„Šiandien susiduriame su nepaprasta padėtimi, situacija Baltarusijos pasienyje. Matome, kas visiškai neseniai įvyko Lenkijoje, ir matome, kad padėtis vis labiau kaista mūsų ir Baltarusijos pasienyje. Taip, kad režimas ir toliau tęsia savo hibridinę ataką prieš ES, ir dabartinėmis aplinkybėmis mes turime veikti ryžtingai, kad apsaugotume sieną ir žmones. Štai kodėl manau, kad nepaprastosios padėties įvedimas, nustatytas tam tikram laikotarpiui ir tam tikruose ruožuose, yra tinkamas atsakas, esant šiai konkrečiai situacijai“, - sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, šios priemonės apribos galimybes vykdyti prieš mus koordinuotą ataką, ir toliau vykdyti nelegalią migraciją, ir jis tik minimaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves.
„Manau, kad turime daryti viską, kad tai nebūtų tik Lietuvos ir Lenkijos problema. Tai yra visos ES problema. Apie tai mes sutarėme ir praėjusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kad tai yra išorinė ES siena su visomis iš čia išplaukiančiomis pasekmėmis. Visi privalome prisiimti atsakomybę už tai, kad ši siena būtų saugoma tinkamai. Tada mes išvengsime ne tik pirminės, bet ir antrinės migracijos“, - sakė G. Nausėda.
Valstybės vadovas patikino, kad tiek jis, tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras dirba su NATO sąjungininkais, ES partneriais.
„Bent keletą kartų, šiandien taip pat, kalbėjausi su Lenkijos prezidentu A. Duda. Palaikome ryšį norėdami geriau žinoti situaciją ir pas vienus, ir pas kitus. (…) Šiandien turėjau pokalbį su (EVT prezidentu) Charlesu Micheliu, manau, kad supratimas, kad reikia keisti tiek migracijos politikos nuostatas, tiek sienos finansavimą, vis labiau plinta ES, ir mes vis daugiau randame draugų ir partnerių“, - sakė G. Nausėda.
Šimonytė: matėme režimo pastangas įvairiausiais būdais padidinti atvykstančių į Minską asmenų srautą
Premjerė Ingrida Šimonytė konstatavo, kad po „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nusodinimo nelegalių migrantų srautas, kurį organizavo A. Lukašenkos režimas, nenutrūksta.
„Tačiau buvo galbūt tokių momentų, kuomet buvo šiek tiek nuslūgęs, matydavome mažesnius skaičius žmonių, bandančių nelegaliai kirsti Lietuvos Respublikos, o ir ES sieną. Bet jau keletą savaičių ne tik, kad matėme suintensyvėjusias pastangas nelegaliai kirsti sieną, su kuriomis tikrai mūsų pareigūnai susidorodavo taip, kaip juos įpareigoja teisės aktai šitas problemas spręsti.
Vis dėlto taip pat matėme ir režimo pastangas įvairiausiais būdais padidinti atvykstančių į Minską asmenų srautą. Ir kai kur (tas vykdavo) su didesne sėkme, ypatingai tose jurisdikcijose, kurios sunkiai gali būti įvardintos kaip bendradarbiaujančios su tarptautinėmis organizacijomis, ES, su pasaulio bendruomene“, - pasakojo I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, buvo tikimasi, kad pastangos kirsti sieną gali suintensyvėti.
„Taip ir vyko pastarąsias savaites. Tačiau tai, kas vyksta šiuo metu, kai yra itin didelis būrys žmonių, susikaupęs visai netoli Lenkijos respublikos sienos, ir tikrai galima gana patikimai įvertinti, kad nemažai žmonių yra dar sienos nepasiekę iš pačios Baltarusijos teritorijos, žinoma, reikalauja papildomų sprendimų ir papildomos reakcijos.
Matome, kad mūsų kaimynai pajėgas yra labai stipriai padidinę. Mes taip pat savo pajėgas esame padidinę, perdislokavę ir susidėlioję prioritetus ir reagavimo algoritmus, tačiau manome, kad vien taktinių arba praktinių veiksmų nepakanka“, - sakė I. Šimonytė.
Seimas popietiniame posėdyje turėtų svarstyti sprendimą dėl papildomų priemonių. Pasak premjerės, jos, viena vertus, leistų pareigūnams sklandžiau dirbti savo darbą.
„Kita vertus, iš dalies apribotų rizikas, kurios susijusios su neramumais arba kitais įtampų kėlimais, kuriuos matome esant gana neblogai sinchronizuotus.
Premjerė taip pat atkreipė dėmesį, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aptarė nepaprastosios padėties nutarimo detales su opozicija. Tačiau, žinoma, labai svarbi ir tarptautinė šio klausimo dedamoji, kur visi kartu ranka rankon dirbame savo partnerių lygiu“, - sakė I. Šimonytė.
Premjerė tikisi, kad Seime problemų dėl sprendimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo nekils.
„Labai tikiuosi, kad dabar jau opozicinėms partijoms ir įsiklausius į tai, ką ką tik sakė ekscelencija prezidentas, vis dėlto pakaks ūpo priimti šį sprendimą“, – sakė I. Šimonytė.
Nemano, kad jau laikas aktyvuoti 4 NATO sutarties straipsnį
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad labai nerimauja dėl pastarojo meto įvykių ir „dėl to, kas gali nutikti per artimiausias valandas mūsų rytiniame pasienyje“.
„Galbūt atėjo metas pasvarstyti, ar nederėtų aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnio. Mūsų sienai iškilo fizinio spaudimo grėsmė, ir čia įsivėlusios Baltarusijos jėgos struktūros. Manau, kad tai yra priežastis pradėti konsultaciją remiantis Šiaurės Atlanto aljanso sutartimi. Susidariusi padėtis kelia pavojų visai rytinei ES ir NATO sienai, tokių šalių kaip Lenkija ir Lietuva sienai“, – sakė D. Tuskas.
Lietuvos prezidento nuomone, su šia priemone nereikėtų skubėti.
„4 NATO straipsnis tai yra tikrai jau tokio kraštutinio veikimo ir stiprumo priemonė, pasilikime ją arsenale tuo atveju, jeigu susidarys pagrindas kalbėti labai rimtai apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą“, - sakė G. Nausėda.
Tačiau valstybės vadovas pritarė, kad reikėtų ieškoti ES lygiu.
„Sankcijos turi būti svarstomos labai atvirai, ir visos tokios, kurios galėtų paveikti Baltarusijos režimo elgesį. Sankcijos, kuris režimui neturi jokios įtakos, arba, maža to, jos yra tiesiog ignoruojamos, (…) jos neturi efektyvumo. Todėl oro uostų, „Belavia“ sankcionavimas, - turime kalbėti apie tai, kad „Belavia“ turi lėktuvus, kuriuos nuomoja (…). Taip pat - darbas su Artimųjų Rytų šalimis, su kuriomis ir galima, ir reikia kalbėtis, kad būtų užkardyti skrydžiai“, - kalbėjo G. Nausėda.
Išklausė institucijų vadovus
Prieš tai prezidentas jau buvo susitikęs su vidus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, taip pat – su žvalgybų vadovais ir išklausė naujausią informaciją.
„Auganti grėsmė pasienyje su Baltarusija nėra tik Lenkijos ar Lietuvos problema. Tai visos Europos Sąjungos reikalas. Šiuo metu labai svarbu tiksliai įvertinti situaciją, sutarti dėl bendrų tikslų, veikti vieningai ir koordinuotai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu“, – sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidentūros, dėl padėties pasienyje G. Nausėda tęsia konsultacijas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), koordinuoja veiksmus su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu (Šarliu Mišeliu), kitais Europos Sąjungos partneriais ir NATO sąjungininkais.
Dėl situacijos Europos Sąjungos pasienyje prezidentas taip pat tariasi su Latvijos bei Estijos vadovais.
Svarstys dėl nepaprastosios padėties įvedimo
Antradienio rytą ministrų kabinetas rinkosi į posėdį, kuriame svarstė nepaprastosios padėties įvedimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Vyriausybei vieningai sutarus kreipiamasi į Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytę-Nielsen prašant kuo greičiau šį klausimą teikti Seime balsavimui.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame dokumente siūloma įvesti nepaprastąją padėtį nuo trečiadienio, nuo 2021 m. lapkričio 10 dienos 00 valandų 00 minučių, ji truktų vieną mėnesį.
Nepaprastoji padėtis būtų skelbiama visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo. Taip pat, užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) ir 200 metrų aplink juos.
Institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą, kuri imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti, yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Plačiau apie nepaprastosios padėties metu taikomas priemones galima skaityti čia.
