„Yra rizikos grupių vaikų, kurie turi nutukimą, serga cukriniu diabetu ar kai kuriomis piktybinėmis ligomis, kai yra rizika sirgti sunkiai. Taigi turėtų būti galimybė skiepytis tokiems vaikams“, – komentavo Santaros infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.
Penkiamečius jau galima skiepyti JAV, Lietuva kol kas laukia Europos vaistų agentūros sprendimo.
Išgirdęs tokią naujieną šešiametį sūnų auginantis Pavelas sako, kad nors ir bus tokia galimybė, vaiko dar tikrai neskiepys.
„Nepritarčiau. Vaikai ir taip buvo skiepijami per tuos penkerius metus. Pavyzdžiui, mano vaikas labai jų bijo. Dabar jau nusiramino, žino, kad kitas skiepas – tik po penkerių metų. Kaip ir vaistai kokie nors atsiranda... Aš manau, gal kažkaip išgyvensime bent jau iki kitų metų“, – sakė jis.
Tačiau yra ir palaikančių tokį sprendimą.
„Rizikų, baimių visą laiką yra, didelė dalis žmonių skiepija savo vaikus nuo pat gimimo, nuo pirmųjų dienų, ir skiepija nuo įvairiausių sunkių ligų. Mes formuojame tą imunitetą nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų“, – komentavo viena iš mamų.
„Kadangi jau turime ekspertų pritarimą skiepyti minėto amžiaus vaikus, tai ministerija atliktų tam tikrus reikalingus teisinius pakeitimus ir per savaitę galėtų įsigalioti sprendimas skiepyti būtent šiai amžiaus grupei priklausančius vaikus“, – teigė sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Artimesni pokyčiai nei vaikų skiepijimas gruodį laukia jau nuo kitos savaitės. Apsispręsta dėl revakcinacijos laiko sutrumpinimo.
„Trečios dozės paankstinimo įteisinimą pagal visas procedūras ketiname turėti kitos savaitės pradžioje. Taigi gyventojai gali planuotis kitai savaitei ir savo sustiprinamąją dozę gauti anksčiau“, – paaiškino SAM atstovė.
Anksčiau – tai reiškia ne po pusės metų, o po keturių mėnesių nuo antrosios dozės.
„Jau dabar objektyviai galime patvirtinti, kad vakcinų efektyvumas labai gerai laikosi pirmus keturis mėnesius, tačiau vėliau, nuo keturių iki šešių mėnesių, efektyvumas pradeda blėsti“, – teigė L. Jančorienė.
Ekspertai prideda, kad nebūtina visiems pasiankstinti trečiosios dozės.
„Nėra skatinama visa visuomenė, bet ypač atkreipiamas dėmesys į tuos, kuriems rizika didžiausia. Tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, kurie turi antsvorio arba yra nutukę, galbūt yra vienoka ar kitokia imunosupresinė būklė“, – pridūrė L. Jančorienė.
„Neatmestina, kad ketvirtosios, o galbūt ir penktosios dozės ar dar daugiau gali prireikti. Tai visiškai realus scenarijus“, – sakė onkoimunologas Marius Strioga.
Trečią kartą skiepijantis antikūnų testas neprivalomas. Ekspertai net ir neskatina, tačiau jį atlikus rezultatus reikėtų vertinti kritiškai.
„Pirmas dalykas, jų vertinimą turėtų atlikti ne pats žmogus, o šeimos gydytojas ar kitas medicinos specialistas“, – teigė M. Strioga.
Anot specialistų, dabartinė delta atmaina įsitvirtino tiek Europoje, tiek pasaulyje. Tad prognozės iš ekspertų lūpų dar miglotos.
„Piktybiškės ar keisis, ar mirštamumas didės, dar sunku pasakyti, bet yra ir pesimistinių prognozių, kad ji dar gali parodyti savo ragus“, – aiškino L. Jančorienė.
„Jeigu bus trečia ir ateis laikas, aš pasiskiepysiu“, – teigė gyventoja.
„Jeigu jis būtinas, tai skiepysimės ir trečiu“, – sakė dar viena moteris.
Ar skiepas būtinas, ar ne, nuspręs pats žmogus, tačiau valdžios ruošiami apribojimai, tikėtina, apsisprendimą palengvins. Kokie pokyčiai laukia artimiausiu metu, premjerė Ingrida Šimonytė kol kas neatsako.
Planuojama, kad galimybių pasas galiotų septynis mėnesius, paskui vėl teks skiepytis.
„Karantino, aišku, reikėtų. Labai jau visi atsipalaidavo“, – sakė Pavelas.
