Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiuo metu galimybių pasas reikalingas nuo 16 metų, tačiau skiepytis galima nuo dvylikos, todėl būtent toks siūlymas ir bus pateiktas Vyriausybei. Pagal siūlomas taisykles, galimybių paso mokyklinio amžiaus vaikams reikėtų einant į prekybos centrus, pramogų vietas.

Siūlant atsisakyti testavimosi alternatyvos, A. Dulkio teigimu, būtų išimti mažiau patikimi greitieji antigeno testai.

Dar vienas klausimas – galimybių paso galiojimo laiko nustatymas. Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, kadangi jau yra trečioji pastiprinančioji dozė, natūralu, kad galimybių paso galiojimas ateityje irgi turėtų būti susietas su trečiu skiepu.

Vyriausybėje taip pat bus siūloma visiems gyventojams rekomenduoti dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius. Ketinama pasiūlyti, kad mokyklose penktokai ir vyresnių klasių mokiniai taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius. Bus aptariama, kad kaukės ar respiratoriai taptų privalomais ir vaikams nuo pirmos klasės.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Be to, bus siūloma paskiepytiems žmonėms po kontakto su sergančiuoju izoliuotis arba atlikti testą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje registruota dešimtadaliu mažiau COVID-19 protrūkių nei ankstesnę savaitę, rodo antradienį paskelbti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Anot centro pranešimo, mažėjimo tendencijų šiame žemėlapyje nebuvo stebima daugiau nei tris mėnesius.

Daugiausia aktyvių protrūkių – 645 – fiksuota ugdymo įstaigose, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jų registruota beveik 12 proc. mažiau.

Anot specialistų, tai yra geras ženklas, reiškiantis, kad pavyks išvengti epidemiologinės situacijos perkaitimo ugdymo įstaigose.

Praėjusią savaitę mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių registruota ir gydymo įstaigose. Jų specialistai visoje Lietuvoje fiksavo 67, prieš savaitę – 90.

Dar vienoje svarbioje srityje, kur praėjusį rudenį situacija buvo ypač įtempta – socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – pirmąją lapkričio savaitę registruota 18 aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių – lygiai tiek, kaip ir savaitę prieš tai.

Palankios tendencijos praėjusią savaitę fiksuotos ir gamybos sektoriuje, čia 15 proc. mažiau išaiškinta židinių – registruotas 51 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis.

Nežymus, tačiau aktyvių protrūkių mažėjimas stebimas ir maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto, žemės ūkio, paslaugų sektoriaus įmonėse. Jis siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

Užsikrėtimų koronavirusu daugėjo siuvimo, prekybos sektoriaus įmonėse. Atitinkamai registruoti šeši (prieš savaitę – keturi) ir 29 (prieš savaitę – 26) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje iš viso fiksuoti 928 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, ankstesnę savaitę jų buvo 1056.

Ekspertė: neišlaikius ar nepadidinus skiepijimo tempų, tektų griežtinti infekcijų kontrolę

Neišlaikius ar nepadidinus skiepijimo nuo COVID-19 tempų, tektų griežtinti infekcijų kontrolės priemones, teigia Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybos narė, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.

„Jeigu mums nesiseks išlaikyti vakcinacijos apimčių arba jų didinti, tai neišvengiamai teks griežtinti ir infekcijų kontrolės priemones, nes kitaip situacija bus sunkiai valdoma“, – antradienį žurnalistams teigė sveikatos ekspertė.

„Tos priemonės yra žinomos: žmonių migracijos apribojimas, kaukių naudojimas, atstumo laikymasis, renginių ribojimas ir taip toliau“, – svarstė ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė teigė, kad pandemijos priemonių griežtinimas priklausys nuo situacijos, kuri yra stebima.

„Sprendimus priims Vyriausybė. Dabar stebima situacija dėl viruso plitimo, kaip veikia infekcijos kontrolės priemonės, sprendimai bus priimti atitinkamai pagal situaciją“, – spaudos konferencijoje sakė J. Grebenkovienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį LRT teigė, kad karantinas galėtų būti įvestas, jeigu reanimacijoje gulinčių COVID-19 pacientų skaičius pasiektų 240.

Jo teigimu, esant tokiai situacijai, Vyriausybė svarstytų galimybę riboti renginius, veiklas ir žmonių judėjimą.

Šiuo metu ligoninėse gydoma 1914 COVID-19 pacientų, 143 iš jų – reanimacijoje.