„Situacija desperatiška ir tik blogėja“, – „Guardian“ sakė „Gydytojų be sienų“ (MSF) patarėjas humanitariniais klausimais Kyle‘as McNally‘is.
„Savo akimis mačiau, kokius sužalojimus patiria tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pasienio pareigūnų skriaudžiami žmonės. Nukentėjusieji pasakoja, kad juos muša šautuvų buožėmis, spardo į šonkaulius, naudoja elektrošoką. Iš jų atimami visi asmeniniai daiktai arba jie paprasčiausiai sunaikinami, o taip elgiasi Europos pasienio pajėgos. Tai netoleruotina ir privalo skubiai liautis“, – sakė MSF atstovas.
Kaip informavo MSF, viena šeima iš Sirijos miške prie sienos Lenkijos teritorijoje praleido 21 dieną, o tada galiausiai vis tiek buvo grąžinti į Baltarusiją. Vienintelė pagalba, kurios sulaukė, buvo iš geros valios vietinių, nepabūgusių padėti savo saugumo sąskaita.
VSAT informaciją apie žiaurų elgesį su migrantais neigia
VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis „Delfi“ patikino, kad niekas Lietuvos pusėje nebuvo muštas su ginklu, elektrošoku.
„Nė vienas pasienietis niekada jokio migranto su ginklu ar elektrošoku niekada nėra mušęs. Jeigu kalbame apie žaizdas, sužalotus žmones, atvirkščiai, kiekvieną kartą yra įvertinama jo būklė, ir esant nors mažiausiems įtarimams, yra kviečiama medicinos pagalba“, – tikino G. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, ji buvo kviesta daug kartų.
„Atvyksta medikai, įvertina jų būklę. Buvo atvejų, kai į ligoninę buvo išvežami, bet dauguma atvejų medikai vietoje suteikė pagalbą. Ten dažniausiai būna kojų nubrozdinimai, dar kažkas, ir tik tada, kai medikai pasako, konstatuoja, ir duoda išvadą, kad žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojaus nėra, tik tada jie nėra įleidžiami“, – sakė G. Mišutis.
Liudijimai apie pasieniečių skriaudžiamus migrantus VSAT atstovui primena baltarusiškus pranešimus apie žiaurumus, kankinimus.
„Mes, kaip tarnyba, užtikriname, kad jokių mušimų (negali būti). Tikrai, tai nėra net svarstytinas dalykas. Juo labiau, kad nei karto net nebuvo tokių situacijų, kad kažkas būtų nepaklusęs, nereikėjo nei ginklų naudoti, nei kokios nors fizinės smurto jėgos.
Jie yra sulaikomi, suteikiama visa pagalba, kaip tik, jeigu reikia, pamaitinami, duodami maisto daviniai ir vanduo išsinešti, juos neįleidžiant. Jeigu drabužiai yra šlapi arba trūksta drabužių, jiems suteikiami drabužiai. Visų, kurie neįleidžiami, yra įvertinama sveikatos būklė, jų drabužiai, avalynė pagal sezoną, jų savijauta, apskritai būklė, ir tik tada priimamas sprendimas neįleisti. (…) Kol neįsitikinama, kad nėra grėsmių, tikrai jis nėra neįleidžiamas“, – sakė G. Mišutis.
Matė ne vieną bandymą graudinti
VSAT pareigūnai susiduria su migrantų bandymais graudinti, kurti istorijas.
„Vaikai stumiami į priekį, bandant sugraudinti nepilnamečiais. (...) Bet čia irgi ta pati sistema veikia: visada įvertinama nepilnamečių būklė. Iki šiol nebuvo tokių atvejų, kad jie būtų vieni, nelydimi tėvų. Jeigu jie būtų vieni, jie būtų tikrai kitaip vertinami, ir jie būtų įleidžiami.
Dabar jie eina su tėvais. Kad ir tuo paskutiniu T. Tomilino atveju, jie buvo nuvežti į užkardą, išsimiegojo, juos perrengė, pamaitino“, – sakė G. Mišutis.
VSAT atstovas prisimena ne vieną bandymo sugraudinti istoriją.
„Pavyzdžiui, Druskininkuose buvo: vienas migrantas perėjo sieną, pasieniečiai bandė jį sulaikyti. Jis „apalpęs“ gulėjo ant žemės, ir „mirė“. Vyrai pusę kilometro jį nešė per bruzgynus iki kelio, nes ten greitoji negalėjo privažiuoti. Tik vėliau paaiškėjo, kad ten aukščiausio lygio vaidyba buvo.
Atidavė medikams, jį išvežė į ligoninę. Jį ištyrė, nieko nerado. Jis sveikas. Jis dar buvo koją su mediniais pagaliais apsirišęs, teigė, kad jo koja sulaužyta. Ten irgi nieko nebuvo. Medikams jis beje dar pasiskundė, kad jį sumušė pasieniečiai.
Jį grąžino. Matėme, kad baltarusiai iškart jį pasiguldę ant žemės pradėjo filmuoti, ir net po to buvo graudulingiausias reportažas kaip žvėrys lietuviai sumušė migrantą, sulaužė jam kojas.
Netrukus tas migrantas vėl eina praktiškai į tą pačią vietą, ir vėl jis krenta nuomariu, ir „jam bloga“, „jis miršta“. Pasieniečiai, jau žinodami tą istoriją, nes negali kitaip elgtis, vėl kviečia greitąją pagalbą. Vėl važiuoja greitoji pagalba. Vėl įvertina jo būklę. Gaišta laiką medikai (…), vėl konstatuoja, kad jam greitosios pagalbos nereikia. Vėl jį grąžina į Baltarusiją“, – pasakojo V. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, yra buvę ir įvairių kitų dalykų.
„Specialiai nurengdavo juos, bandydavo stumti su grauduliu, kaip šąla vaikai. (…) Tačiau principas yra pagrandinis, kad apie mušimą tai net kalbos nėra, bet kol įvertinama jų sveikatos būklė, tikrai nei vienas nėra grąžinamas“, – sakė V. Mišutis
Aprašė situaciją pasienyje
„Guardian“ žurnalistas savo straipsnyje aprašė situaciją Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Tarp dviejų valstybių įsiterpusiuose miškuose, kur naktimis oro temperatūra jau nukrinta žemiau nulio, dėl išlikimo kovoja šimtai pabėgėlių iš Irako, Sirijos ir Afganistano šeimų – nelaimėliai, tapę atpirkimo ožiais, įstrigusiais tarp Lenkijos pareigūnų žiaurumo ir Baltarusijos pareigūnų melo, skelbė „The Guardian“.
Žmonės glaudžiasi mažytėse, tarp medžių paslėptose palapinėse. Vienintelis šilumos šaltinis – permirkę miegmaišiai. Mažiausiai aštuoni žmonės tokių sąlygų neišgyveno, rašoma straipsnyje.
„The Guardian“ pakalbino tris Irako kurdų šeimas iš Duhuko – kartu su mažiausiai aštuoniais vaikai jie ką tik kirto Baltarusijos sieną.
Lenkijos nevyriausybinių organizacijų tinklo, stebinčio situaciją pasienyje, „Grupa Granica“ savanoriai pirmiau policijos šeimas surado visai šalia sienos miškuose.
Padedami teisininkų, savanoriai kol kas neleidžia nelaimėlių grąžinti atgal į Baltarusiją.
„Tris dienas automobiliu važiavome į Stambulą“, – pasakoja keturiasdešimtmetis pabėgėlis. Jo teigimu, Dohuką nusprendė palikti baimindamiesi buvusių „Islamo valstybės“ kovotojų iš gretimų kaimų keršto. Per vertėją vyras pasakoja, kad iš Stambulo atskrido į Minską. Vos tik pasiekė Lenkijos sieną, „Baltarusijos milicija perkirpo spygliuotą vielą ir mus praleido“.
Šeimos sieną kirsti bandė jau devynis kartus, bet visus kartus Lenkijos pareigūnai juos grąžindavo atgal į Baltarusiją.
„Vos atvykusius Lenkijos pasieniečiai juos susodino į mašiną ir nuvežė į pasienio kontrolės postą“, – pasakoja nevyriausybinės organizacijos „Minority Rights Group“ darbuotoja Anna Alboth.
„Bandome stebėti situaciją, nes esame turėję skaudžios patirties, kai Lenkijos policija migrantus grąžindavo atgal net ir iš policijos nuovados“, – pridūrė ji.
Dešiniojo sparno Lenkijos vyriausybė teritorijoje keturis kartus padidino pasieniečių ir karinio personalo skaičių, taip sukurdama daugiau nei trijų kilometrų gylio demilitarizuotą zoną, buvo pastatyta ir spygliuotos vielos tvora.
Per visą vietovės perimetrą įrengta dešimtys patikros postų. Kareiviai stabdo kiekvieną automobilį, tikrina dokumentus, vairuotojų reikalauja atidaryti bagažinę.
Sokulkos miesto gatvėse, maždaug už dvidešimties kilometrų nuo sienos su Baltarusija, policijos sunkvežimiai reguliariai vyksta prie saugumo zonos, kaukia sirenos, teritoriją iš viršaus stebi sraigtasparniai.
Fiksuojami smurto atvejai Baltarusijos pusėje
Kaip jau skelbta, Lenkijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad pavyko užfiksuoti smurto panaudojimo faktus Baltarusijos pusėje, rašė BNS.
Vaizdo įrašuose, kuriuos paviešino ministerija, matyti, kaip kariškių uniformomis vilkintys žmonės Baltarusijos pasienio pusėje muša migrantus, pasigirsta šūviai ir riksmai.
Trečiadienį lenkų žiniasklaida pranešė, kad per praėjusią parą dvi didelės nelegalių migrantų grupės iš Baltarusijos pateko į Lenkijos teritoriją. Dvi grupės po mažiausiai kelias dešimtis užsieniečių pralaužė pasienio užtvaras Krynkų ir Bialovežos apylinkėse, sakoma pranešimuose.
Pasieniečiai patvirtino šią informaciją ir nurodė, kad dalį šių žmonių pavyko sugrąžinti prie sienos linijos, o likusiųjų ieškoma. Vėliau pranešta, kad visi migrantai sulaikyti. To rajono pasieniečių atstovė majorė Katarzyna Zdanowicz radijui „Radio Bialystok“ sakė, kad abiem atvejais buvo jėga pralaužtos pasienio užtvaros. Pranešama, kad šiuo metu Balstogės Kuznicos-Brūzgų sienos perėjos rajone ramu, Baltarusijos teritorijoje prie sienos yra keli šimtai žmonių.
Krizė komplikavosi pirmadienį, kai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją. Ten sutelktoms Lenkijos saugumo pajėgoms pavyko atremti migrantų mėginimą masiškai prasiveržti per pasienio užtvaras.
Lenkų pareigūnai šiuos įvykius pavadino sudėtingiausiu migracijos krizės etapu Ir Lenkija, ir Baltarusija antradienį nurodė, kad prie sienos greitosiomis įrengtoje stovykloje netoli Lenkijos Kuznicos kaimo dabar yra 3–4 tūkst. migrantų.
