Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad pirmąją vakcinos dozę ir išmoką gavo per 5 tūkstančius gyventojų. Tačiau galimybių vis mažiau.
„Pilnai pasiskiepyti reikia iki gruodžio 1 d., tai reiškia, kad jie dar šiandien gali pasiskiepyti su „Pfizer“ vakcina ir laiku gaus antrą dozę, o iki gruodžio 1 d. jie gali pasiskiepyti „Janssen“ vakcinos doze“. – komentavo sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Antradienį paskutinė diena gauti išmoka buvo tiems, kurie skiepijosi „Pfizer“, „Modernos“ ar „AstraZenecos“ kurtomis vakcinomis. Paskutinė galimybė gauti išmoką nesiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems gyventojams tik „Janssen“ vakcina.
Bet tiems, kurie jau pasiskiepijo ir galvoja apie sustiprinančią dozę, išmoka taip pat priklauso. Gavę trečiąją vakcinos dozę, senjorai 100 eurų gali gauti iki kitų metų kovo 31 d.
Į „Litexpo“ trečiojo skiepo atvyko senjorė Genovaitė.
„Aš labai norėjau pasiskiepyti ir aš maniau, kad tokie visi sąmomingi kaip ir aš. Bet, deja, deja“, – sakė ji.
Jai taip pat valdžios siūlomi 100 eurų priklauso, bet tikina jų nenorinti, esą skiepytis reikia dėl savęs, o ne išmokų.
„Ten man truputį lyg ir prikišę, kad gausiu 100 eurų. Bet aš dėl savęs ir dėl pasaulio“, – teigė Genovaitė.
Skeptiškai valdžios pasiūlytus pinigus vertina ir kiti senjorai.
„Aš nesuprantu, kodėl valstybė mėto tuos pinigus. Mes turime skiepytis sau, o ne dėl 100 eurų“, – sakė kita sutikta senjorė.
„Mes aktyviai už tai, kad skiepytis visi turi. Mokės, nemokės...“, – tikino pensininkas.
„Dabar žinote, kai viskas pabrango, tai 100 eurų čia savaitei ar dviem pragyventi“, – juokėsi dar viena senjorė.
Kitas senolis irgi tikino, kad vis tiek būtų ėjęs skiepytis.
Vakcinacijos situaciją stebintys specialistai taip pat pastebi, kad valdžios sumanymai senolių nesudomino.
„Būtent iki šios dienos, kada jie galėjo tą 100 eurų, tai nelabai didelis procentas ir pasinaudojo. Netgi buvo jie skeptiškai nusiteikę, kad jeigu vakcinuosis, jiems nereikia to 100 eurų“, – komentavo „Litexpo“ vakcinavimo centro koordinatorė Vaida Danielė.
Nevyriausybininkai, bendravę su senjorais ir kvietę juos pasinaudoti išmokomis, tikina, kad didesnį dėmesį reikia skirti ne pinigų dalyboms.
„Išmoka tikrai nėra pagrindinis motyvas, daugelis mini ir galimybę bendrauti su artimaisiais, ir patiems galimybę jaustis drąsesniems ir gyventi socialesnį gyvenimą. Būtent iš vyriausybės galbūt dėmesio trūksta ir informaciniais klausimais“, – sakė viena iš atstovių.
Premjerės patarėja sveikatos klausimais antradienį paklausta, ar 100 eurų kompensacija pasiteisino, kalbėti atsisakė. Tačiau prieš kelias savaites neslėpė apmaudo, kad vyriausybės priemonės prie pagėrėjimo prisideda nedaug.
„Bet kaip matome, ir tos ypatingos pastangos mažai prisideda prie jų apsisprendimo. Jokie įtikinėjimai, įrodinėjimai ir skatinimai tos jų nuomonės nepakeičia“, – komentavo ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė.
Visgi buvęs sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs, kad tokia priemonė veiksminga tik dalinant išmokas jaunesniems senjorams.
„Galima buvo numanyti, kad nebus čia kažkokia superpriemonė, kuri viską išspręs. Tai buvo apsispręsta imti ją siauresnę. Manau, kad be reikalo. Dabar reikėtų vėl eiti į seima, siūlyti tai jaunesnei grupei. Vėl tuos kelis procentus būtų galima gauti“, – aiškino Aurelijus Veryga.
Vienkartinės 100 eurų išmoka pasiskiepijusiems skiriama automatiškai. Ją senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.
