„Vertindamos riziką institucijos, kurios atsakingos už situacijos valdymą, siūlo sprendimus, kurie būtų svarbūs tam, kad situacija būtų valdoma geriau. Ilgesnis atstumas nuo pasienio ruožo yra reikalingas tam atvejui, jei būtų didesnis srautas žmonių įvairesnėse vietose ir kad ir kiek mes stiprinsime pajėgas, vis tiek siena yra labai ilga bei pajėgos visais atvejais bus ribotos.

Dėl to specialaus režimo reikia platesniame ruože nei kad yra nustatyta“, – Seime antradienį paaiškino premjerė.

Jos teigimu, migrantų veiksmai prie sienos ir apgyvendinimo centruose yra koordinuojami.

„Siūlymas yra, kad mobilusis ryšys ir internetas būtų prieinamas tam, kad būtų komunikuojama iš esmės su valstybės institucijomis tol, kol žmogus yra čia, kol svarstomas jo prieglobsčio prašymas ar yra kiti praktiniai poreikiai, bet kitoms reikmėms ne“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat akcentavo, kad būtų ribojamas įvažiavimas į nepaprastosios padėties teritoriją galimiems pavežėjams ar kontrabandininkams.

„Siūlymai parengti remiantis tuo, ką indikavo mūsų VSAT ir kitos institucijos“, – sakė premjerė.

Ji teigė, kad prezidentas buvo informuotas, jog Vyriausybė siūlys tokį projektą. Apie padėtį pasienyje I. Šimonytė taip pat pirmadienį kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

„Pirmiausia buvo kalba apie sankcijas. Taip pat buvo kalba ir apie darbą su kilmės šalimis. Komisijos pirmininkė delegavo ten savo pavaduotoją, kuris artimiausiomis dienomis turėtų išvykti į Artimuosius Rytus“, – atkreipė dėmesį premjerė.


I. Šimonytės teigimu, su Artimaisiais Rytais svarbu kalbėtis dėl naujo migrantų srauto kontrolės. Taip pat, pasak jos, svarbu suteikti humanitarinę pagalbą migrantams, jau dabar esantiems pasienyje, suteikiant galimybę išgabenti juos atgal į kilmės šalis.

Ministrė pirmininkė paaiškino, kad Europos mastu kalbama apie naujas sankcijas oro transporto įmonėms, kurios užsiima migrantų gabenimų, konkretiems pareigūnams, priežiūros kompanijoms, susijusioms su neteisėta migracija.

„Žmonės bando kirsti sieną kiekvieną dieną. Kažkoks srautas žmonių kas parą bando nelegaliai kirsti valstybės sieną. Pastarosiomis savaitėmis jų yra daugiau nei buvo rugsėjo mėnesį arba spalio pradžioje“, – sakė I. Šimonytė.

Kasčiūnas: turime ruoštis scenarijui, kuris gali būti realus šiandien, rytoj, poryt

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Laurynas Kasčiūnas teigė neturįs informacijos, kad dideli migrantų būriai būtų prie Lietuvos sienos, bet sako, kad reikia ruoštis visiems scenarijams.

„Kol kas jokios patvirtintos informacijos neturiu, bet be jokios abejonės, kai atstumas yra keturiasdešimt-penkiasdešimt kilometrų viskas yra įmanoma. Mes tam turime ruoštis kaip scenarijui, kuris gali būti realus šiandien, rytoj, poryt. Tam reikia ruoštis, tam mes ir atėjome su Nepaprastosios padėties įstatymu“, – sakė L. Kasčiūnas.

Reaguodamas į opozicinės demokratų frakcijos seniūno Sauliaus Skvernelio pastabą, kad nepaprastosios padėties reikėjo jau anksčiau, NSGK pirmininkas priminė, kad jis irgi buvo vienas tų, kurie siūlė tokį sprendimą dar vasarą.

„Bet tą išsprendėme per pataisas – karių įgalinimą padėti pasieniui. Gerai, kad dabar tą darome, ir padės šitas sprendimas kai kuriuos dalykus reguliuoti. (…) Nepaprastoji padėtis, kurią siūlome, daugiausiai orientuota į nelegalių migrantų teisių ribojimus.

Tarkime, jeigu yra koordinacija, sinchronas veikimo apgyvendinimo centruose ir artėjant tam tikrai grupei žmonių per mūsų pasienį, jie gali susisiekti telefonu, socialiniais tinklais, tai mes nepaprastosios padėties atveju lengviau galėsime užkardyti šituos dalykus: surinkti telefonus, riboti ryšį, ir tai yra labai svarbu kai kuriais atvejais“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas

Dar vienas pavyzdys, kurį jis paminėjo, jeigu tarkime į pasienio ruošą atvyktų žmonių gabentojai, tuomet, pasak politiko, nepaprastosios padėties metu irgi būtų lengviau suvaldyti situaciją.

„Dabar ir apgręžimo politikos klausimas bus aiškesnis“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis išskyrė, kad nepaprastosios padėties atveju bus apribota judėjimo laisvė migrantų apgyvendinimo centruose.

„Nepaprastosios padėties atveju nelegalūs migrantai, laukiantys prieglobsčio prašymo tyrimo, negalės judėti laisvai iš centrų. Dabar yra įvairūs teismų sprendimai, o nepaprastoji padėtis įveda aiškesnes tvarkas ir ribojimus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasienio regionuose gyvenančių vietos gyventojų kasdienybės pakeitimai nelabai veiktų. Jiems galiotų susirinkimų ribojimai, tačiau jie galėtų ir toliau judėti laisvai.

„Tie, kurie gyvena ten, tai jiems net leidimų nereikės“, – sakė L. Kasčiūnas.

Lankytojai pas juos galės atvykti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimu.

Kalbėdamas apie migrantų judėjimą į Lietuvą, jis pažymėjo, kad galios neįleidimo ir apgręžimo principas.

„Gali būti labai akivaizdžių situacijų, kai turėsime pasiremti humanitariniais kriterijais, bet pats principas yra apgręžimas ir stabdymas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Seimas imasi nepaprastosios padėties įvedimo klausimo

Antradienio rytą ministrų kabinetas rinkosi į posėdį, kuriame svarstė nepaprastosios padėties įvedimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Vyriausybei vieningai sutarus kreipiamasi į Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytę-Nielsen prašant kuo greičiau šį klausimą teikti Seime balsavimui.

„Šiuo metu yra rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas, jis turėtų būti parengtas per porą valandų. Tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais, ir šiandien jis bus įregistruotas“, – antradienį ryte Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šis klausimas yra įtrauktas į vakarinę darbotvarkę šios dienos. Nesiimsiu prognozuoti, kaip greitai derinimo procesas pavyks. Manau, kad visi suprantame, jog situacija įtempta ir kad ji reikalauja greitų, bet tuo pačiu ir kokybiškų sprendimų. Priklausomai nuo to, kaip greitai šiandien tas procesas praeis, mes jį apsvarstysime šiandien arba kitame posėdyje“, – komentavo Seimo pirmininkė.

Ji teigė, kad šiandien susiduriama su antrąja hiridinės atakos banga.

„Yra didelė eskalacija prie Lenkijos sienos ir mes privalome į tai reaguoti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš tikiuosi, kad opozicijos politikai lygiai taip pat supranta, kokioje situacijoje esame, mato, kas darosi prie kaimynų sienų, rimtai vertins tą grėsmę ir taip pat prisidės prie bendrų svarbių sprendimų“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen paaiškino, kad sprendimai, suvaržantys kai kurias žmogaus teises, priimti dėl tokio poreikio.

„Akivaizdu, kad veiksmai yra koordinuojami, kai vyksta eskalacija pasienio ruožuose bei neramumai centruose. manau, kad šiandien svarbu suprasti, jog susiduriame su hibridine nekonvencine ataka, kurioje, deja, į pirmą planą stumiami vaikai, tuo manipuliuojama.

Turime labai racionaliai tai vertinti ir, nepamiršdami savo prievolės būti humaniškais bei pasirūpinti tais, kurie jau yra Lietuvoje, taip pat ginti mūsų valstybės ir ES išorės sieną“, – sakė politikė.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame dokumente siūloma įvesti nepaprastąją padėtį nuo trečiadienio, nuo 2021 m. lapkričio 10 dienos 00 valandų 00 minučių, ji truktų vieną mėnesį.

Nepaprastoji padėtis būtų skelbiama visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo. Taip pat, užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) ir 200 metrų aplink juos.

Institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą, kuri imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti, yra Vidaus reikalų ministerija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (788)