Kabelių kaime, nutolusiame maždaug 3 kilometrus nuo sienos, sutikta senolė skundžiasi tik sveikata ir nugaros skausmais. Migrantų krizė jai nė motais.
Atvykėlių nebijo
„Girdėjau per radiją, kad bus nepaprastoji padėtis, - dzūkiškai sako ji. - Nieko nebijom. Kaip bus, taip bus.“
Atvykėlių ji tikina savo akimis nemačiusi ir apie juos nė negirdėjusi. Vienintelis ženklas, išduodantis, kad vyksta kažkas neįprasto, prie parduotuvės kitoje gatvės pusėje sustojęs karo policijos automobilis.
Jauni karo policininkai pietauja ir sako, kad šiuo metu kažkokio ypatingo suaktyvėjimo nėra, tačiau pripažįsta, kad nežino, ko tikėtis. Pajėgos, ypač kariuomenės, šiuo metu gerokai sustiprintos.
Jie parodo į sankryžą, kur dažniausiai atsibasto neteisėtai sieną kirtę migrantai, tačiau priduria, kad dažniau jie pasirodo jau sutemus.
Parduotuvės pardavėjos nuomone, bent moteris su vaikais galėtume priimti – nežmoniška, kad jie tokiu oru priversti gyventi lauke.
„Gaila tų žmonių, jie juk nieko blogo nepadarė, - sakė ji. - Jie juk tik nori kitokio gyvenimo, be sprogdinimų ir panašiai.“
Susidūrimai su migrantais
Istorijų apie susidūrimus su migrantais dzūkai gali pripasakoti apsčiai. Štai vienam miškininkui atėjusi grupė siūlė 1000 dolerių vien už tai, kad jis šiems iškviestų taksi.
Grupei jaunų vyrų pavyko patekti net į Varėną, kur jie sėdo į traukinį ir keliavo į sostinę, bet ten juos pasitiko policija. Atvykėliai ne kartą buvo nusigavę net iki Marcinkonių, šis kaimas nuo sienos nutolęs daugiau nei 15 km.
„Jeigu juos visus įsileisti, lietuviams ir vietos nebebus“, - sako viena prie parduotuvės šiame kaime sutikta moteris.
Tiesa, pati pašnekovė tikina nebijanti migrantų, bet tiesiog nenorinti, kad jie būtų išlaikomi Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais.
„Tai kuo juos maitinti, juk Lietuvoje žmonės skursta“, - Delfi sakė ji.
Kiti čia sutikti vietiniai kalbėjo panašiai ir tikino, kad tikrai nepanikuoja dėl galbūt užplūsiančio migrantų srautų.
Dar arčiau sienos, prie Šklėrių kaimo, užsuku į atokų, miškų apsuptą vienkiemį.
„Ir pas mus buvo praėję!“ - į mano klausimą apie migrantus, entuziastingai atsako čia gyvenanti senjorė.
Ji pasakojo, kad paskutinį kartą grupę atvykėlių, keliaujančių pro sodybą, matė prieš porą savaičių.
„Pranešėm pasieniečiams ir viskas“, - pasakė ji ir pridūrė, kad šiek tiek jaudinasi dėl migrantų, ypač gyvendama tokioje atokioje vietoje.
Nuo sodybos iki sienos – maždaug pusantro kilometro. Važiuojant iki šios vietos pakelėje stovėjo vienas karių automobilis.
Eidamas nurodyta kryptimi netrukus nusigaunu ir iki ženklo, žyminčio Valstybės sienos apsaugos zoną. Nuo čia iki Baltarusijos – maždaug puskilometris. Kadangi neturiu leidimo, toliau eiti negaliu, kitaip grėstų bent 40 eurų bauda.
Siena – pažeidžiama
Ši vieta pakankamai pažeidžiama, vasarą Varėnos rajone sieną neteisėtai kirto 951 žmogus, greta esančioje Druskininkų savivaldybėje – 872. Tokie skaičiai dar iš tada, kai Lietuva įsileisdavo atvykėlius, o kiek jų čia atėjo jau pradėjus taikyti apgręžimo politiką – nežinia. Ši statistika nebeskelbiami, nes esą tuo naudojasi Baltarusijos pareigūnai.
Gali būti, kad dalis pirmadienį link Lenkijos sienos pasukusių ir ten stovyklą įsikūrusių migrantų nuspręs pabandyti į Europos Sąjungą patekti būtent per Druskininkų ir Varėnos rajoną. Jiems iki čia tektų įveikti tik maždaug 70 km atstumą.
Socialiniuose tinkluose skelbiama, kad dalis žmonių nuo Lenkijos sienos jau pajudėjo link pietinės Lietuvos dalies. Valstybės sienos apsaugos tarnyba patvirtino, kad ties Kapčiamiesčiu jau stebimas padidėjęs aktyvumas.
Be to, kirsti sieną migrantai aktyviau bando visoje Lietuvoje, nuo vidurnakčio tokių atvejų, paskutiniais duomenimis, buvo 174. Dažniausiai per parą apgręžtų migrantų būna mažiau nei 100.
Kadangi būtent Dzūkijoje fiksuota daugiausiai atvejų neteisėtai kirsti sieną, čia pirmiausia prasidėjo tvoros statyba. Prie Druskininkų 4 metrų aukščio barjeras jau nutiestas daugiau nei puskilometrio ruože, taip pat ištiesta daugiau nei 60 km spygliuotos vielos. Tačiau ties Kabeliais, kol kas, fizinio barjero dar nėra.
