„Mūsų nuomonė yra vieninga, tai praktiškai vienintelis likęs kelias, kuris priverstų žmones priimti teisingą sprendimą ir pasiskiepyti tiems, kurie to nepadarė. Antras dalykas – visi finansiniai dalykai. Pasiskiepyti – nedideli kaštai, o valstybei nuolat remti testavimą yra didžiulės išlaidos. Darbuotojai, dirbantys kontaktinį darbą, turėtų pasiskiepyti, nes nebėra jokių argumentų, dėl ko to nereikėtų daryti. Prisidengimas testavimu yra kvailas dalykas“, – Santaros klinikų jungtinių profesinių sąjungų vardu sakė vienos iš ligoninėje veikiančių profesinių sąjungų vadovas Vaidas Dirsė.
Pašnekovas girdi argumentus, esą toks sprendimas gali supriešinti visuomenę, apsunkinti atsekamumą, tačiau tas jo neįtikina.
„Aš tą galėčiau suprasti, bet man tada iškyla vienintelis klausimas: kodėl grupė žmonių atsisako vakcinuotis? Tiek medikai, tiek mokslininkai yra pateikę visus argumentus, kad tai būtina, saugu, ir aš nebematau argumentų iš tos grupės žmonių, kodėl jie atsisako. Nebent kalbame apie tas grupes, kurios turi indikaciją nesiskiepyti, tada reikia ieškoti kitų kelių.
Bet žmonės, kurie dirba kontaktinį darbą, ir teigia, kad jie nenori skiepytis... Kai paklausi argumentų, tai jų nebūna. Aš nežinau, ar už tokius dalykus vertėtų mokėti mokesčių mokėtojams, kai nėra argumentų, bet vis tiek nenori skiepytis“, – svarstė V. Dirsė.
Palaiko griežtinimus
Medikas palaiko ir valdžios planuojamus papildomus ribojimus, siekiant suvaldyti situaciją dėl koronaviruso.
„Man iš dalies liūdna, nes aš, kaip tikriausiai ir jūs, jų nenorėčiau. Mes turėjome patį lengviausią kelią, tai yra normalų pasiskiepijimą, bet kadangi nepavyko to padaryti, dabar belieka tik griežtinimai. Palaikau griežtinimus, nors, kaip pilietis, nenoriu jų, bet kito kelio nebėra. Praradome šansą normaliai pasiskiepyti. Prie tų griežtų priemonių aš pridėčiau ir testavimą iš savo lėšų“, – sakė V. Dirsė.
Profsąjungos vadovas teigė, kad pandemijai tęsiantis jau ne pirmą sezoną nuotaikos medikų bendruomenėje yra liūdnos.
„Galime lyginti 2020 metus, kai viskas prasidėjo, kai dar buvo didelė motyvacija kovoti, stengtis, bet dabar, kai tai tęsiasi per ilgai, nuotaikos yra apatiškos ir liūdnos. Kai dar atsiranda žmonių, kurie atsisako skiepytis ir absoliučiai neturi argumentų, tai tiesiog nusvyra rankos“, – sakė V. Dirsė.
Pasak mediko, yra žmonių, kurie net patekę į reanimaciją, kai gydytojai kovoja už jų gyvybę, sugeba aiškinti, kad „viruso nėra, aš nesiskiepysiu“.
Viešojoje erdvėje yra pasirodę informacijos, kad daugėja vaistų koronavirusui gydyti. Tačiau, V. Dirsės nuomone, jie niekada nepakeis skiepų.
„Vaistai yra priemonė gydyti ligą, bet virusas, patekęs į organizmą, gali pridaryti žalos, ko nepadarys vakcina. Vakcina yra pats patogiausias ir saugiausias būdas. Be to, vaistų visai populiacijai neduosi, turi laukti, kol kas nors susirgs, ir tada gydyti. Tada mūsų pandemija išsitęs“, – sakė pašnekovas.
Medikas rekomendavo žmonėms skiepytis, taip pat nedvejoti ir tiems, kuriems jau atėjo laikas gauti trečią dozę.
„Raginu laikytis rekomendacijų, kurias pateikė medikai ir ekspertai. Ir aš pats pasiskiepijau, ir antikūnų kiekis labai stipriai atsikūrė, ir jaučiausi gerai. Rekomenduočiau nebelaukti ir nebesvarstyti. Yra tokia galimybė – ir pirmyn“, – sakė V. Dirsė.
Pristatytos planuojamų pokyčių datos
Dėl prezidento veto dėl testų Seimas balsuos ketvirtadienį.
Tuo metu, Ministrų kabinetas pasitarime trečiadienį aptarė daugybę planuojamų pokyčių dėl negerėjančios epidemiologinės situacijos. Teigiama, kad šios koronaviruso bangos pikas dar nėra pasiektas, tikėtina, kad situaciją dar gali bloginti ir artėjantis kalėdinis laikotarpis.
SAM viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė pristatė planuojamus pokyčius ir konkrečias jų datas.
Operacijų vadovo sprendimais:
- Nuo lapkričio 15 dienos (kito pirmadienio) bus nurodyta dėvėti tik medicines kaukes ir respiratorius.
- Nuo gruodžio 1 dienos privalomas kaukių dėvėjimas būtų įvestas visiems mokiniams ir ugdymo įstaigų darbuotojams (kaukės mokyklose turėtų būti dalijamos mokyklose).
- Sustiprinančią vakcinos dozę praėjus 4 mėnesiams po schemos turėtų būti galima gauti nuo lapkričio 17 dienos.
- Izoliacija po kontakto su sergančiuoju, vakcinuotiems asmenims iki tyrimo atlikimo turėtų pradėti veikti nuo 2021 metų lapkričio 17 dienos.
Planuojami šie Ekstremalios situacijos nutarimo keitimai, juos Vyriausybė turėtų priimti pirmadienį:
- Galimybių pasas 12 metų vaikams ir vyresniems būtų įvedamas nuo gruodžio 29 dienos.
- Galimybių pase liktų tik PGR testas ir jis galiotų 72 valandas nuo gruodžio 1 dienos. Taip pat nuo šios datos įvedamas galiojimo terminas po pilnos vakcinacijos Galimybių pasui 7 mėnesiams.
Galimybių paso galiojimas 7 mėn. vakcinuotiems asmenims
Šiuo metu Lietuvoje nėra nustatytas Galimybių paso, suteikiančio teisę naudotis daugeliu paslaugų galiojimas po vakcinacijos, tačiau yra sudaryta galimybė asmenims, praėjus nustatytam laikui po pasiskiepijimo pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.
Galimybė pasiskiepyti sustiprinančiąja doze anksčiau nei prieš 180 dienų
Primenama, kad 2021 m. lapkričio 8 dieną vykusio prie Nepriklausomų ekspertų posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas leisti asmenims skiepytis sustiprinančiąja doze praėjus 4 mėnesiams po pilnos vakcinacijos.
Reikalavimai dėl furšetų atsisakymo viešojo maitinimo įstaigose
Furšetų metu žmonės laisvai juda po patalpą ir valgydami / gerdami nedėvi kaukių, taip sudarydami sąlygas platesnei viruso sklaidai didesniam skaičiui žmonių, nes per trumpą laiką galimas didelis kontaktų skaičius.
Uždraudus furšetus bus nustatomos riziką mažinančios paslaugos teikimo sąlygos, bet viešojo maitinimo paslaugų teikimas ir toliau bus užtikrinamas.
Privalomas nuotolinis darbas, jei leidžia funkcijos
Nurodoma, kad nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius. Dirbant nuotoliniu būdu mažėja žmonių skaičius viešajame transporte, kitose viešose vietose.
Įvardijo ir griežtas priemones
Ministerija skelbia savo siūlomus ribojimus, kai pacientų skaičius reanimacijoje pasieks 215:
- būtų keičiamas renginių dalyvių maksimalaus skaičiaus, nuo kurio taikomas užpildymo procentas;
- prekybos vietose būtų ribojamas plotas, skiriamas vienam lankytojui: su galimybių pasu jis būtų 20 kv. m, be – 30 kv. m.;
- paslaugų vietose vienam klientui skiriamas plotas neturėtų viršyti 20 kv. m.;
- viešojo maitinimo įstaigose privalomai būtų taikomas 2 metrų atstumas tarp staliukų, leidžiamos tik sėdimos vietos, o darbo laikas ribojamas iki 24 valandos;
- būtų svarstoma operacijų vadovo nurodymu drausti furšetus;
- taikyti privalomą nuotolinį darbą, išskyrus tuos atvejus, kai tai neįmanoma dėl atliekamų funkcijų;
- keliauti viešuoju transportu būtų galima tik naudojantis sėdimomis vietomis;
- būtų ribojamas neformalus švietimas.
Parengtame dokumente yra aiškiai nurodyta, kokių ribojimų prireiks, jei pacientų skaičių reanimacijose apie 240.
„Vyriausybė siekia išvengti griežto karantino, tačiau tai priklauso nuo numatytų priemonių laikymosi ir viruso paplitimo“, – rašoma dokumente.
Dideli žmonių susibūrimai, fizinio atstumo ir kitų nefarmacinių priemonių neužtikrinimas didina epidemiologinę riziką, todėl:
- Renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai be žiūrovų;
- Prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m. (svarstytina ar visiems, ar tik prekybos centrams);
- Naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas);
- Nuotolinis darbas;
- Nuotolinis ugdymas ir aukštasis mokslas;
- Neformalaus ugdymo ribojimas;
- Susibūrimų ribojimas (tam reikėtų karantino režimo).
Paskutiniais duomenimis, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydomi 143 pacientai.
Ką gali padaryti gyventojai?
- Pasiskiepyti – pagal pilną schemą ar sustiprinančiąja doze.
- Pajutus simptomus, likti namuose ir registruotis tyrimui 1808.
- Vengti nebūtinų kontaktų su kitais asmenimis, įskaitant dalyvavimą renginiuose, buvimą viešose vietose, prekybos centruose (nepaisant imunizacijos statuso).
- Jei nustatyta COVID–19 liga, izoliuotis, pildyti NVSC anketą ir joje nurodyti visus sąlytį turėjusius asmenis ir lankytas vietas.
„Pikas dar nepasiektas“
Dokumente taip pat yra pateiktas ir dabartinės epidemiologinės situacijos Lietuvoje vertinimas. Teigiama, kad pikas dar nepasiektas.
„Galime pastebėti, kad atvejų skaičius vis dar didėja, tad piko dar nepasiekėme. Tikėtina, kad šią ir kitą savaitę jau pamatysime „Vėlinių efektą“ – susirgimų pagausėjimą dėl intensyvesnių kontaktų švenčių metu“, – rašoma dokumente.
Taip pat pažymima, jog 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje beveik 5 kartus viršija Europos vidurkį.
Taip pat teigiama, kad artėja kalėdinis laikotarpis, tad tikėtina, jog situacija blogės, jei ir toliau bus netaikomos papildomos pandemijos valdymo priemonės.
