„Perskaičiau, ką sakė komisarė, nesu tikra, kad interpretacija yra tiksli“, – ketvirtadienį Seime sakė I. Šimonytė.
Anot premjerės, ES nereikalaus Lietuvos ir jos kaimynių keisti įstatymus, kurie leidžia šalių pasieniečiams nepriimti neteisėtai į jų teritoriją mėginančių patekti migrantų. Dabar jų vykdomiems veiksmams, pasak Vyriausybės vadovės, yra Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) bylos tarp Maroko ir Ispanijos precedentas. Ispanijos anklavai Seuta ir Melija, esantys Afrikos teritorijoje, su masiniais migrantų mėginimais patekti į ES teritoriją susiduria kone kasdien, afrikiečiai neretai sieną kirsti mėgina jėga. Šias Ispanijos teritorijas nuo Maroko skiria kelių lygių tvora.
„Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno pozicija. Yra EŽTT precedentas Ispanijos ir Maroko byloje. Ten labai aiškiai suformuluotos procedūros, precedentas ir aplinkybės, kuriomis ši taktika gali būti taikoma. Mano supratimu, tai, kas vyksta prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, yra absoliučiai tai, apie ką yra kalbama teismo sprendime“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Bilotaitė sako iš EK narės nesulaukusi raginimų keisti įstatymus
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako iš Europos Komisijos (EK) narės Ylvos Johansson nesulaukusi raginimų keisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su migrantų apgręžimu.
„Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė.
A. Bilotaitės teigimu, eurokomisarė „išreiškė visišką palaikymą Lietuvai (...), komisarė yra mūsų, Lietuvos, pusėje“.
„Kadangi buvo iškeltas klausimas dėl teisinio reglamentavimo, tai buvo pažymėta, kad tai buvo bendro pobūdžio pasisakymas, kad reikalingos diskusijos, kad reikalingas dialogas“, – aiškino ji.
Kaip trečiadienį pranešė Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, EK tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
„Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – cituojama Y. Johansson.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske. Nuo tada iš Baltarusijos jų į Lietuvą neįleista 6320.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
„Mūsų pareiga (...) – ginti ES išorės sieną, tą mes ir darome, mes giname ir savo nacionalinį saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad Lietuva yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant migrantų srautus ir vadina tai hibridine ataka.
