Kaip jau skelbta, ketinama nuleisti kartelę ir sudaryti galimybę revakcinuotis nuo kovido praėjus jau keturiems mėnesiams (o ne šešiems, kaip yra dabar) po pirminės vakcinacijos. Tai turėtų įsigalioti nuo lapkričio 17 dienos.
Ekspertų tarybai priklausantis onkoimunologas dr. Marius Strioga laidoje „Delfi Tema“ paaiškino, kodėl tas buvo padaryta.
„Statistikos departamentas mums pateikė duomenis apie visų Lietuvoje taikomų vakcinų efektyvumą. Jeigu sulygintume su neseniai pasirodžiusio (dar nerecenzuotu) švedų tyrimo rezultatais, ir ten aiškiai rodoma, kad jau pradedant keturiais mėnesiais visų vakcinų efektyvumas apsaugant nuo simptominės ligos ženkliai krenta. O po šešių-septynių mėnesių ir efektyvumas apsaugant nuo hospitalizacijos irgi reikšmingai krenta.
Tarkime „Astra Zeneca“ vakcinai po trijų mėnesių apsaugos nuo infekcijos nebelieka. Nuo hospitalizacijos apsauga išlieka, bet apsauga nuo simptominės ligos faktiškai yra analogiška tokiai, kokia ji yra ir nevakcinuotiems, neimunizuotiems natūralios infekcijos būdu žmonėms“, – aiškino M. Strioga.
Pasak eksperto, iš turimų duomenų yra akivaizdu, kad jau nuo ketvirto mėnesio prasideda mūsų gynybinių sistemos pajėgumų silpnėjimas, todėl ir nuspręsta leisti paankstinti trečiąją dozę nuo šešių iki keturių mėnesių.
„Jokiu būdu nėra taip, kad primygtinai raginama, bet ypač apie tai turėtų pagalvoti tie žmonės, kurie turi didelę riziką sirgti sunkia COVID-19 eiga. Tai yra nutukę, vyresni nei 65 metų, turintys gretutinių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligų, hematologinių, onkohematologinių susirgimų, vėžiu, autoimuninėmis ligomis sergantys žmonės, kurie gauna supresinę terapiją. Šiems žmonėms būtų prioritetas apie tai pagalvoti, kad gal reikėtų nelaukti tų šešių mėnesių, o revakcinaciją atlikti po keturių mėnesių“, – teigė M. Strioga.
Bijantiems skiepyti senelius
Onkoimunologas ramino ir tuos, kurie bijo priimti sprendimą pasirūpinti pakartotinai paskiepyti savo garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos artimuosius.
„Izraelio duomenys rodo (jie „Pfizer“ vakciną taiko), kad į trečią skiepą šalutiniai poveikiai būna tikrai nestipresni. Dažniausiai jie būna silpnesnės išraiškos negu buvo į antrą. Taip pat buvo palyginta jaunų vyrų miokardito rizika. Parodyta, kad didžiausia miokardito rizika, taikant „Pfizer“ vakciną jauniems vyrams, kuriems dažniausiai pasitaiko, ypač sportuojantiems, yra po antros dozės. Po trečios dozės ta rizika irgi yra minimali“, – dėstė M. Strioga.
Pasak eksperto, taikant sustiprinamąją dozę didžiajai daliai žmonių šalutinių poveikių išraiška nebūna didesnė nei buvo po antros dozės. O dažniausiai ji būna net ir silpnesnė, mažesnės išraiškos.
„Jeigu buvo audringa imuninės sistemos reakcija, kas yra mažiau tikėtina vyresniems žmonėms, po antros dozės, po trečios dozės, jeigu mato, kad prasideda panašūs simptomai, galima pavartoti tokį vaistą kaip paracetamolis.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo mažiau rekomenduojami, nes jie, sakykime, yra duomenų, kad gali šiek tiek daryti neigiamą įtaką besivystančiam imuniniam atsakui, nors tai irgi nėra vienareikšmiškai patvirtinta, bet paracetamolis būtų vienas iš tų pirmo pasirinkimo vaistų, kuris galėtų palengvinti nemalonius, bet dažniausiai normaliai besivystančio imuninio atsako sukeliamus simptomus“, – sakė M. Strioga.
Kai kam vertėtų pasirūpinti turėti galimybę pailsėti po skiepo
Tiems žmonėms, kurie blogai jautėsi ir vartėsi lovoje po antros skiepo dozės, galbūt trečiąją dozę vertėtų pasiplanuoti prieš savaitgalį, kad darbai nenukentėtų.
„Taip, tai būtų protingiausia. Kitas dalykas, labai bijantiems, nors ji nerekomenduojama, bet jeigu tai padės sumažinti baimę ir įtampą, galima ir premedikaciją paracetamoliu atlikti jau prieš einant skiepytis, jeigu tikrai į pirmąsias dvi, ypač į antrąją dozę imuninė sistema reagavo audringai. Pasiplanuoti laiką, kad tai būtų laisvos dienos, kada yra didžiausia tikimybė šalutinių poveikių, būtų racionalus ir logiškas sprendimas“, – sakė M. Strioga.
Negerti aspirino
Ekspertas nerekomendavo vartoti aspirino ar antikoguliantų iš baimės dėl galimų krešulių rizikos. Taip galima net sau pakenkti.
„Ten yra visiškai kiti krešulių susidarymo mechanizmai. Aspirinas yra trombocitų antiagregantas. Jis yra vienas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Tai nebūtų tas prioritetinis vaisto pasirinkimas, kuris turėtų būti.
Matote, kai vystosi trombozė su trombocitopenija ten yra toks dalykas, kad aspirinas, jeigu prasideda kraujavimas, situaciją dar gali ir pabloginti. Jis tikrai nėra rekomenduotinas vaistas. Kaip ir antikoguliantai nėra rekomenduotini“, – aiškino M. Strioga.
Trečiam skiepui – „Pfizer“
Ekspertas trečiai dozei rekomenduoja rinktis „Pfizer“ vakciną.
„Moderna“ yra ideali vakcina pirminei vakcinacijai. Tiem mūsų, tiek JAV, tiek Švedijos rezultatai rodo, kad laiko eigoje, net ir šešių mėnesių periodu, „Moderna“ vakcinos efektyvumas krenta mažiausiai. Dėl imuninio atsako, bent jau matuojant pagal antikūnų lygį, taip pat ir pagal vadinamų proveržio infekcijų pasireiškimą, yra palankiausi rezultatai“, – sakė M. Strioga.
Pasak jo, tai yra nenuostabu, nes „Moderna“ vakcinos vienoje dozėje yra 100 mikrogramų iRNR, o „Pfizer“ vakcinos – 30 mikrogramų.
„Dabar beje Europos vaistų agentūra, jeigu jau nusprendžiama trečiąją dozę duoti „Moderna“, jie siūlo taikyti pusinę dozę, bet tai vis tiek yra daugiau negu „Pfizer'yje“. Siekiant išvengti imuninės sistemos hiperaktyvinimo, kuris gali pasireikšti didesne šalutinių poveikių išraiška, o tas daliai ir mano aplinkos žmonių pasireiškė, kad jie labai sunkiai toleravo, (siūlau rinktis „Pfizer vakciną).
„Moderna“ yra labai idealus pasirinkimas, ypač virš 30 metų amžiaus žmonėms pirminei vakcinacijai. Ypač tiems, kurie turi nusilpusias imunines sistemas arba naudoja imuninį atsaką slopinančius vaistus. Tada yra daug didesnė tikimybė, kad „Moderna“ vakcina pramuš imuninės sistemos miegojimą, kad ji daug labiau sugebės ją prižadinti iš miego, kuris yra atsiradęs arba dėl ligų, arba dėl vartojamų vaistų. O revakcinacijai vienareikšmiškai ir asmeniškai, ir mes Ekspertų taryboje tam bene vienbalsiai pritarėme, kad tai turėtų būti „Pfizer“ vakcina“, – sakė M. Strioga.
Vaikus skiepyti saugu
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas ramino tėvus, bijančius skiepyti vaikus. Šiuo metu yra galimybė skiepyti vaikus nuo 12 metų. Jie nėra skiepijami „Moderna“ vakcina.
„Tai, ką mes šiandien žinome, yra nepalyginama su tuo, ką žinojome, kai tik buvo sukurtos vakcinos. Natūralu, kad pirmiausia vakcinos buvo tiriamos ir bandomos su sveikais suaugusiais. (…) Natūralu, kad tokią stiprią dozę, sakykime, „Moderna“ vakcinos skirti vaikučiams negalima, yra visai kiti kūno masės indeksai ir t.t.
Bet dabar jau daug kas žinoma, ir skiepai vaikams yra pritaikyti ir modifikuoti ir jie yra saugūs ir efektyvūs“, – sakė S. Čaplinskas.
Kartu virusologas pabrėžė, kad jau yra žinoma ir tai, kad kovidas gali būti pavojingas vaikams, ypač turintiems gretutinių ligų. Jiems gali pasireikšti ir ilgasis kovidas, ir citokinų audros.
„Siūlyčiau mylėti savo vaikus, domėtis , kas vyksta, ir priimti pasvertą informuotą sprendimą, ir surasti tą momentą, kada pasirūpinti ir paskiepyti ir vaikus“, – sakė S. Čaplinskas.
Nepavyks išvengti susidūrimo su virusu
Apskritai virusologas ragino žmones pagalvoti, kokia yra tikimybė, kad mes iki pavasario nesusidursime su šituo virusu, nesvarbu kur, ar savo šeimoje, ar darbe, ar kur nors viešame gyvenime.
„Ko gero ne vienas buvome susidūrę ir kvėpavome aplinkoje, kur yra tas virusas. Tik kitas klausimas, kiek ilgai mes ten kvėpavome, kiek apsaugojome savo kvėpavimo takus naudodami kaukes, vėdindami kambarius. Arba, kiek operatyviai mūsų imuninė sistema sugebėjo su tuo susitvarkyti.
Jeigu socialinis gyvenimas nebus uždarytas, o to tikrai nereikėtų daryti, nes lazda smogtų kitu galu, tada labai didelė tikimybė, kad, pasiskiepiję/nepasiskiepiję, persirgę/nepersirgę, mes neišvengiamai atsidursime tokioje aplinkoje. Čia labai svarbu, kas bus greitesnis, išmintingesnis, ar mes, žmonės, ar virusas pasinaudos tuo, kad paliksime jam šansą plisti? Ar paprasčiausiai mūsų imuninė sistema bus pasiruošusi ir galės efektyviai kovoti su virusu“, – sakė S. Čaplinskas.
Tie, kurie galvoja, kad galbūt jiems pasiseks persirgti, specialisto nuomone, žaidžia rusišką ruletę.
„Iš esmės tai yra rusiškos ruletės žaidimas. Tik šovinių toje apkaboje bus tuo daugiau, kuo žmogus turės daugiau chroninių ligų, kuo daugiau nesinaudos medikų rekomendacijomis ir pan.“, – sakė S. Čaplinskas.
