SAM viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė pristatė planuojamus pokyčius ir konkrečias jų datas.

Operacijų vadovo sprendimais:

  • Nuo lapkričio 15 dienos (kito pirmadienio) bus nurodyta dėvėti tik medicinines kaukes ir respiratorius.
  • Nuo gruodžio 1 dienos privalomas kaukių dėvėjimas būtų įvestas visiems mokiniams ir ugdymo įstaigų darbuotojams (kaukės turėtų būti dalijamos mokyklose).
  • Sustiprinamąją vakcinos dozę praėjus 4 mėnesiams po schemos turėtų būti galima gauti nuo lapkričio 17 dienos.
  • Izoliacija po kontakto su sergančiu žmogumi vakcinuotiems asmenims iki tyrimo atlikimo turėtų pradėti veikti nuo 2021 metų lapkričio 17 dienos.


Planuojami šie Ekstremalios situacijos nutarimo keitimai, juos Vyriausybė turėtų priimti pirmadienį:

  • Galimybių pasas 12 metų vaikams ir vyresniems būtų įvedamas nuo gruodžio 29 dienos.
  • Galimybių pasui gauti liktų tik PGR testas ir nuo gruodžio 1 dienos jis galiotų 72 valandas. Taip pat nuo šios datos galimybių pasui įvedamas 7 mėnesių galiojimo terminas po vakcinacijos pagal visą schemą.

Galimybių paso galiojimas 7 mėn. vakcinuotiems asmenims

Šiuo metu Lietuvoje nėra nustatytas galimybių paso, suteikiančio teisę naudotis daugeliu paslaugų, galiojimas po vakcinacijos, tačiau sudaryta galimybė asmenims, praėjus nustatytam laikui po pasiskiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą, pasiskiepyti stiprinamąja vakcinos doze.

Galimybė pasiskiepyti stiprinamąja doze anksčiau nei prieš 180 dienų

Primenama, kad 2021 m. lapkričio 8 dieną vykusio prie Nepriklausomų ekspertų posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas leisti asmenims skiepytis stiprinamąja doze praėjus 4 mėnesiams po vakcinacijos pagal visą schemą.

Reikalavimai atsisakyti furšetų viešojo maitinimo įstaigose

Furšetų metu žmonės laisvai juda po patalpą ir valgydami ar gerdami nedėvi kaukių – taip sudaro sąlygas plačiau sklisti virusui tarp daugiau žmonių, nes per trumpą laiką galimas didelis kontaktų skaičius.

Uždraudus furšetus bus nustatomos riziką mažinančios paslaugos teikimo sąlygos, bet viešojo maitinimo paslaugų teikimas ir toliau bus užtikrinamas.

Privalomas nuotolinis darbas, jei leidžia funkcijos

Nurodoma, kad nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius. Dirbant nuotoliniu būdu mažėja žmonių skaičius viešajame transporte, kitose viešose vietose.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Įvardijo ir griežtas priemones

Ministerija skelbia savo siūlomus ribojimus, kai pacientų skaičius reanimacijoje pasieks 215:

  • Būtų keičiamas renginių dalyvių maksimalaus skaičiaus, nuo kurio taikomas užpildymo procentas;
  • Prekybos vietose būtų ribojamas plotas, skiriamas vienam lankytojui: su galimybių pasu jis būtų 20 kv. m, be – 30 kv. m;
  • Paslaugų vietose vienam klientui skiriamas plotas neturėtų viršyti 20 kv. m;
  • Viešojo maitinimo įstaigose privalomai būtų taikomas 2 metrų atstumas tarp staliukų, leidžiamos tik sėdimos vietos, o darbo laikas ribojamas iki 24 valandos;
  • Būtų svarstoma operacijų vadovo nurodymu drausti furšetus;
  • Taikyti privalomą nuotolinį darbą, išskyrus tuos atvejus, kai tai neįmanoma dėl atliekamų funkcijų;
  • Keliauti viešuoju transportu būtų galima tik naudojantis sėdimomis vietomis;
  • Būtų ribojamas neformalusis švietimas.

Parengtame dokumente yra aiškiai nurodyta, kokių ribojimų prireiks, jei pacientų skaičių reanimacijose bus apie 240.

Vyriausybė siekia išvengti griežto karantino, tačiau tai priklauso nuo numatytų priemonių laikymosi ir viruso paplitimo“, – rašoma dokumente.

Dideli žmonių susibūrimai, fizinio atstumo ir kitų nefarmacinių priemonių neužtikrinimas didina epidemiologinę riziką, todėl:

  • Renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai – be žiūrovų;
  • Prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m (svarstytina, ar visiems, ar tik prekybos centrams);
  • Naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas);
  • Nuotolinis darbas;
  • Nuotolinis ugdymas ir aukštasis mokslas;
  • Neformaliojo ugdymo ribojimas;
  • Susibūrimų ribojimas (tam reikėtų karantino režimo).


Paskutiniais duomenimis, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydomi 143 pacientai.

Ką gali padaryti gyventojai?

  • Pasiskiepyti – pagal visą schemą ar stiprinamąja doze.
  • Pajutus simptomus, likti namuose ir registruotis tyrimui 1808.
  • Vengti nebūtinų kontaktų su kitais asmenimis, įskaitant dalyvavimą renginiuose, buvimą viešose vietose, prekybos centruose (nepaisant imunizacijos statuso).
  • Jei nustatyta COVID-19 liga, izoliuotis, užpildyti NVSC anketą ir joje nurodyti visus sąlytį turėjusius asmenis bei lankytas vietas.

„Pikas dar nepasiektas“

Dokumente taip pat yra pateiktas ir dabartinės epidemiologinės situacijos Lietuvoje vertinimas. Teigiama, kad pikas dar nepasiektas.

„Galime pastebėti, kad atvejų skaičius vis dar didėja, tad piko nepasiekėme. Tikėtina, kad šią ir kitą savaitę jau pamatysime vadinamąjį „Vėlinių efektą“ – susirgimų pagausėjimą dėl intensyvesnių kontaktų švenčių metu“, – rašoma dokumente.

Taip pat pažymima, jog 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje beveik 5 kartus viršija Europos vidurkį.

Teigiama, kad artėja kalėdinis laikotarpis, tad tikėtina, jog situacija blogės, jei ir toliau bus netaikomos papildomos pandemijos valdymo priemonės.