Gilėjant migrantų krizei Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje galimiems netikėtumams ėmė ruoštis ir Lietuva. Nuskambėjo siūlymas pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
Vis dėl to tam Seime pritaria ne visi.
Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus. Nėra numatyta, kad posėdyje būtinai turi dalyvauti bent 71 parlamentaras.
Sako, kad jau atėjo tam laikas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Laurynas Kasčiūnas „Delfi“ teigė, kad tam atėjo laikas skelbti ekstremalią padėtį.
„Tai leistų mums labiau mobilizuotis pasienyje, dar labiau sutelkti resursus. Nes čia reikės ne tik pasieniečių pajėgų, reikės visų tarnybų pajėgų ir Lietuvos kariuomenės. Tiek pat arba dar daugiau“, – sakė politikas.
„Faktas, kad mes ginsime sieną, darysime tai rafinuotai. Galimas scenarijus, kad jeigu būtų srautas link mūsų – mes turėsime trumpam juos įsileisti, tam, kad apžiūrėti per humanitarinę prizmę. (…) Bet visa ta grupė bus apžiūrėta, išskaidyta į mažesnes grupes ir grąžinta atgal A. Lukašenkai“, – kalbėjo politikas.
TS-LKD frakcija Seime turi 50 narių.
Laisviečiai palaikys
Laisvės frakcija, pasak jos atstovo Seime Tomo Vytauto Raskevičiaus, palaikys siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
„Todėl, kad tai leistų mobilizuoti resursus, esant grėsmei valstybės sienai ir neteisėtam jos kirtimui didelėms grupėms žmonių. Ir visų antra priežastis, mūsų vertinimu, yra tai, kad yra pasitelkiami žmonės, kurie nėra kombatantai tai grėsmei sukelti, tai vis tiek ieškant viešosios politikos priemonių, kaip tuos žmones apsaugoti, ir nepaversti jų karinių veiksmų dalyviais, nepaprastosios padėties teisinis režimas būtų tam palankesnis“, – sakė T. V. Raskevičius.
Laisvės frakcija Seime turi 11 narių.
Iš esmės palaiko
Liberalų sąjūdis frakcijos lygiu dar nespėjo aptarti šio klausimo. Tačiau frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad liberalai siūlymus palaikys.
„Pritarsime, nerėksime ir neprotestuosime. Situacija yra ypatinga matant, kuo tai gali grėsti, matant situaciją Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, tie dalykai gali persimesti ir į Baltarusijos-Lietuvos pasienį.
Tai yra tikrai neraminanti situacija. Man atrodo, kad artėjant žiemai Baltarusijos valdžia nori išvalyti savo teritoriją, ir iškišti tuos žmones į kaimynines Europos Sąjungos šalis. Mes irgi turime kurti naujus modelius, ir sutelkti visas galimybes ir resursus“, – svarstė E. Gentvilas.
Pasak jo, šioje situacijoje gali būti svarbu pasitelkti ir kariškius.
„Taip pat savivaldybių materialiniai ištekliai turės būti naudojami, ir panašūs dalykai“, – sakė E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdis Seime turi 12 narių.
Siūlymas kelia daug klausimų
Valstiečiai žalieji irgi dar siūlymų frakcijoje aptarti nespėjo. Šios frakcijos atstovė Agnė Širinskienė viešai paskelbtuose siūlymuose pasigedo turinio.
„Galbūt būčiau linkusi daugiau pritarti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko nuomonei, kuris sako, kad šiuo metu nemato prielaidų nepaprastosios padėties įvedimui.
Nes, vienas dalykas, ponia Bilotaitė visiškai nepasakė, ką jai duotų nepaprastoji padėtis, ko dabar tos priemonės neduoda. Nes nepamirškime, kad kariuomenės panaudojimas pasienyje jau prieš keletą mėnesių buvo išplėstas, ir yra galimas kariuomenės pasitelkimas visiškai be nepaprastosios padėties. Ir šiuo metu kariuomenė gali būti pasitelkta ir naudojama. Visiškai neaišku, kokių dar priemonių be kariuomenės, be sustiprinamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, be pasitelkimo šaulių, ką galima irgi pasitelkti be nepaprastosios padėties, reikia dar situacijai suvaldyti“, – teigė A. Širinskienė.
Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį į nepaprastosios padėties apibrėžimą.
„Ten yra išskiriamos kelios situacijos, kada ji yra galima. Tai yra grėsmė visuomenės rimčiai arba grėsmė konstitucinei santvarkai. Grėsmė šiais atvejais turi būti reali, o ne menama arba nuspėjama. Ir kita sąlyga, kuri yra būtina, – nuraminti situacijos turi būti neįmanoma kaip nepasitelkiant nepaprastosios padėties priemonių. Tai yra turi būti išbandytos kitos priemonės, ir matytis, kad tos priemonės yra neefektyvios“, – sakė A. Širinskienė.
Pasak Seimo narės, šiuo atveju Lietuva pradeda stiprinti pasienį.
„Greičiausiai bus ir kariuomenė pasitelkta daugiau. Aš tikrai tikiu mūsų kariuomenės pajėgumais ir mūsų pasieniečiais, ir nematau, ką dar mes galėtume pasitelkti“, – teigė A. Širinskienė.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcija Seime turi 22 narius.
Nemato tokios grėsmės kaip Lenkijai
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Algirdas Sysas teigė, kad kol kas negali kalbėti visos frakcijos vardu, mat jos nuomonę dėl pritarimo nepaprastosios padėties įvedimui žinos tik rytoj. Vis dėlto jis išsakė, ką pats mano asmeniškai.
„Mano asmenine nuomone, kol kas nėra tokios grėsmingos padėties kaip prie Lenkijos. Nebent keistųsi situacija, kai Seimas posėdžiauja, nėra problemos susirinkti ir į neeilinį posėdį, jeigu reiktų ir priimti tokį greitą sprendimą. Bet kol kas tikrai nematau reikalo“, – komentavo jis.
Seimo nario teigimu, kadangi yra žinoma, kur neteisėti migrantai gali vykti, tai jie ir eina trumpiausiu keliu.
„Aišku, jeigu vyks kažkoks susistumdymas ar kažkas rimtesnio prie Lenkijos-Baltarusijos sienos, tai, aišku, galima pasukti truputį ilgesniu keliu ir bandyti pralaužti užtvaras ties Druskininkais“, – svarstė jis.
Jo teigimu, kol kas prie Lietuvos nėra tiek migrantų, kad reiktų kelti paniką, mat tarnybos ir taip dirba bei stebi padėtį.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime turi 13 narių.
Skvernelis: pakaktų pasienio ruožo
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad tokio sprendimo jis nepalaikys.
„Tokį režimą siūliau įvesti vasarą, kai ši krizė prasidėjo. Ir nelabai supratau, kodėl tada valdantieji atsisakė ir darė performansą keisti įstatymus, šaukti neeilinę sesiją, padarė tokį keistą sprendimą, kad ir galima kariuomenę pasitelkti, bet reikia specialaus leidimo Seimo, kas dabar ir vyksta.
Kas nuo to laiko pasikeitė? Jei situacija yra esmingai pasikeitusi nuo to laiko, o man atrodo, kad ji pasikeitusi todėl, kad statoma tvora, pajėgos papildomos sutelktos. Tai kokiais argumentais vadovaujantis siūloma tą režimą įvesti?“ – klausimą kėlė Seimo narys S. Skvernelis.
Jis taip pat teigė, jog klausimų kyla ir dėl pasirinktos formos – nepaprastąją padėtį įvesti pasienio savivaldybėse.
„Tai tikrai su tuo nesutikčiau. Jeigu galima kalbėti, tai pasienio ruože su Baltarusija tik nepaprastosios padėties įvedimą. Yra pasienio ruožas labai aiškiai detalizuotas įstatyme – iki 5 kilometrų nuo valstybės sienos“, – sakė politikas.
„Ir kadangi nepaprastosios padėties įstatymas numato galimybę apriboti pakankamai daug veiklų, teisių ir laisvių. Tai dabar kokiu paketu jie ateitų? Nes tikrai nematau jokios logikos ar būtinybės riboti politinių partijų veiklą, kurti specialias komendatūras, ar riboti susirinkimų laisvę. Tai ko gero būtų esminis dalykas dėl papildomų pajėgų sukoncentravimo ir nepatekimo pašalinių žmonių be leidimo į pasienio ruožą“, – savo požiūrį dėstė S. Skvernelis.
Opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas aiškino, jog frakcija dėl to šio klausimo dar nesitarė.
„Jei toks siūlymas ateitų į frakciją, mes jį svarstytume. Bet aš frakcijos nariams siūlyčiau ir agituočiau dėl tos pozicijos, kurią ir išsakiau“, – kalbėjo parlamentaras.
S. Skvernelis teigė, kad jei būtų aiškūs argumentai, kodėl tokio režimo Lietuvoje reikia, pozicija galėtų keistis.
„Tikrai tai galima svarstyti, jei argumentai atsirastų pakankamai svarūs – koks skirtumas nuo to, kas buvo ir kas dabar yra. Bet kita vertus, jeigu VRM kalba apie nepaprastosios padėties įvedimą atskirose savivaldybėse, tai tikrai nematau tame logikos. Nes Vilniaus rajono savivaldybė irgi yra pasienio savivaldybė. Kokia logika yra riboti už Pilaitės esančių teritorijų veiklą? Nematau prasmės tame pagal tą informaciją, kuri yra viešai skelbiama. Jeigu situacija keistųsi ir problemos persimestų į savivaldybių gilumą, tada būtų galima kalbėti apie tuos dalykus“, – „Delfi“ sakė buvęs premjeras S. Skvernelis.
Seimo demokratai Seime turi 14 narių.
Spręs Seimas ir Vyriausybė
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog dėl nepaprastosios padėties turės apsispręsti Seimas ir Vyriausybė.
„Tai yra tik siūlymas, kurį siūlo VRM. Dabar turėtų Vyriausybė apsispręsti ir tada keliautų į Seimą, Seimas priimtų sprendimą. Tai keičia situaciją, tokiu atveju atsiranda tam tikri ribojimai, kuriuos galima įvesti. Bet šiandien dar negalėčiau detalizuoti, kas būtų tame projekte. Nes dėl to apsispręs tiek Vyriausybė, tiek ir Seimas“, – aiškino Vidaus reikalų ministerijos vadovė.
A. Bilotaitė teigė, kad kalbama apie ribojimus tik pasienio savivaldybėse.
„Tai neapimtų visos Lietuvos, nes iššūkiai, kuriuos šiandien mes patiriame yra būtent tik pasienyje, ne visoje Lietuvoje“, – sakė ministrė.
Ji teigė, jog Vyriausybę kvies šį klausimą aptarti kaip galima greičiau. Vyriausybės posėdis kaip įprastai numatytas trečiadienį.
Priemonės numatytos įstatyme
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, įvesti komendanto valandą.
Ji gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).
Nepaprastosios padėties trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ji gali būti įvesta ne vieną kartą.
Taip pat nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu prireikus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudojama Lietuvos kariuomenė ir mobilizacinis rezervas.
Įstatyme užsimenama ir apie naudojimo teisėmis ir laisvėmis apribojimus. Nurodoma, jog pagal padėties kritiškumą turi būti sprendžiama dėl ribojimo naudotis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis.
Taip pat nurodoma, jog gali jos metu gali būti atliekama asmenų pašto siuntų, dokumentų, siuntų kontrolė. Taip pat tam tikrais atvejais galima patekti į asmens būstą be jo sutikimo.
Dalyje, kurioje aptariami apribojimai teisei reikšti savo įsitikimus, ieškoti informacijos ir ją gauti, yra nurodoma, jog toks draudimas gali būti įvestas.
Įstatyme aptariamas ir laisvės kilnotis apribojimas. Gali būti numatyta, kad įvedus nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš nepaprastosios padėties teritorijos arba šie asmenys evakuojami.
Taip pat įvedus nepaprastąją padėtį, gali būti sustabdomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų, gali būti apribotas tam tikros rūšies ar kategorijos transporto priemonių, asmenų vykimas ar prekių (daiktų) gabenimas per valstybės sieną arba laikinai uždaryti tam tikri pasienio kontrolės punktai. O gelbėjimo pajėgos vyksta per valstybės sieną supaprastinta tvarka pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepaprastosios padėties metu susirinkimai viešose vietose, išskyrus organizuojamus valstybės institucijų ar pareigūnų ir komendantūrų, gali būti draudžiami siekiant apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių gyvybę ir sveikatą.
Šios padėties įvedimas gali nurodyti su savimi visada turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Nepaprastosios padėties metu gali būti taikomos šios nepaprastosios priemonės:
1) valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka;
2) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprinta (ginkluota) apsauga;
3) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybės sienos priedanga;
4) draudimas išduoti leidimus civilinės apyvartos ginklams įsigyti ir licencijas jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis;
5) transporto priemonių (išskyrus specialios paskirties transporto priemones, šalinančias neigiamus padarinius teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, ir turinčias specialius leidimus) judėjimo apribojimas;
6) komendanto valandos įvedimas;
7) draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą;
8) užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją apribojimas, jų priežiūros bei vizų režimo sugriežtinimas;
9) nustatant leidimų tvarką, ne ūkinės veiklos ir privačių suėjimų, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių, ribojimas;
10) transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą;
11) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka transporto priemonių, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių ar kito turto laikinasis paėmimas arba rekvizicija siekiant užkirsti kelią itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba jiems likviduoti, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui gelbėti. Ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys, kurie priklauso teisę juos laikyti turintiems asmenims, gali būti laikinai paimami tik tada, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms;
12) nepaprastosios padėties metu teritorijoje įvedamas medicininis ar veterinarinis karantinas;
13) laikinas gyventojų perkėlimas (evakuacija) iš nepaprastosios padėties teritorijos;
14) ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams;
15) esant būtinumui, laikinas įmonių, kitų juridinių asmenų darbo režimo pakeitimas, jų ūkinės veiklos pertvarkymas gelbėjimo ir atstatymo darbams atlikti. Už šiuos darbus gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka;
16) asmenų sulaikymas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užkirsti žmonių užkrečiamųjų ligų plitimą, šių asmenų hospitalizavimas ir izoliavimas bei gydymas. Ligonių ir asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį su sergančiu asmeniu, ligos sukėlėjo nešiotoju ar sukėlėjus perduodančiais veiksniais, bei sukėlėjų nešiotojų priverstinio hospitalizavimo, izoliavimo ir gydymo ypatumus nustato įstatymai;
17) gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalių didmeninių ir (ar) mažmeninių kainų bei šių prekių kitų pardavimo ar teikimo būtinų apribojimų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
