Vyriausybės vadovė ragina padėti sienos apsaugą užtikrinantiems pareigūnams, o geriausia – netrukdyti dirbti.
„Tiesą sakant, vietos gyventojai – kaip tik kalbėjome apie tai su generolu, kaip vietos gyventojai reaguoja, tai jie jau kurį laiką gyvena tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, nes ekstremali situacija galioja keletą mėnesių ir manau, kad žmonėms, esantiems arti pasienio, tai nėra kaži kokia naujiena“, – trečiadienį žurnalistams Kapčiamiesčio užkardoje sakė I. Šimonytė.
„Nerimauti, manau, kad nėra ko. Kaip tik raginčiau padėti, pagelbėti pareigūnams, jeigu yra galimybė kažkuo pagelbėti, tai tiesiog pagelbėti. O geriausia, ką mes galime padaryti, tai netrukdyti pareigūnams dirbti savo darbą“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, žmonėms dėl nepaprastosios padėties kyla praktinių klausimų, kurie trečiadienį ir buvo aptarti su pasieniečių vadu Rustamu Liubajevu.
„Yra klausimų, žmonės klausia, ypač Lietuvos piliečiai, visų pirma, mūsų gyventojai, tokių įvairių praktinių klausimų, bet tikrai institucijos ruošia atsakymus ir manau, kad pats nepaprastosios padėties administravimo procesas žmonėms, kuriems, tarkime, tenka dirbti pasienio ruože, ar tos nepaprastosios padėties teritorijoje, ar kažkokių dalykinių reikalų turėti – tikrai visa tai išsispręs eigoje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija įvesta baiminantis naujo neteisėtų migrantų antplūdžio.
Premjerė: komunikacijos apribojimai migrantų teisių nepažeidžia
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įvedus nepaprastąją padėtį įsigalioję ribojimai Lietuvoje jau esantiems migrantams komunikuoti socialinėje erdvėje mobiliosiomis ryšio priemonėmis nepažeidžia žmogaus teisių. Anot jos, Lietuva suteikia visas galimybes teisėtai pasiprašyti prieglobsčio, o kiekvienas prašymas nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens situaciją.
Kaip trečiadienio rytą lankydami Kapčiamiesčio pasienio užkardoje žurnalistams komentavo I. Šimonytė, Lietuvoje apgyvendinti migrantai turės visas galimybes gauti reikiamą informaciją ir pagalbą iš valstybinių institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, bendrauti ir susitikti su jų atstovais.
„Visos sąlygos, kurios buvo numatytos, yra numatytos. Galbūt kažkam atrodo, kad galimybė komunikuoti mobiliaisiais telefonais, susirašinėti per socialinius tinklus ir t.t. yra kažkoks žmogaus teisių ribojimas, tačiau tai tikrai neribos jau esančių apgyvendinimo centruose migrantų galimybių bendrauti su vyriausybinėmis institucijomis, o su, tarkim, nevyriausybinėmis organizacijomis, advokatais ar su kuo yra reikalinga, su žmonėmis, kurie, be abejonės, turės leidimus lankytis tuose centruose, bendrauti gyvai“, – komentavo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė patikino, kad žmogaus teisės išlieka prioritetu, tačiau tam tikrų apribojimų reikia, kadangi sprendžiant migrantų krizę susiduria tarptautiniai saugumo ir humanitariniai interesai.
„Darome viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos, bet reikia taip pat suprasti, kad šita situacija yra labai sudėtinga tuo, kad čia tarsi vienoje vietoje susikerta du tarptautiniai įsipareigojimai – saugoti valstybės sieną, kuri yra ir Europos Sąjungos išorinė siena, ir įgyvendinti Šengeno kodeksą, kita vertus, užtikrinti ir žmogaus teises“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad kiekvienas teisėtuose sienos kirtimo punktuose ar Lietuvos atstovybėse užsienyje pateikiamas prieglobsčio prašymas bus išnagrinėjamas individualiai ir išsamiai.
„Kadangi Lietuva tikrai dar yra papildomai numačiusi galimybes pateikti prieglobsčio prašymus tose vietose, kurios iš principo yra saugios tiems žmonėms, kurie bando dabar laužtis į valstybių teritoriją kartais. Tą galima padaryti saugioje šalyje, teikiant prašymą mūsų valstybės atstovybėje. Ir tikrai kiekvienas atvejis tokiu atveju yra išnagrinėjamas detaliai“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Jos teigimu, Lietuva kiekvieno žmogaus situacija yra jautri. Tą iliustruoja ir šalyje įsikūrusių nuo represijų Baltarusijoje bėgusių asmenų skaičius.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad yra aiškios procedūros, kai yra visos galimybės kiekvieno žmogaus situacijai įvertinti. Tai, kad Lietuva yra jautri žmonių individualiai situacijai, tarkime, jų politiniam persekiojimui ir kitoms grėsmėms, kurios kyla. Tą geriausiai liudija tų žmonių, kurie patyrė Baltarusijos prievartą įvairiais būdais, nemažas skaičius gyvenančių Lietuvoje ar pagal humanitarines vizas, ar kitais pagrindais“, – nurodė I. Šimonytė.
Antradienį Lietuvos pasienio su Baltarusija ruože ir 5 km nuo jo įvesta nepaprastoji padėtis. Numatoma, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat nutarta, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ar užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.