Dabartinė situacija – naujas etapas

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sako, jog dabartinė situacija gali eskaluotis dar labiau. Pasak politiko, tai – naujas etapas.

„Akivaizdu, kad Lukašenkos inicijuotas hibridinis karas prieš Lenkiją ir Lietuvą perauga į naują stadiją. Tai yra daroma su Lukašenkos iniciatyva, su jo parama, galbūt ir Kremlius už to stovi ir stebi situaciją. Todėl mes turime būti pasiruošę visoms galimybėms. Gali ta situacija eskaluotis dar labiau, galbūt pavyks ją stabilizuoti, bet tai yra labai mažai nuo mūsų priklausantis dalykas, viskas priklauso nuo paties Lukašenkos“, – laidoje sako A. Kubilius.

„Bet Europos Sąjunga ir Vakarų bendrija iš tikrųjų turi visų pirma galvoti apie pagrindinės šios problemos priežasties radimą, tai yra Lukašenkos režimo klausimą“, – taip pat sako politikas.

Anot A. Kubiliaus, ES ir šiandien gali imtis labai konkrečių veiksmų.

Andrius Kubilius

„Be abejo, galima daug dalykų galvoti, kad būtų buvę galima padaryti ir anksčiau, bet iš tikrųjų nesakyčiau, kad Europos Sąjunga nieko nedaro. Turbūt suprantame, kad pakeisti Lukašenkos politiką nėra labai paprasta, kaip nepakeičiamas pats Lukašenka, arba jeigu nesiimama ryžtingų veksmų, kurie turėtų įtakos ir Kremliui, kuris remia Lukašenką, to galbūt trūksta, bet ES ir šiandien gali imtis labai konkrečių veiksmų, nes vienas iš mechanizmų, kaip yra šita migrantų kontrabandinė banga sukelta, priklauso nuo aviacijos kompanijų, kurios skrenda į Minską, skrenda visiškai nevaržomai, kaip matome, kaip skelbia spauda, tų skrydžių tik daugėja.

ES turi galimyę jau penktame sankcijų pakete, kuris jau dabar yra intensyviai svarstomas, įrašyti tai, ką siūlė mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kad visoms tokioms aviacijos kompanijoms, kurios skraido į Minską, būtų aiškiai suformuluota nuostata, kad jeigu jos ir toliau tęs tokią veiklą, ir gabens tuos pačius migrantus, tai joms bus pritaikytos sankcijos ir bus uždrausta skraidyti į ES oro uostus. Daugeliui aviacijos kompanijų toks reikalas, manau, būtų labai skausmingas“, – sako A. Kubilius.

Šiandieninis šturmas – ne pabaiga

Politikos apžvalgininkas Linas Kojala, paklaustas, ar gali būti, kad dabartiniai įvykiai yra tik pradžia to, kas dar tik bus, sako, jog, remiantis apžvalgomis, po kelių dienų srautai gali net didėti.

„Sunku būtų teigti, kad tai yra tik vienkartinis dalykas. Viena vertus, mes apie tai kalbėjome jau anksčiau, kad tokia rizika tikrai yra ir ji nuolatos didėja, todėl, kad skryžiai į Minską nesiliauja, netgi priešingai – matome, kad jų yra beveik dvigubai daugiau negu prieš dvejus metus ir kiekvieną dieną į Baltarusiją potencialiai atvyksta 800-1000 žmonių, kurių didžioji dalis turbūt yra linkę ieškoti kelių į ES.

Vadinasi tas spaudimas, kuris jau dabar yra dėl Baltarusijoje esančių asmenų ir papildomas spaudimas, kad jų vis auga, ko gero, viena ar kita forma turi pasireikšti ir šiandien tą išraišką matome konkrečiai prie Lenkijos sienos. Taip pat remiantis žiniasklaida, socialiniais įrašais, vaizdais ir apžvalgomis, kurios teigia, kad didesnis srautas gali bandyti patekti į ES dar po kelių dienų, lapkričio dešimtą dieną. Deja, tikrai turbūt negalime sakyti, kad tai yra vienkartinis atvejis“, – sako L. Kojala.

Radzevičius sureagavo į Kubiliaus įrašą

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius laidoje sureagavo į A. Kubiliaus įrašą socialiniame tinkle apie žurnalistus. Anot jo, toks įrašas jį nuliūdino, nes taip tarsi skaldoma visa visuomenė.

Foto: DELFI

„Mane šiandien truputį liūdina diskusija, kas bus atsakingas už žmonių likimus, kurie kenčia. Atkreipsiu dėmesį, kad vienas dalykas yra politikų veikla, kitas dalykas yra pareigūnų, pasienio saugotojų veikla ir žurnalistų darbas yra šiek tiek kitoks. Man atrodo, kad kartais pamirštama, kad žurnalistai nėra nei demonai, nei angelai, o tame komentare aš tik tokią ir įžvelgiau poziciją, kad arba siūloma žurnalistus laikyti gelbėtojais, arba nusikaltėliais, kas norėtųsi, kad iš politikų retai skambėtų, nes jeigu šiandien mes kalbame apie problemą arba problemas, dėl kurių mes turime pasienyje ekstremalią padėtį, tai problemą galima susiaurinti iki Lukašenkos, iki kontrabandos, bet mes turbūt drąsiai galime sakyti, kad problema iš tikrųjų yra žymiai platesnė ir kodėl yra tiek daug šalių, iš kurių žmonės priversti bėgti. Nepaisant to, kad kalbame apie atsakomybę, galbūt reikėtų kalbėti ne apie atsakomybę, bet apie darbus, kuriuos turime padaryti žymiai greičiau, nei galėjome anksčiau padaryti.

Šiandien kiek nuliūdau girdėdamas iš Andriaus Kubiliaus, kaip europarlamentaro, kur Europoje dažniausiai rūpinasi žurnalistų saugumu, tokį provokatyvų norą supriešinti žmones, vertinant žurnalistus arba kaip gelbėtojus, arba kaip niekadėjus“, – sako D. Radzevičius.

Raudonos linijos jau peržengtos

Laidos pabaigoje A. Kubilius tikino, kad autoritariniams režimams jau metas pasakyti, kad visos raudonos linijos jau peržengtos. Taip pat jis sako, kad dėl ekstremalios situacijos turi spręsti ministrai, prezidentas.

„Tai turi spręsti ministrai, prezidentas, vertindami bendrai situaciją, jos prognozes, nes jie tai geriau žino. Nepaprastoji padėtis yra vienas iš instrumentų, kuris leidžia valstybei geriau gintis. Manau, kad yra pakankamai daug priežasčių galvoti apie tai, kad tą gynybą reikia stiprinti visomis priemonėmis. Matome, kad Lukašenka kol kas nesustoja, jis situaciją toliau kaitina. Šioje vietoje tiek ginant valstybę fizinėmis priemonėmis: tvoros statyba, pasieniečių pajėgų stiprinimu, įvedant specialų režimą – viskas logiška. Lygiai taip pat sakyčiau, kad valstybės gynybai reikia aktyvesnių veiksmų užsienio politikoje telkiant sąjunginnkus, reikia griežtesnių sankcijų avialinijoms ir galų gale tribunolo iniciavimui prieš Lukašenką, vėlgi čia prezidentas gali turėti labai svarbų vaidmenį“, – sako A. Kubilius.

„Lietuva tikrai nėra beginklė, kaip ir demokratinis pasaulis nėra beginklis. Reikia vieną kartą pasakyti tokiems autoritariniams režimams: ne, viskas, gana, visos raudonos linijos yra peržengtos ir toliau bus veikiama žymiai efektyviau“, – sako pašnekovas.

Lenkijos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad pasienyje, Baltarusijos teritorijoje, susitelkė didžiulė migrantų kolona, ketinanti „masiškai“ prasiveržti per sieną į Lenkiją.

Lenkijos pasienio tarnybos atstovė Ewelina Szczepanska nurodė, kad pasienyje sustiprintos pasieniečių, policijos ir karių pajėgos.

Jos teigimu, internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad migrantai juda Lenkijos šiaurės rytuose, Kuznicoje, esančios perėjos link.

Socialiniuose tinkluose taip pat platinami vaizdai iš Baltarusijos, kuriuose matyti, kad didelė kolona žmonių juda link pasienio su Lenkija.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.