„Štai šiandien virš Baltijos jūros slenka ciklonas iš pietvakarių, galutinai susiformavęs virš Alpių regiono. Daugiausia kritulių šis ciklonas išliejo vakarinėje Lietuvos dalyje, tačiau beveik visoje šalies teritorijoje sukėlė stiprius pietų–pietryčių krypties vėjo gūsius, kurie pajūryje siekė 15–18 m/s, o likusioje dalyje – 11–16 m/s. Didelis ciklono judėjimo greitis lėmė, kad jo centras jau šiandien perpiet pasiekė Suomiją, o ciklono užnugaryje stiproką pietryčių krypties vėją pakeitė ne ką silpnesnis pietvakarių, o pajūryje – vakarų–šiaurės vakarų.

Žemesnio slėgio laukas virš poliarinių rajonų, o aukštesnio virš Vidurio Europos palankus jūrinės kilmės oro masėms, kurios dabar vyrauja didesnėje Europos dalyje, neleidžia orui labai atvėsti ir vidutinė oro temperatūra viršija daugiametę bent 2–3 °C. Taigi vidutiniškai šilti, vėjuoti, su krituliais orai išsilaikys ir visą savaitgalį“, – paaiškino jis.

Taip pat, anot G. Stankūnavičiaus, kitas mus dominantis Atlanto ciklonas šiuo metu yra apie 1000 km į pietvakarius nuo Islandijos ir sparčiai gilėja.

„Rytoj dieną šis gilus ciklonas priartės prie Farerų salyno ir Atlanto vandenyne prie Škotijos pakrantės bei Šetlando salų lems stiprią audrą, o naktį iš šeštadienio į sekmadienį šio ciklono atmosferos frontų kritulių zona pasieks ir Lietuvą.

Sekmadienį ciklonas, pasiekęs pietinę Skandinavijos dalį, vis dar išliks santykinai gilus, o audros iš Šiaurės rytų Atlanto persikels į Šiaurės jūrą bei lems stiprų, gūsingą vakarų–šiaurės vakarų krypties vėją vakarinėje Danijos (Jutlandijos pusiasalio) bei Šlėzvigo-Holšteino žemės (šiaurinė Vokietija) pakrantėje.

Stiprus, gūsingas vakarų–pietvakarių vėjas šeštadienį po pietų ir sekmadienio naktį laukiamas ir Lietuvos pakrantėje (iki 16–19 m/s). Kitur jis taip pat išliks gūsingas, tačiau silpnesnis – 11–15 m/s. Sekmadienio vakare ciklono centras pasieks Baltijos šalis, tiksliau Estiją, ir ims silpnėti. Silpnės ir vėjas Lietuvoje“, – prognozavo klimatologas.

Audringa jūra // Virginijos Kesminės nuotr.

Pasak G. Stankūnavičiaus, pirmadienį ciklonas pamažu trauksis į rytus, o į Skandinaviją iš šiaurės atkeliaus aukšto slėgio gūbrys, todėl silpstantį vakarų krypties vėją keis šiaurinis ir orai atvės.

„Pirmadienio vakare ir antradienio naktį Estijoje ir Latvijoje numatoma šlapdriba, o Lietuvoje jos tikimybė nedidelė, tačiau antradienio rytą oro temperatūra kris iki +1 – -4 °C. Vėsūs orai su nakties šaltuku išsilaikys visą antradienį ir trečiadienį, dieną oro temperatūra sieks tik +2 – +7 °C.

Minėtas gūbrys gana greitai trauksis į pietryčius ir sustiprės, todėl jau trečiadienio dieną Lietuvoje vėl ims stiprėti pietų ir pietvakarių vėjas. Vėjuoti ir lietingi orai vėl sugrįš ateinantį ketvirtadienį–penktadienį, o eilinis orų atvėsimas numatomas kitą savaitgalį.“

Jo teigimu, dėl aktyvios Atlanto ciklonų veiklos ir stiprios vakarų pernašos šiltesni nei įprastai orai vyrauja Rytų bei Šiaurės Europoje ir beveik visoje šiaurinėje Sibiro dalyje.

„Priešingai, kontinentinis anticiklonas atnešė gana ankstyvus ir stiprius šiam metų laikui šalčius į Kazachstaną, Vidurio Azijos valstybes, Mongoliją ir pietinį Sibirą. Pietiniame Kazachstane vietomis naktimis oro temperatūra krito iki -20 °C ir žemiau.

Per ateinančią savaitę šaltas oras pasieks Afganistaną ir Iraną pietuose bei Mandžiūriją ir vakarines Kinijos provincijas rytuose. Didesnėje Sibiro dalyje ir toliau laikysis šiltesni už normą orai. Ateinančią savaitę Europoje šilčiausia bus Balkanuose, rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Juodosios jūros regione. Oro temperatūra dienomis ten kils iki +19 – +26 °C. Vėsiausi orai numatomi šiaurinėje Skandinavijoje, Islandijoje ir Alpėse.“

G. Stankūnavičius nurodė, kad remiantis ilgalaikių orų prognozių duomenimis antroje lapkričio mėnesio pusėje atmosferos slėgis virš Vidurio Europos ir Baltijos regiono didės, kritulių vidutiniškai mažės, o oro temperatūra numatoma artima daugiametei arba šiek tiek žemesnė už daugiametę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)