„Išeina tokia legali spraga, kaip gali sukčiauti ir išlikti nebaudžiamas. Pas mus smulkūs verslininkai ar pradedantieji verslauti internete išsinuomoja elektroninę parduotuvę, kurioje sudeda savo parduodamas prekes. Prekybos vykdyti niekas nedraudžia internetu, jeigu tam turite bent individualios veiklos pažymėjimą.
Tačiau susiklostė tokia situacija, kad jie parduoda prekes, bet klientui siunčia ne tokią prekę, kokią jis pirko, arba ne visą užsakymą. Išeina, kad tai nėra sukčiavimas, tai yra civilinės sutarties nevykdymas, ir policija negali pradėti jokių ikiteisminių tyrimų, o žmonės lieka prie suskilusios geldos“, – teigė paslaugas teikiančios įmonės atstovas.
Pasak paslaugos tiekėjo, kadangi užsakymų sumos labai mažos, žmonės retai rašo skundus vartotojų teisėms.
„Pirkėjai labai retai rašo skundus, o ypač kai užsakymų sumos yra mažos, tokiu atveju pardavėjai tiesiog susirenka pinigus ir jiems ramu. Nuomininkai iš mūsų nuomojosi daugiau nei vieną el. parduotuvę, dėl vienos iš jų skundai nebuvo mūsų pasiekę, dėl antrosios pirkėjai, susiradę mūsų kontaktus, skambindavo pranešti apie galimą sukčiavimą ir teiraudavosi, ką daryti, nes gauna ne tas prekes, kurias pirko, o pardavėjas sunkiai bendrauja, todėl nežino, kaip elgtis tokiu atveju.
Įmonės viduje pradėjome domėtis situacija ir mes. Kreipėmės į vartotojų teises, jos mums patvirtino, kad pardavėjas yra žinomas, tačiau VVTAT nieko padaryti negali, kol oficialiai užregistruotų skundų nėra masiškai daug, nes daug žmonių paprašius patikslinti dokumentus dingsta. Šitų apgavikų vardai ir pavardės puikiai žinomi, bet jiems pavyksta praslysti“, – aiškino paslaugos teikėjas.
Paklausus, ar vis dėlto tikrai apsimoka užsiimti tokiu „verslu“, įmonė pateikė pavyzdį, kad šių galimai apgavikų pajamos per tris dienas buvo padidėjusios net 3000 eurų.
„Mes sulaukėme daug pirkusių klientų skambučių, kurių problemos buvo tos pačios, kad jie gavo ne tas prekes. Paviešinti parduotuvės duomenų ir taip įspėti žmones iš jų nepirkti negalime vadovaudamiesi paslaugos teikimo sutartimi. Teisininkai įvertinę situaciją patarė mums nutraukti paslaugų teikimo sutartį ir el. parduotuves uždaryti, tai mes ir padarėme.“
Paslaugos teikėjas taip pat paaiškino, kad jeigu nukentėję žmonės kreipiasi dėl tokios problemos, o sumos yra mažos, dažnu atveju niekas negali padėti, kol nukentėję nepateikia bendro ieškinio dėl žalos atlyginimo.
„Tačiau jeigu nukentėjusius žmones pavyktų suburti ir jie parašytų grupinį ieškinį, tada būtų galima kreiptis į teismą. Bet kadangi sumos mažos, tai žmonės mano, kad nereikia veltis. Tada viskas – vėl iš naujo: vienas prekiauja ir susirenka pinigus, kiti nusispjauna, nes prarado nedaug pinigų, taip ir sukasi šitas verslas.“
Paslaugas teikiančios įmonės atstovas nori priminti: pirkdami prekes internetu įsitikinkite, kad pardavėjo kontaktai nurodyti tikri, o iškilus bet kokioms problemoms dėl įsigyto pirkinio ginčą spręskite su pardavėju, to nepavykus padaryti kreipkitės į vartotojų teises.
Tenka susidurti su tokiais atvejais
Lietuvos policijos atstovė Laura Grondskė „Delfi“ komentavo, kad svarbiausia taisyklė, kaip atpažinti melagingą skelbimą, kuriuo siūloma paslauga ar prekė, tai įvertinti siūlymo realumą.
„Visada verta prisiminti, kad kuo didesnė siūloma nauda ar kokio daikto efektyvumas, tuo didesnė tikimybė, kad tai – apgavystė. Susidomėjus siūloma paslauga ar skelbimu būtina pasitikrinti skelbiamą informaciją kituose šaltiniuose, paieškoti atsiliepimų internete apie prekes ar paslaugas siūlančią įmonę ir pan.
Primename, kad kilus įtarimui, jog susidūrėte su sukčiumi ar jį pastebėjote, nedelsdami praneškite policijai, nes taip padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius, – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius“, – tikino ji.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė komentavo, kad sulaukia tokių vartotojų prašymų, kai nepristatoma užsakyta prekė, gaunama ne ta ar užsakymas įvykdomas ne iki galo – pristatoma ne visos komplektacijos prekė.
„Jeigu vartotojas gavo ne tą prekę, kurią užsisakė, jis turi kreiptis į pardavėją ir pateikti savo reikalavimą – atsiųsti užsakytą prekę arba grąžinti sumokėtus pinigus. Gauta ne ta prekė turėtų būti grąžinama pardavėjui. Visas tokio grąžinimo išlaidas turi padengti pardavėjas.
Jeigu vartotojui su pardavėju nepavyksta susitarti arba pardavėjas neatsako, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Prie prašymo būtina pridėti pirkimą ir pardavimą patvirtinantį dokumentą, užsakymo kopiją ir kitus ginčui nagrinėti svarbius įrodymus“, – nurodė ji.
D. Malinauskienė komentavo, kad VVTAT praktikoje yra pasitaikę įvairių atvejų, kai pardavėjas neišsiunčia vartotojams prekių, išsiunčia ne tas prekes, neatsako ne tik vartotojams, bet ir į VVTAT raštus ir pan.
„Paprastai tokius galimo sukčiavimo atvejus VVTAT perduoda įvertinti pagal kompetenciją ir policijai (įprastai tokia veikla vertinama kaip dviejų asmenų civiliniai santykiai ir turtinių įsipareigojimų nevykdymas), o įmonei, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, gali skirti baudą už informacijos neteikimą, prekių, neatitinkančių asortimento, pristatymą, pinigų už negautas ar pardavėjui grąžintas netikusias prekes negrąžinimą ir kt.
Gauti vartotojų prašymai dėl patirtų nuostolių nagrinėjami ne teismo tvarka, o priimti nutarimai privalomi vykdyti, jei ginčo šalys jų neapskundžia teismui.“
Pasak tarnybos atstovės, VVTAT nuolat teikia patarimus ir informaciją vartotojams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant internete ir kaip nepakliūti į panašius sukčiavimo spąstus:
- Pardavėjas nenurodo visų savo kontaktinių duomenų (adreso, telefono nr., el. pašto adreso, teisinės formos);
- Pardavėjo tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje pateikiami itin teigiami atsiliepimai apie produktą (patariame tikrinti atsiliepimus specialiose atsiliepimų svetainėse);
- Pardavėjas nenurodo informacijos apie prekės savybes, naudojimą, sutarties atsisakymo teisę, skundų nagrinėjimo tvarką ir kt.;
- Vartotojo prašoma pateikti asmens duomenis arba atverti nežinomas nuorodas siekiant gauti daugiau informacijos apie produktą.
