Už tokias Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas pataisas antradienį po pateikimo balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo trys ir susilaikė 22 parlamentarai. Toliau pataisas svarstys Seimo komitetai.

Pagal pataisas, pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.

Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas sprendimas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros.

Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato riziką, jog migrantas gali pabėgti arba pasislėpti, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis galėtų būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.

VRM teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo terminui užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Jis nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams taikomas procedūras. Dėl pastarųjų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

Projektu grąžinama galimybė skųsti Lietuvos institucijų sprendimus dviejų instancijų teismuose: apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausias administraciniam teismui.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko apie 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.