„Atsižvelgiant į šią rimtą situaciją, Vidaus reikalų ministerijos siūlymas yra įvesti nepaprastąją padėtį, šį siūlymą turėtų svarstyti Vyriausybė“, – teigė A. Bilotaitė.
Nepaprastąją padėtį siūloma įvesti ne visoje šalyje, o pasienyje.
Ministrė kalbėjo, jog panaši situacija, kokia yra stebima Lenkijoje, gali susiformuoti ir Lietuvoje.
„Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad situacija Lietuvos ir Baltarusijos sienos yra stabili ir kontroliuojama, bet mes tikrai stebime tai, kad vyksta prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, tai reiškia, kad mes galime taip pat tikėtis panašių įsiveržimų ir atakų. Mūsų visos institucijos yra maksimaliai pasiruošusios“, – sakė ministrė.
Kalbama tik apie pasienio savivaldybes
A. Bilotaitė teigė, jog dėl nepaprastosios padėties turės apsispręsti Seimas ir Vyriausybė.
„Tai yra tik siūlymas, kurį siūlo VRM. Dabar turėtų Vyriausybė apsispręsti ir tada keliautų į Seimą, Seimas priimtų sprendimą. Tai keičia situaciją, tokiu atveju atsiranda tam tikri ribojimai, kuriuos galima įvesti. Bet šiandien dar negalėčiau detalizuoti, kas būtų tame projekte. Nes dėl to apsispręs tiek Vyriausybė, tiek ir Seimas“, – aiškino VRM vadovė.
A. Bilotaitė teigė, kad kalbama apie ribojimus tik pasienio savivaldybėse.
„Tai neapimtų visos Lietuvos, nes iššūkiai, kuriuos šiandien mes patiriame yra būtent tik pasienyje, ne visoje Lietuvoje“, – sakė ministrė.
Ji teigė, jog Vyriausybę kvies šį klausimą aptarti kaip galima greičiau. Vyriausybės posėdis kaip įprastai numatytas trečiadienį.
Pradėta ruoštis savaitgalį
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas R. Liubajevas informavo, kad VSAT ir kitos Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos jau prieš tris savaites, kai tik pasirodė informacija apie tokius atvejus prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, pradėjo ruoštis galimiems prasiveržimams.
„Buvo suderinti mūsų veiksmai su Lietuvos kariuomene, su kitomis institucijomis, Lietuvos policija, Viešojo saugumo tarnyba. Dabar mes šitą bendradarbiavimo algoritmą aktyvuojame“, – sakė R. Liubajevas.
VSAT vadas teigė, kad tam jau buvo pradėta ruoštis savaitgalį, kadangi informaciją apie neteisėtų migrantų buvimą prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos tarnybos turėjo jau anksčiau.
„O nuo šiandien jau pradėjome dislokuoti papildomas pajėgas tuose ruožuose, kur tikėtina galėtų būti prasiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė R. Liubajevas.
Pasak VSAT vado, Lietuva palaiko nuolatinį ryšį su partneriais „Europole“, „Frontex'e“, taip pat Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
„Pagal šiuo metu disponuojamą informaciją, gautą iš Lenkijos respublikos pasienio tarnybos, Baltarijos valstybinio pasienio komiteto pajėgos blokuoja kontrolės punktą. Ir tos grupės neteisėtų migrantų yra nukreipiamos prie sienos su Lenkijos respublika priešinga nuo LR kryptimi“, – sakė R. Liubajevas.
Tačiau, pasak VSAT vado, nežiūrint į tai, Lietuva dislokuoja papildomas pajėgas.
„Be to turime informacijos, kad neramumai galėtų būti taip pat organizuojami neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose. Dėl to taip pat buvo paskirtos papildomos pajėgos, taip pat pritraukta specialioji technika prie Užsieniečių registracijos centrų“, – sakė R. Liubajevas.
VSAT vadas taktiniais sumetimais negalėjo atskleisti, kiek pajėgumų sutelkta prie valstybės sienos, ir nekomentavo krypčių, kur koncentruojamos pajėgos Lietuvoje.
„Tik noriu pasakyti, kad situacija prie mūsų sienos buvo įvertinta, ir pajėgos koncentruojamos ten, kur galimai galėtų įvykti tokie prasiveržimai, jeigu neteisėtų migrantų grupės atsirastų prie valstybės sienos“, – sakė R. Liubajevas.
VSAT iki šiol informacijos apie dideles neteisėtų grupes prie Lietuvos sienos neturi.
„Nuo penktadienį buvo stebima situacija prie kontrolės punktų iš Baltarusijos respublikos pusės. Mūsų pareigūnai aktyviai bendravo su važiuojančiais per valstybės sieną vairuotojais, informacijos apie neteisėtų migrantų buvimą prie sienos taip pat nėra“, – teigė R. Liubajevas.
Pasak VSAT vado, tokiu atveju, jeigu būtų prasiveržimas, ir kiltų pavojus Lietuvos pareigūnų sveikatai ir gyvybei, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti panaudojamo specialiosios priemonės ir ginklai.
VSAT vadas paaiškino, kad tose vietose, kur tikėtina, kad migrantai eitų, yra koncertina.
VSAT vadas patikino, kad „Frontex“ veikla bus pratęsta net ir tuo atveju, jeigu pasibaigs greito reagavimo operacija prie Lietuvos ir Baltarusijos operacija.
„Jau kalbėjomės su „Frontex“ agentūros vadovais, kol kas neturime galutinio vadovo sprendimo, ar tai būtų greito reagavimo operacijos pratęsimas, ar tai būtų naujai organizuojama bendrai organizuojama bendra operacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Tačiau „Frontex“ buvimas, ko gero, bus užtikrintas“, – sakė R. Liubajevas.
Lenkija kol kas Lietuvos papildomos pagalbos neprašė.
Kalbėdamas apie pokyčius Baltarusijoje, VSAT vadas teigė, kad jau nuo savaitgalio buvo siekiama sukaupti pakankamai didelį migrantų skaičių prie sienos su Lenkija.
„Vertinant šio savaitgalio situaciją, mes matome, kad labai stipriai sumažėjo neįleistų į Lenkijos respublikos teritoriją asmenų skaičius. Tai byloja apie tai, kad kurį laiką bent jau šį savaitgalį, tie migrantai buvo prilaikomi, siekiant sukaupti pakankamai didelį asmenų kiekį prie valstybės sienos, ir tokiu būdu destabilizuoti situaciją prie valstybės sienos, ir priversti Lenkijos sienos apsaugos tarnybos atstovą imtis griežtų veiksmų“, – sakė R. Liubajevas.
Baiminamasi šturmo
Delfi primena, jog Lenkijos saugumo tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas pirmadienio rytą savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo vaizdais iš pasienio su Baltarusija, kurioje, per savaitgalį ištuštėjus Minskui, būriuojasi į vieną didelę grupę susibūrę šimtai migrantų.
Baiminamasi, kad jie ketina masiškai šturmuoti sieną.
Perdislokuoja pajėgas
Dėl didelės migrantų kolonos judėjimo Baltarusijoje link pasienio su Lenkija Lietuvoje perdislokuojamos pajėgos, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
VSAT vado R. Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, Baltarusijoje pasienyje su Lenkija gali būti nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių.
„Jie renkasi Bruzgių–Kužnicos kontrolės punkto prieigose, tą informaciją jau turėjome savaitgalį“, – pirmadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė R. Liubajevas.
„Galimiems scenarijams ruošiamės savaitgalį, šiandien jau bus priimami sprendimai, vyksta šiuo metu susitikimai su Lietuvos kariuomenės štabu, planuojame pasinaudoti galimybe dislokuoti papildomą skaičių karių parengtyje. Taip pat šiuo metu jau suderinti veiksmai su policija, Viešojo saugumo tarnyba, perdislokuojamos mūsų pajėgos“, – teigė jis.
„Visiems įmanomiems scenarijams ruošiamasi“, – pridūrė VSAT vadas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Siūlo ne pirmą kartą
Po maišto Rūdninkuose A. Bilotaitė taip pat teigė, jog siūloma galvoti ir apie nepaprastąj padėtį.
„VRM teikia siūlymą galimai, pagal situaciją, įsivertinti ir galbūt skelbti nepaprastąją padėtį pasienio ruožuose. Mes tokį siūlymą esame pateikę, jis yra vertinamas Vyriausybės lygmenyje“, – teigė ministrė.
A. Bilotaitės tvirtinimu, esant poreikiui, gali būti atstatoma ir kontrolė prie kitų šalių sienų.
„Esant reikalui, vidinių sienų kontrolė gali būti atstatoma. Šiuo metu vertiname, kad naudojamos priemonės yra pakankamos, bet, jeigu matysime, kad reikalinga, tą mechanizmą įjungsime. Šį klausimą esu aptarusi ir su Lenkijos vidaus reikalų ministru“, – teigė ji.
Vasarą, kai A. Bilotaitė pasiūlė įvesti nepaprastąją padėtį, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių.
Pirmadienį ministras teigė, jog šio klausimo nekomentuos iki Vyriausybės posėdis.
Vasarą krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikino, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.
„Nenorėčiau spekuliuoti šia tema apskritai, todėl kad prielaidų nepaprastosios padėties įvedimui kol kas nėra ir jeigu jos būtų, būtų visai kita kalba, visai kitas svarstymas (...). Aš manau, kad mes to galime išvengti, tiesiog reikia sutarti, kad būtinus veiksmus, kuriuos Vyriausybės įgaliotos institucijos turi padaryti, jos turi padaryti, su gyventojais vis tiek reikės sutarti bet kokiu atveju. Kokiomis sąlygoms – kitas dalykas“, – BNS tada teigė A. Anušauskas.
Pasak jo, norint įvesti nepaprastąją padėti turi būti „grėsmė konstitucinei santvarkai“, t.y. jei tarnybos nebesusitvarkytų su savo užduotimis. Anot A. Anušausko, neseniai atlikti teisės aktų pakeitimai suteikė nemažai įgaliojimų tarnyboms ir kariuomenei jau dabar paskelbtos ekstremalios situacijos metu, o kariuomenė „teikia didelę paramą“ Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių institucijų pareigūnams.
„Bet įvedus nepaprastąją padėtį, nelabai kas pasikeičia. Nežinau, iš kur tos iliuzijos atėjusios. Jei būna ginkluotas užpuolimas ir karinės teritorijos skelbiamos, tada tiktai keičiasi situacija. Bet tai yra praktiškai karo padėtis, o karo padėtis yra kai būna karinis užpuolimas ar didesnio masto nekarinis, bet ginkluotas išpuolis“, – tvirtino ministras.
