Į KT įmonė kreipėsi, kai pralaimėjo bylą administraciniuose teismuose.
Ji prašo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kai investuotojas, kartą pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, tokiu laikomas visą laiką, neatsižvelgiant į jokias faktines aplinkybes, net jeigu nustatyti rizikos veiksniai būtų seniai išnykę.
Anot kreipimosi autorių, toks neterminuotas ribojimas yra neproporcingas.
BNS žiniomis, į KT kreipėsi ginčą su Vyriausybe dėl galimybės plėstis bei investuoti Klaipėdos uoste pralaimėjusi verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdoma viena didžiausių Klaipėdos krovos bendrovių Birių krovinių terminalas (BKT).
Vyriausybė 2019 metų rugsėjį svarstė sandorį, kuriuo BKT prašė leisti įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijas, tačiau jos sprendimas yra konfidencialus.
Pasak BNS šaltinių, Ministrų kabinetas nusprendė neblokuoti sandorio, o pavedė vyriausybinei strateginius sandorius tikrinančiai komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus Valstybės saugumo departamento įvardytas rizikas.
BKT 2019-ųjų spalį viešai pranešė, kad vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, jog įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėjo siekti apie 70 mln. eurų.
I. Udovickis tų pačių metų spalį BNS nurodė, kad BKT gavo vyriausybinės komisijos rekomendacijas, iš kurių, jo žodžiais, suprato, jog komisija „aiškiai nori, kad terminalui nebūtų leista plėstis“.
BKT įsitikinimu, minėtos sąlygos prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams ir yra neįvykdomos.