Nusikaltimai susiję su užsieniečiams rengtais egzaminais.
A. Mažonienei žemesnės instancijos teismo skirta 50 tūkst. eurų bauda sumažinta iki 21,4 tūkst. eurų, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Tuo metu kyšį jai davusiai Jelizavetai Popovai bauda sumažinta dar labiau – nuo 40 tūkst. eurų iki 18 tūkst. 150 eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas baudas sumažino, motyvuodamas, kad skirto baudos buvo neproporcingai didelės ir neatitiko asmenybės pavojingumo.
Šioje byloje tirtos galimybės užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Kaltais dėl prekybos poveikiu iš viso pripažinti šeši asmenys.
Anksčiau ne kartą teisto Alfredo Grigučio, žadėjusio paveikti teisėsaugos pareigūnus, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl komisijos pirmininkės veiksmų, apeliacinis skundas atmestas.
Jam teismas skyrė realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinus anksčiau skirtą nuosprendį, skirta galutinė pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmė.
Trims užsienio piliečiams, siekusiems fiktyviai gauti išlaikytų egzaminų pažymėjimus, kurių reikia teikiant prašymus dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje, skirtos baudos nuo 5 tūkst. iki 12,5 tūkst. eurų.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Bylos duomenimis, buvusi Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkė per tarpininkus sudarė galimybę užsieniečiams neteisėtai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, reikalingus norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Teismas konstatavo, kad už neteisėtą atlygį užsienio piliečiams sudarytos sąlygos fiktyviai, faktiškai nelaikant, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus – jų rezultatus vertinti teigiamai bei gauti šių egzaminų išlaikymo pažymėjimus, reikalingus teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo, kaltinamąjį aktą surašė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Šis ikiteisminis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu (VSD).
STT pranešė rugpjūtį pakartotinai savo iniciatyva atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminavimą antikorupcinį vertinimą.
Siūlymai dėl šios veiklos tobulinimo pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
„STT 2018 metais buvo atlikusi šios veiklos antikorupcinį vertinimą, tačiau į tuo metu pateiktus siūlymus nebuvo atsižvelgta“, – teigiama tarnybos pranešime.
STT nustatė, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas sudaro sąlygas neskaidriam, korupcijai neatspariam šių egzaminų organizavimui ir vykdymui. Mat sudaryta galimybė komisijoms egzaminuoti visus norinčiuosius egzaminus laikyti asmenis, o ne tik toje savivaldybės teritorijoje gyvenančius, dirbančius ar besimokančius asmenis.
Pastebėti ir pačios egzaminavimo komisijos sudarymo ir veiklos trūkumai, pavyzdžiui, galimi tiesioginio pavaldumo santykiai tarp komisijos pirmininko ir jos narių, mažas privalomas komisijos narių skaičius, jei egzaminą laiko ne daugiau kaip 12 kandidatų, nėra komisijos narių rotacijos ar nusišalinimo pareigos.
Taip pat neapibrėžta, kaip priežiūros įstaigos vykdo komisijų veiklos kontrolę.