Lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas atkreipė ir garsių politikų dėmesį. Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas savo feisbuko paskyroje teigė, kad „tai yra skandalas“. Jo teigimu, metų metus darbavusis, ekspertų grupė galiausiai paskelbė mokyklinės lietuvių kalbos ir literatūros programos projektą – ir jame paskutinėse dviejose gimnazijos klasėse nėra nė vieno privalomo užsienio autoriaus.

„Anksčiau buvo Kafka, buvo Shakespeare'as, buvo Camus, dabar ir tų neliko. Tai yra programavimas amžinam provincialumui ir kultūriniam nepilnavertiškumui. Nes tik dalyvaudama nuolatiniame dialoge su pasaulinio masto kultūra, internalizuodama, įsisavindama aukščiausias Europos ir kitų civilizacijų kultūrines – ir literatūrines – vertes lietuvių kultūra gali tikėtis pasiekti, o pasiekusi – išlaikyti aukščiausią kūrybos lygį, savo indėliu visavertiškai dalyvauti civilizacijos poliloge.

Su visa derama pagarba lietuvių literatūros klasikams – šitas kambarėlis per ankštas, jo verčių matuoklis pernelyg atlaidus gentainiams ir giminaičiams, kad jaunoji karta galėtų pajusti – išskyrus retą akimirksnį – tikros didybės dvelksmą ir augti žvelgdama į universalios žmogiškos vertės etaloną. Kitaip tariant, nuo jaunosios kartos „nusukame“ tai, ką pasaulio kultūra gali pasiūlyti geriausia, kad atiduotume monopolinę teisę ją ugdyti „saviems“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis.

Taip pat pridūrė, kad tai anaiptol nereiškia, kad savos kultūros tradicijos nereikia perimti, mat ir tai daryti reikia.

„Bet nepalikti joje NĖ VIENO užsienio autoriaus? Tai beprotybė. Geriausias būdas kultūrą nužudyti – uždaryti ją jos pačios sultyse ir sunaikinti prielaidas dalyvauti globaliame kultūriniame dialoge. O be mokykloje padėtų pagrindų tai ir įvyks.

Čia yra tikras skandalas – bėda, kad palyginti nedaugelis gali jį matyti ir suprasti. Šitą programą rengusios grupės buvo sudarytos kažin kada, dabar srebiame karčią ankstesnių valdžių abuojumo kultūrai, švietimui ir išsilavinimui putrą“, – teigė M. Adomėnas.

Panašiai atsiliepė ir kiti, šia sritimi besidomentys ekspertai. Lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Grigaitis savo feisbuko paskyroje ironizavo, kad „pagaliau 11-12 kl. programa išvalyta nuo invazinių literatūros kūrinių“.

Taip pat pasigirdo spėlionių, kad išbraukimas šių kūrėjų iš privalomo autorių sąrašo turėjo užtikrinti, kad jai nebus remiamasi lietuvių kalbos egzamine.

Lietuvių kalbos ir literatūros programą galite pamatyti ČIA.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, reaguodama į kilusį nepasitenkinimą, nurodė, kad paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje.

„Nepatvirtinsiu lietuvių kalbos ir literatūros programos, tol kol nebus pasiektas sutarimas su bendruomene – programa privalo būti šiuolaikiška ir projektuojanti ateitį“, – teigė ji.

„Visiškai nepriimtina, kad 11 – 12 klasių programoje tarp privalomų kūrinių nėra nė vieno užsienio autorių kūrinio. Pasaulinė literatūra neatsiejama visapusiškos asmenybės raidos dalis, todėl turime užtikrinti, kad ji nenunyks. Paprašiau išsamaus rengėjų paaiškinimo, kodėl buvo pasirinkta tokia logika. Sprendimas bus priimtas tada, kai bus pasiektas sutarimas. Jeigu reikės, darbą pradėsime iš naujo“, – pažymėjo ministrė.

Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas yra pateiktas pastaboms ir siūlymams iki gruodžio 15 d.

Teigiama, kad tuomet bus sprendžiama: ar nurodyti, kurie visuotinės literatūros autoriai, kūriniai yra privalomi nagrinėti III-IV gimnazijos klasėse, ar nurodyti privalomų pasirinkti visuotinės literatūros autorių skaičių (kaip yra Tarptautinio bakalaureato mokyklose), kai kiekvienas mokytojas gali rinktis kontekstinius autorius atsižvelgdamas į mokyklos kryptį, savo darbo metodus, galimybes ir mokinių interesus.

Kuolys: to nedaro joks civilizuotas pasaulis

Vis dėlto D. Kuolys sako, kad ugdymo turinio atnaujinimo procesą stebi jau seniai ir jau ilgai kritikavo „valstiečių“ Vyriausybės žingsnius, kai jie mėgino atnaujinti ugdymo turinį viešųjų pirkimų būdu.

„To nedaro joks civilizuotas pasaulis. Tai dabar mes turime pasekmes to chaotiško žaidimo ugdymo turiniu. Kai sudaroma viena grupelė žmonių, kita grupelė žmonių„ vieni mokytojai pamėgina pasamprotauti apie ugdymo turinį, kiti mėgina kažką padaryti, gelbėti situaciją, todėl mes turime didžiulį chaosą ugdymo turinio srityje. Jokios civilizuotos valstybės šitaip nesielgia. Tai čia Lietuvos yra bėda“, – aiškino jis.

Pasak D. Kuolio, atsisakyti užsienio autorių gimnazijos klasėse yra neįmanoma.

„Iš tikrųjų, gal tai yra kokia intelektualinė provokacija, gal kas nori atkreipti dėmesį į lietuvių literatūros dalykus mokykloje. Tik šitaip galiu paaiškinti. Neįmanoma dėstyti lietuvių literatūros gimnazijoje be užsienio autorių“, – akcentavo kultūros istorijos tyrinėtojas.

Darius Kuolys

Jis taip pat siūlė į susidariusią situaciją pažiūrėti ir iš istorinės perspektyvos, kai kažkada liberalai su Tėvynės Sąjunga tvarkė švietimą, mat jie atsisakė stipraus centro, kuris turėjo būti atsakingas už ugdymo turinį.

„Paliko tam ugdymo turinio centrui vadovauti pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistams, bet liberalų partijos nariams. Mes iš tikrųjų dabar neturime to, ką turi visos civilizuotos valstybės. Rimtų ir parengtų ugdymo turinio ekspertų. Tokių, kurie pasiruošė akademiškai ir studijavo ugdymo turinį kaip discipliną. Tada mes pradedame improvizuoti. Tai iš esmės tokios improvizacijos jokia civilizuota valstybė sau neleidžia“, – sakė D. Kuolys.

Pasiteiravus jo, ar tikrai reikėjo imtis ugdymo turinio atnaujinimo, D. Kuolys nurodė, kad tai reikia daryti nuolat, tačiau tai turi būti daroma pagrįstai.

„Tą atnaujinimą grįsti nuolatiniais tyrimais. „Valstiečiai“ įsirašė į programą atnaujinti, bet kodėl ir kaip nežinojo niekas. Pagrindinis argumentas buvo, kad yra struktūrinių fondų pinigų, todėl reikia juos išleisti.

Bet visur pasaulyje pasidaromi tyrimai – kas keistina, kodėl keistina, kaip keistina. Ugdymo turinio atnaujinimas apima labai daug dalykų. Reikia tas inovacijas perkelti ir į mokytojų rengimą, kad jie gebėtų adekvačiai dirbti, reikia keisti egzaminų turinį ir t. t.“, – komentavo specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (184)