse, į viršūnę nešaus.

„Greičiausiai turės kažkokį pradinį atspirties tašką netoli 5 procentų, į vieną ar kitą pusę. Tai manau, kad tame spektre ir bus, tikrai ne tarp TOP3 partijų, bet antroje lygoje greičiausiai bandys pradėti kopimą rinkimų link“, – teigė politologas T. Janeliūnas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas teigė, jog S. Skvernelis pastaruoju metu vėl gana matomas

„ Ir su būsima nauja partija jau gali telkti savo „grynuosius“ simpatikus be valstiečių keliamų dviprasmybių“, – svarstė sociologas.

Jo nuomone, tiek S. Skvernelis, tiek ir kiti naujojo politinio darinio atstovai yra užėmę „konstruktyvaus ir telkiančio kalbėjimo poziciją“.

„Ima rodyti telkiančios politinės lyderystės pavyzdį nors šiuo metu ir neturi jokių aiškesnių valdžios titulų. Manau, kad toks kalbėjimo būdas labai tiksliai atliepia dienos politines aktualijas, kuomet de facto turime dviejų Lietuvų du lyderius – vienai vadovauja premjerė, kitai prezidentas.

Natūralu, kad tokioje aplinkoje tikrai atsiras nemažai žmonių, kurie gręšis link telkiančių ir vienijančią retoriką naudojančių politikų, juolab, kad „Vardan Lietuvos“ politikų kalbėjimas nėra visai tuščias – bent jau ryškiausi šios frakcijos politikai turi užsitarnavę nuosaikių ir ne itin konfliktiškų politikų vardą“, – Delfi komentavo „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas I. Zokas.

Vien tik pavardės nebeužtenka

Naujausia apklausa rodo, kad LSDP lyderės V. Blinkevičiūtės reitingas nebeauga. Anot politologo L. Bielinio, tai priklauso nuo partijos veikimo aktyvumo.

„Tai šiai dienai tiesiog trūksta aktyvumo. Nes visi aukšti reitingai, kuriuos jie gavo prieš mėnesį, prieš 2 mėnesius, yra ne jų pačių uždirbtas dėmesys. O tiesiog nusisukimas nuo konfliktuojančių grupių ir politinių jėgų – valstiečių ir valdančiųjų.

Ir dėl tos priežasties rinkėjas vėl atsisuka į ramiausią partiją, kuri demonstruoja stabilumą. Bet jei ji demonstruos tik stabilumą ir jokio judesio, šitas reitingas pradės tirpti. Ypač, kai susikurs, sakykime, aktyvesnės politinės jėgos, pavyzdžiui S. Skvernelio“, – kalbėjo politologas L. Bielinis.

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas faktą, kad V. Blinkevičiūtės reitingas nebeauga vadino visiškai natūraliu.

„Kažkada tas augimas turėjo sustoti. Jis truko bent keletą mėnesių, gal net pusmetį. Dabar nevyksta kažkokių naujų dalykų, nevyksta pačios V. Blinkevičiūtės kalbėjimo, pozicijų išreiškimo prasme naujų idėjų. Mes to nelabai matome. Tai natūralu, kad išsikvepia ta naujovė, kurią matė visuomenė. (...) Tai yra natūrali riba, ties kuria norint ją toliau stumti (aukštyn, aut. p.) reikia žymiai aktyvesnių pastangų“, – kalbėjo VU TSPMI politologas T. Janeliūnas.

Jis teigė, jog vien pavardės ir gerai žinomo veido, bei nieko neveikti nebeužtenka.

„Dabar, matyt, tik koks radikalesnis veikimas ar kalbėjimas gali dar tą inerciją pastūmėti toliau“, – teigė pašnekovas T. Janeliūnas.

Nusisuka nuo Vyriausybės

VDU politologas L. Bielinis teigė, jog paklaidos ribos neperžengiantis padaugėjimas neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą signalizuoja apie dabartines krizes.

„Visų problemų visumoje matome sakyčiau ne nusivylimą, bet nusisukimą nuo Vyriausybės, abejonių atsiradimą jos atžvilgiu. Manau, kad tai yra normalu ir natūralu. Kadangi mes dabar negalime galutinai įvardinti sėkmingai ar nesėkmingai kažką padarė šita Vyriausybė pačiose aktualiausiose srityse – pandemija, migrantai.

Nes dar nesibaigė procesai, dar neaišku, kur yra pabaiga ir kada ji bus. Kai tą pabaigą mes užfiksuosime, galėsime pasakyti, kiek Vyriausybės indėlis yra vertingas, kiek ne. Šiai dienai ta abejonė ar nežinojimas savotiškai iššaukia ir abejones Vyriausybe“, – Delfi sakė politologas L. Bielinis.

Politologas T. Janeliūnas teigė, jog tai sieja su nuovargiu, pasipiktinimu, smulkiu nepasitenkinimu ir to besikaupiančia visuma.

„Kadangi situacija negerėja, nei ekonominė, nei pandemijos valdymas, nei migracijos krizė nėra iki galo išspręstas, kaupiasi tų problemų visuma toliau. Tai, matyt, žmonės intertiškai laikosi tokios negatyvios pozicijos“, – teigė politologas T. Janeliūnas.

Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Galimas pasistumdymas ir partijų reitingų viršūnėse

Politinių partijų reitingų lentelėje stabilu – pirmą vietą ir toliau užima opozicinė socialdemokratų partija, toliau rikiuojasi valdančioji Tėvynės sąjunga ir taip pat opozicijoje dirbanti LVŽS.

Politologas L. Bielinis prognozavo, kad toks trejetukas išsilaikys iki aiškių pokyčių partinėje arenoje.

„Šiai dienai trejetukas toks. Manau, kad ir žiemą mes turėsime tokią stabilią partijų pusiausvyrą. Nes nėra kažkokių įvykių laukiama, kurie pakreiptų dėmesį kita kryptimi. Nes dabar artėja žiemos sezonas, Kalėdos, Naujieji metai. Ir manau, kad viskas išliks taip pat. Bet pavasariop, kada ko gero susiformuos ir S. Skvernelio partijos branduolys, ji pradės kurtis, manyčiau, kad matysime pasistumdymą ir partijų viršūnėse“, – teigė Delfi pašnekovas L. Bielinis.

Paklaustas, ar į TOP3 galėtų užlupti ir nauja S. Skvernelio buriama politinė jėga, jis atsakė paprastai – „teoriškai taip, o viskas priklausys nuo to, ką jie veiks ir ką darys“.

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas kalbėjo, jog opozicija šiuo metu nelabai turi galimybių viešumoje pateikti alternatyvų dabartinei daugumai ir Vyriausybei.

„Man toks įspūdis, kad valdančioji dauguma labai aiškiai dominuoja viešojoje erdvėje pagal tai, kokios temos yra aptarinėjamos. Iš kitos pusės, pati valdančioji dauguma negali pasigirti kažkokiais stebuklingais sprendimais, kurie sukeltų visuomenės susižavėjimą ar didesnį palaikymą. Ir partijos, matyt, neturi iš ko pakeisti tos inercijos ar nusistovėjusios būsenos“, – Delfi naujausius reitingus komentavo politologas T. Janeliūnas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų spalio 18 – 28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.