„Šiuo metu yra rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas, jis turėtų būti parengtas per porą valandų. Tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais, ir šiandien jis bus įregistruotas“, – antradienį ryte Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Šis klausimas yra įtrauktas į vakarinę darbotvarkę šios dienos. Nesiimsiu prognozuoti, kaip greitai derinimo procesas pavyks. Manau, kad visi suprantame, jog situacija įtempta ir kad ji reikalauja greitų, bet tuo pačiu ir kokybiškų sprendimų. Priklausomai nuo to, kaip greitai šiandien tas procesas praeis, mes jį apsvarstysime šiandien arba kitame posėdyje“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Ji teigė, kad šiandien susiduriama su antrąja hiridinės atakos banga.
„Yra didelė eskalacija prie Lenkijos sienos ir mes privalome į tai reaguoti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikiuosi, kad opozicijos politikai lygiai taip pat supranta, kokioje situacijoje esame, mato, kas darosi prie kaimynų sienų, rimtai vertins tą grėsmę ir taip pat prisidės prie bendrų svarbių sprendimų“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen paaiškino, kad sprendimai, suvaržantys kai kurias žmogaus teises, priimti dėl tokio poreikio.
„Akivaizdu, kad veiksmai yra koordinuojami, kai vyksta eskalacija pasienio ruožuose bei neramumai centruose. manau, kad šiandien svarbu suprasti, jog susiduriame su hibridine nekonvencine ataka, kurioje, deja, į pirmą planą stumiami vaikai, tuo manipuliuojama.
Turime labai racionaliai tai vertinti ir, nepamiršdami savo prievolės būti humaniškais bei pasirūpinti tais, kurie jau yra Lietuvoje, taip pat ginti mūsų valstybės ir ES išorės sieną“, – sakė politikė.
Ragina svarstyti apie ilgalaikius sprendimus: siūlo steigti humanitarinius centrus
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad Laisvės partija pritaria nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ruože.
„Manome, kad tai yra reikalinga mobilizuojant valstybės resursus sienos gynybai bei užtikrinant migrantų bazinius humanitarinius poreikius“, – sakė parlamentaras.
Visgi jis atkreipė dėmesį į ilgalaikių sprendimų poreikį.
„Yra vakar išsakyta tiek ministrės pirmininkės, tiek Europos Komisijos pasiūlymas pradėti aktyvų dialogą su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Jungtinių Tautų organizaciją, dėl dėl galimybės sudarymo šiems asmenims grįžti iš kilmės valstybės. Akivaizdu, kad šie žmonės yra tapę Baltarusijos režimo įkaitais ir galbūt būtent ES pasienio valstybės turi aktyviai bendradarbiauti, siekiant šių sprendimų“, – sakė T. V. Raskevičius.
Politikas akcentavo, kad migrantams turi būti teikiama humanitarinė pagalba.
„Tokį poreikį šiandien patenkina Lietuvos pasieniečiai, pasienio užkardos, tačiau išaugus tam srautui eksponentiškai, turime svarstyti galimybę steigti savotiškus humanitarinius centrus Lietuvos pasienyje, kur tie žmonės būtų pamaitinti, jiems būtų suteikta būtinoji medicininė pagalba“, – teigė komiteto pirmininkas.
T. V. Raskevičiaus teigimu, būtina sudaryti galimybės į pasienį patekti ir žurnalistams, ir nevyriausybinių
„Negalime sekti Lenkijos keliu, kuri buvo visiškai izoliuota nepaprastosios padėties teritorijoje. Mes turime krizę valdyti skaidriai“, – sakė politikas, taip pat akcentavęs, kad apgręžimo praktika turi būti tęsiama.
Skvernelis: apsisprendėme, kad tokį teikimą palaikysime
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dėl nepaprastosios padėties reikėjo apsispręsti jau seniai.
„Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai: tai yra trukmė. Kaip ir girdime, kol kas mėnesiui prašo. Tai kaip ir pagrįsta būtų. Antra – teritorija. Tai yra pasienio ruožas plius pasieniečiai prašo dar penkis kilometrus. Galima, ko gero irgi svarstyti ir rasti argumentų. Ir trečia, kokie ribojimai toje teritorijoje bus. Kol kas ribojimų mes nematome. (…)
Ir, aišku, yra pats faktas, dar kartą sakau, nereikėjo veltis į performansą, ieškoti tokių pusiau sprendimų vasarą. Reikėjo tą iš karto priimti, ir nereikėtų šiandien mums tokių dalykų daryti skubos tvarka“, – sakė S. Skvernelis.
Politiko vertinimu, tokiu atveju būtų buvę daugiau aiškumo.
„Tokiu atveju ta situacija, kuri šiandien yra „de facto“ su ekstremalios situacijos įvedimu ir ministrės, kaip ekstremalios situacijos vadovės, įvairiais ribojimais, kurie kartais prasilenkia net ir su nepaprastosios padėties įstatymo ribojimais, tai tiesiog būtų įstatymiškai būtų įtvirtinta „de facto“ situacija, kokią mes turime. (…)
„De facto“ ji jau yra įvesta, tik visą laiką tai, kas vyksta, yra sureguliuota arba Vyriausybės nutarimais arba ministrės, kaip operacijų vadovės, įsakymais, ir tai prasilenkia ant plonos ribos su įstatymo galiojimu“, – sakė S. Skvernelis.
Demokratų frakcija iš esmės siūlymą palaiko, tačiau dar atidžiai pažiūrės, kokie bus numatomi ribojimai teritorijoje, kurioje galios nepaprastoji padėtis.
Politikas mano, kad Lietuva irgi gali patirti išbandymų migrantų krizės kontekste.
„Aš manau, kad bus išbandymas Lietuvai. Priklausys nuo to, kaip Lenkija susitvarkys, tai – labai svarbu. Dar kartą noriu pabrėžti, kad Lenkija yra mūsų svarbiausias partneris, draugas, bičiulis, kaip norime galime įvardinti, ir nuo Lenkijos sėkmės priklausys, kaip elgsis su mumis. Toks pabandymas yra labai realus“, – sakė S. Skvernelis.
Jo nuomone, jeigu Lenkija sugebės susitvarkyti ir apginti savo sieną, tokio bandymo Lietuvoje gali ir nebūti.
„Jeigu pavyktų Lenkiją pralaužti, galima tikėtis, kad toks bandymas būtų ir mūsų pasienyje. Bet tai yra tik spėlionės“, – teigė S. Skvernelis.
Socialdemokratai linkę pritarti
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas mano, kad įsigilinę jų frakcijos nariai siūlymus palaikys.
„Šiuo atveju aiškumas yra didesnis, nes buvo daug kalbama ir neaišku, apie ką kalbama. Dabar turbūt kiekvienam šitam siūlymui yra tam tikros pateisinamos priežastys, kodėl siūloma viena ar kita priežastis. Tai nesutrukdys visos savivaldybės veiklos ir darbo, (…) jeigu tikėti jūsų žodžiais, tai greičiausiai mūsų frakcija pritars“, – sakė A. Sysas.
Svarstys dėl nepaprastosios padėties įvedimo
Antradienio rytą ministrų kabinetas rinkosi į posėdį, kuriame svarstė nepaprastosios padėties įvedimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Vyriausybei vieningai sutarus kreipiamasi į Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytę-Nielsen prašant kuo greičiau šį klausimą teikti Seime balsavimui.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame dokumente siūloma įvesti nepaprastąją padėtį nuo trečiadienio, nuo 2021 m. lapkričio 10 dienos 00 valandų 00 minučių, ji truktų vieną mėnesį.
Nepaprastoji padėtis būtų skelbiama visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo. Taip pat, užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) ir 200 metrų aplink juos.
Institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą, kuri imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti, yra Vidaus reikalų ministerija.
