Kelias savaites prasčiausius skaičius demonstravusi Klaipėdos miesto savivaldybė išsiropštė iš šios pozicijos.
Pirmadienio rytą pateiktais duomenimis, prasčiausia epidemiologinė padėtis fiksuojama Ukmergės rajono savivaldybėje – čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1945,4 atvejo.
Panaši padėtis ir Kauno mieste – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1894,1 atvejo, taip pat – Birštono savivaldybėje – 1857,8 atvejo. Jau minėtoje Klaipėdos miesto savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1849,6 atvejo.
Nedaug atsilieka ir Vilniaus miestas – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų čia tenka 1812,8 atvejo.
Geriausia epidemiologinė padėtis šiuo metu yra fiksuojama Pagėgių savivaldybėje – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų čia tenka 435 atvejai.
Tai yra vienintelė šalies savivaldybė, kuri nepatenka į prasčiausią – juodą epidemiologinę COVID–19 zoną.
Visoje Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1386,2 atvejo, teigiamų tyrimų dalis siekia 17,4 procento.
„Situacija yra labai sudėtinga“
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė BNS sako, kad šiuo metu pandeminė situacija yra prasta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Situacija yra labai sudėtinga. Atvejų skaičius ir toliau auga, o šios bangos piko dar tikrai nesame pasiekę. Artimiausią savaitę pamatysime ir Vėlinių efektą, kas gali tą situaciją dar pabloginti“, – teigė epidemiologė.
Pasak jos, pandemijos piką prognozuoti sunku, nes viskas priklausys nuo žmonių elgesio.
„Artėja dar vienas sudėtingas laikotarpis, kalėdinis laikotarpis, kurį turėsime išgyventi. Pasiruošimas Kalėdoms, įvairūs renginiai, susitikimai – veiksniai, kurie gali neigiamai paveikti situaciją“, – aiškino ji.
Anot L. Ašoklienės, nors pastarosiomis dienomis fiksuoti kiek mažesni susirgimų rodikliai nei ankstesnėmis savaitėmis, tai gali būti susiję su šventinių dienų efektu, kai žmones testuojasi mažiau.
Įmanomas ir trečiasis karantinas
Blogėjant epidemiologinei situacijai, lygiai prieš metus Lietuvoje įvestas antrasis visuotinis karantinas. Ir nors sergamumo rodikliai šiuo metu yra maždaug keturis kartus didesni – dar vieno karantino skelbti neskubama.
Pernai lapkričio 1 dieną 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 340 atvejų, šiemet – 1442 atvejus. Panaši situacija ir pagal lovų užimtumą – apie pustūkstantį pernai ir beveik 2 tūkst. šiemet.
„Šiuo metu turime pagrindinį ginklą – vakcinas, tad žmonės skatinami skiepytis, jog nesirgtų, o jei ir užsikrėstų, kad liga būtų lengvos formos. Taip pat šiuo metu matome stabilią situaciją reanimacijos skyriuose, nors užimta apie pusantro šimto lovų, jos taip sparčiai nesipildo“, – aiškino L. Ašoklienė.
Pasak jos, nepaisant skiepų apsaugos, situacija šiemet prastesnė, nes pasaulyje dominuoja labiau užkrečiama delta atmaina, taip pat „juntamas pandeminis nuovargis“ – žmonės atsainiau rūpinasi rankų higiena, kaukių dėvėjimu.
„Su laiku mažėja ir pačių vakcinų efektyvumas, todėl ir turime kalbėti apie sustiprinančios dozės svarbą“, – dėstė epidemiologė.
Vis dėlto, L. Ašoklienė pabrėžė, kad karantinas, blogėjant situacijai ligoninėse, galėtų būti įvestas, tačiau jis nebūtų ilgalaikis.
„Jei jis toks ir būtų, tai, matyt, būtų labai ribotą laiką, kad pasiekti būtų galima teigiamą efektą. (...) Tai labai priklauso nuo reanimacijos lovų užimtumo – jei tie skaičiai keistųsi ir perkoptų 200, artėtų prie 250, panašu, kad radikalesnių priemonių reikėtų, siekiant apsaugoti sveikatos sistemą“, – dėstė ji.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID–19 paguldyti 125 žmonės.
83 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1642 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.
Šeši mirusieji buvo vyresni nei 80–ies, keturi – vyresni nei 70–ies metų amžiaus. Dar po tris mirusiuosius priklausė 90–99 ir 60–69 metų grupėms, vienam mirusiam žmogui buvo per 50 metų.
Pilnai paskiepyti buvo keturi iš jų: du vyresni nei 80–ies ir po vieną vyresnį nei 90–ies bei 50–ies metų žmogų.
Iš daugiau nei 6,1 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID–19, pilnai paskiepyti buvo 359. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID–19 siejama per 11,7 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar per 106,5 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 597 žmonės.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,2 proc. gyventojų.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 68 procentai.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,5 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota per 3,4 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,1 mln. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID–19 susirgo 428,5 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga per 32,8 tūkstančio.
