Kai Rusijos pajėgos permetamos iš vieno šalies taško į kitą, įprastai internete pasirodo ne vienas tokį judėjimą fiksuojantis vaizdo įrašas – vaizdo registratorius savo automobiliuose pamėgę arba telefonais filmuojantys eiliniai rusai kelia tokius įrašus į socialinius tinklus ir spėlioja, kas čia vyksta. Įprastai didesnį susidomėjimą sukelia geležinkelių pervažose arba tiesiog keliuose filmuoti vaizdai, kuriuose matyti, kad viena ar kita kryptimi keliauja dešimtys karinės technikos vienetų – nuo eilinių transporto priemonių iki šarvuočių, tankų, artilerijos ir balistinių raketų sistemos.

Praėjusį pavasarį, kai pradėjo plūsti tokie vaizdai iš Rusijos bei jos okupuoto Krymo, dėmesį atkreipė ne tik mėgėjai, bet ir viso pasaulio analitikai, o galiausiai ir NATO valstybės – teigta, kad Rusija pasienyje su Ukraina bei Kryme sutelkė per 100 tūkst. karių, galybę technikos.


Ir nors „pasienyje su Ukraina“ techniškai nebuvo visiškai teisingas teiginys – didžioji dalis technikos Rusijos pusėje buvo telkiama Pogonovo poligone, netoli Voronežo, už kelių šimtų kilometrų nuo sienos su Ukraina, vis vien pasipylė spėlionės.

Ar tai reiškia, kad pratrūks visavertis Rusijos ir Ukrainos karas? Ar Kremlius sugalvojo pradėti invaziją ir okupuoti naujas ukrainiečių teritorijas? Ir nors Kijevas jau ne kartą mušė pavojaus varpais, esą rusai jau tuoj tuoj puls, tokie būgštavimai nepasitvirtino ir šį kartą – didžioji dalis karių bei technikos buvo išvesti, o įtampa kiek atslūgo.

Tačiau spalio pabaigoje dėmesys vėl nukrypo į Pogonovą – iš ten dalis technikos taip ir nebuvo išgabenta kol vieną dieną viešai prieinamos komercinių palydovų darytos nuotraukos parodė, kad tankai, šarvuočiai ir kita technika dingo.

O už kelių dienų pasirodė naujos palydovinės nuotraukos, kuriose – ta pati technika buvo tvarkingai priparkuota Jelnios miesto apylinkėse, į pietryčius nuo Smolensko. Ir nors pasipylė vertinimai, kad „Rusija telkia pajėgas Ukrainos pasienyje“, tai vėlgi nėra tikslu – Jelnia nuo šiaurinės Ukrainos dalies nutolusi per 250 km tiesia linija.

Prie Ukrainos sienos telkiamos Rusijos pajėgos

O Rusijos provincijoje „tiesi linija“ įprastai nieko nereiškia – tragiškos būklės keliai ir tiesia linija link Ukrainos nenutiesti geležinkeliai rusų tankams tokį atstumą įveikti leistų per pakankamą laikotarpį, kad ukrainiečiai spėtų ir pastebėti, ir pasiruošti. Tačiau keistos reakcijos iš Kijevo vis dėlto pakursto nerimo bangas – nekreipti dėmesio į rusų pajėgų koncentravimą Vakarų kryptimi būtų sunku. Tik kaip tai įvertinti?

Kai kas vyksta, bet dar ne invazija

Bene blaiviausią vertinimą pateikė ir šiaip ypač atsargiai Rusijos pajėgų judėjimą, modernizavimą bei dalinių sudėtį nagrinėjantis Karinio jūrų laivyno analizės centro (CNA) analitikas Michaelas Kofmanas.

„Žmonės linkę įsijungti du režimus: arba „nieko nevyksta“, arba „invazija bus rytoj“. Šiuo metu tai yra besiklostanti situacija.

Tai nėra „nieko nevyksta“ ir tai taip pat nereiškia, kad rytoj bus puolimas. Eskalacijos, išgąsčio ir tokių priverstinių pajėgų permetimų istorija rodo, kad viskas gali baigtis taikiai. Nėra priežasties pasiduoti interpretacijoms be svarių įrodymų. Tačiau Rusijos pajėgų judėjimai yra priežastis nerimauti ir padėtį būtina stebėti artimiausias savaites bei mėnesius“, – pažymėjo analitikas.


Kaip ir kiti atidžiai Rusijos pajėgų judėjimą stebintys ekspertai jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos centrinei karinei apygardai priklausančios 41-osios armijos daliniai po pratybų negrįžo į įprastą dislokacijos vietą Novosibirske ir buvo permesti į Jelnią.

Ten jau kelis dešimtmečius buvo gerokai apleista 144-oji gvardijos motošaulių divizija, kurios pagrindą sudaro 59-asis tankų pulkas. Iš tikrųjų tai tėra skeletinis dalinys su keliais batalionais, tačiau nuo 2016-ųjų Jelnios kareivinės, kuriose po Sovietų sąjungos subyrėjimo iš Estijos buvo perkelti rusų kariškiai, buvo modernizuojamos ir plečiamos.

Kita vertus, palydovinėse nuotraukose matyti, kad iš Voronežo srities permesta karinė technika įkurdinta nors ir plyname lauke – tvarkingai sustatyti tankai, šarvuočiai, savaeigės artilerijos pabūklai, čia, kitaip nei Pogonove, yra remonto dirbtuvės. Dalis šių dalinių rugsėjį dalyvavo pratybose „Zapad 2021“ ir buvo viešai skelbta, kad grįš į nuolatines bazes, tačiau permetimas žiemojimui į visiškai naują vietą gali reikšti kelis dalykus.


Dingstis kurti naują armiją

Pirmiausiai, anot Konrado Muzykos – eksperto iš Lenkijoje įsikūrusio „Rochan Consulting“ tyrimų centro, taip gali būti formuojama visiškai nauja Rusijos armija – tarp 20-osios, kuri nėra pati pajėgiausia ir 41-osios, kuri priskirta visai kitai karinei apygardai, sukurti naują armiją gali būti patrauklus variantas dėmesiui nukreipti.

Neatsitiktinai tuo pat metu, kai prie Jelnios išdygo nauja karinės technikos stovyklavietė, pasirodė žinių apie kitų dalinių judėjimus, tarp jų ir pajėgiausios 1-osios gvardijos armijos dalinių permetimą „prie sienos su Ukraina“. Išties dalis elitinės Rusijos 4-osios tankų divizijos įrangos buvo nugabenta į Briansko ir Kursko rajonus, t. y. netoli Ukrainos šiaurinės sienos. Šie daliniai yra prioritetiniai Rusijos karinės reformos smaigalyje – gauna geriausią techniką, įrangą, dažniausiai treniruojasi. Kita vertus, kaip pažymėjo K. Muzyka, Rusija jau anksčiau skelbė apie vakarų karinės apygardos dalinių pratybas, kuriose skirtingi tankų pulkai varžosi, kas gaus garbingą „smogiamojo“ titulą.

Galiausiai pati Jelnia yra dvigubai arčiau Baltarusijos nei iki Ukrainos, tad tokią armiją galima panaudoti ir „saugant“ Minsko režimą, kuriam vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka kol kas klusniai vykdo Kremliaus nurodymus pasirašinėti ilgai derintus sąjunginės valstybės dokumentus.

Be to, Rusijos dalinių dislokavimą akylai sekantis, kruopščiai konspektuojantis lenkas nesyk yra pažymėjęs, kad Rusijos ketinimai pradėti karą istoriškai siejami su strateginio netikėtumo efektu, ypač pradinėse karo fazėse, o lengvai pastebimas ne pačių pajėgiausių ir gausiausių dalinių permetimas gali būti skirtas labiau signalizavimui, nei realiems koviniams veiksmams.

Pavyzdžiui, iš kelių taktinių bataliono grupių, kurios permestos į Jelnią, dalis naudoja pasenusius šarvuočius BMP-1, kurie šiuolaikiniame mūšyje prieš ukrainiečius ilgai neatsilaikytų. Tačiau vien skeletinis naujas dalinys gali tapti pagrindu suformuoti naują armiją vakarų kryptimi, kurią, reikalui esant, galima apsukti – vietoje Baltarusijos ji gali pajudėti ir į pietus, Ukrainos kryptimi.

Eilinis spaudimas Ukrainai?

Reaguojant į svarstymus bei pranešimus, kurie pirmiausiai pasirodė Vakarų žiniasklaidoje ir analitiniuose leidiniuose, netrūko skeptiškų pastebėjimų.

Iš Kremliaus buvo tradiciškai sulaukta pašaipų. Savo dozę apie „nekokybišką melą“ išpylė liūdnai pagarsėjusi Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kuri tikino, kad informacija apie telkiamas pajėgas yra „melagienų kampanija, kurią sukėlė JAV žiniasklaida“.

Vladimiras Putinas įprastai nekomentuoja tokių pareiškimų apie pajėgų telkimą, tačiau šį kartą jo atstovas Dmitrijus Peskovas viešai neigė pranešimus apie galimą pajėgų telkimą. Anot jo, dėl tokių „nekokybiškų“ informacijos nutekinimų nereikėtų „gaišti laiko“ – viena ką rodo pats faktas, kad „Rusijos ir Ukrainos pasieniu“ įvardyta Jelnia yra už 250 km. Vis dėlto pasirinkta retorika taip pat neprasprūdo pro stebėtojų ausis.

„Mūsų karinės technikos ir kariuomenės dalinių judėjimas yra vien tik mūsų reikalas“, – sakė D. Peskovas. Kremliaus tonas pastaruoju metu tapo griežtesnis Ukrainos atžvilgiu, ypač po spalio 26-osios, kai Rytų Ukrainoje ukrainiečių bepilotis orlaivis „Bayraktar“ atliko pirmąją kovinę misiją ir smogė separatistų artilerijos pozicijoms – vien artilerijos naudojimas Donbase yra uždraustas, tad ukrainiečių paviešintas vaizdo įrašas, kuriame parodytas antskrydžio momentas turėjo tapti signalu tiek separatistams, tiek juos remiančiai Rusijai – esą žaidimo taisyklės pasikeitė.

Iš Turkijos įsigyti „Bayraktar“ bepiločiai orlaiviai pastaraisiais metais tapo savotiška sensacija keliuose konfliktuose – Libijoje ir Sirijoje jie daužė rusiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas, o labiausiai išgarsėjo Kalnų Karabacho konflikte, kur Rusijos remiamą Armėniją azerai palaužė konflikte, kuriame ypač svarbų kovinį ir psichologinį vaidmenį suvaidino būtent smogiamieji „Bayraktar“ bepiločiai orlaiviai – dažniausiai nepastebėti jie naikino armėnų tankus, artileriją, gyvąją jėgą ir netgi rusiškos kilmės priešlėktuvinę gynybą. Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas netgi įspėjo, kad Ukraina „bando įvelti Kremlių į naują konfliktą“.

Tad Rusijos pajėgų permetimas iš Voronežo į Jelnią jau interpretuojamas kaip savotiškas Kremliaus signalas Ukrainai, siekiant taikyti ukrainiečiams spaudimą prieš galimą Normandijos ketverto susitikimą ateityje – šis formatas sukurtas esą siekiant rasti taikią išeitį iš kruvino konflikto Rytų Ukrainoje, nors Rusija, kuri yra konflikto dalyvė ir kurstytoja Normandijos ketverte dalyvauja kaip tarpininkė. Tiesa, šio formato susitikimai nutrūko dar 2019-siais, o pernai anonsuotos derybos taip ir nedavė jokių rezultatų. Kita vertus, pajėgų permetimas prasidėjo dar gerokai prieš įtampos eskalaciją Donbase, prieš bepiločio orlaivio antskrydį, o kareivinės bei visa teritorija prie Jelnios buvo ruošiama kurį laiką, tad dalinių pasirodymas vargu ar gali būti „Rusijos reakcija“.

Įdomiausia buvo Ukrainos reakcija. Įprastai Kijevas bet kuria proga reiškia susirūpinimą dėl tokių Rusijos dalinių judėjimo, tačiau savaitės pradžioje oficialūs pareigūnai iš pradžių netgi paneigė pranešimus, kad prie jos rytinės sienos telkiamos rusų pajėgos.

Prie Ukrainos sienos telkiamos Rusijos pajėgos

Ukrainos gynybos ministerija vėlai pirmadienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, kad pasienyje nepastebėta jokio „papildomo [rusų pajėgų] dislokavimo“. Anot ministerijos, paskelbti vaizdo įrašai gali būti „specialių informacinių ir psichologinių veiksmų elementas“ ir vaizduoja planuojamus karių manevrus po Rusijos mokymų.

Tačiau antradienio vakarą Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusija prie Ukrainos sienų ir okupuotose Krymo bei Donbaso teritorijose yra sutelkusi apie 90 tūkst. karių. Pažymima, kad Gynybos ministerija atidžiai stebi situaciją, „susidariusią prie Ukrainos valstybinės sienos su Rusija bei laikinai okupuotose Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijose“.

Kova keliais frontais

Vis dėlto, kaip pažymėjo Ukrainos konfliktą nagrinėjantys Karo studijų instituto nepriklausomi analitikai Masonas Clarkas ir George'as Barrosas, šį kartą, kitaip nei pavasarį, trūksta įrodymų, kad Kremlius būtų sumąstęs puolamąją operaciją, juolab – prieš pat žiemą.

Įprastai indikatoriais, kad Rusija planuoja karinę kampaniją laikomas ne tik paruošiamasis informacinis fonas – Kremliaus ruporai pradeda intensyvią kampaniją apie „fašistus ukrainiečius“ bei „Ukrainos išvadavimą nuo chuntos“, bet ir gerokai didesnis Rusijos pajėgų sutelkimas, o taip pat – elitinių, pavyzdžiui, specialiųjų pajėgų, desantininkų dalinių mobilizavimas. Viso to šiuo metu nematyti.

Be to, šį kartą Jelnioje trūksta to, kas rodytų, jog kariai bei technika būtų ruošiami realiomis kovinėms operacijoms artimiausiu metu – nėra karo lauko ligoninių, trūksta artilerijos, priešlėktuvinės gynybos dalinių, kurie galėtų efektyviai dengti judančias sausumos pajėgas: Jelnioje tėra keli batalionai priešlėktuvinės gynybos sistemų.

Galiausiai kitose Rusijos armijose, išskyrus minėtas 1-osios gvardijos armijos dalinių pratybas, nepaskelbta kovinė parengtis, o Kryme, kur sutelkta nemažai Rusijos karinės technikos, taip pat kol kas sąlyginai ramu.

Vienintelis dalykas, į kurį dar prieš kelis mėnesius atkreipė dėmesį ekspertai yra tai, kad Kryme ir pasienyje su Ukraina esančius rusų tankų dalinius pasiekia speciali apsauga, kuri teoriškai turėtų apsaugoti šarvuotąją techniką nuo ukrainiečių prieštankinės ginkluotės – pirmiausiai raketų „Javelin“.

Tankai su apsauga nuo Javelin

Tokių raketų iš JAV įsigijusi Ukraina kol kas jų dar nenaudojo fronte, tačiau apie „unikalią, analogų pasaulyje neturinčią ir bet kokiai prieštankinei ginkluotei atsispirti galinčią“ Rusijos šarvuotąją techniką pasigirti mėgstantys Kremliaus ruporai nutyli, jog prieš „Javelin“ didžioji dauguma rusų tankų priešnuodžių tiesiog neturi. Specialios apsaugos, kurios tvirtinamos prie tankų bokštelio – pažeidžiamiausios vietos raketai „Javelin“, kuri tanką naikina atskriejusi iš viršaus pastebėtos ir daliniuose, pastarosiomis dienomis keliaujančiuose į Krymą.

Tad kol kas analitikai sutaria dėl vieno: artimiausiu metu invazijos tikėtis neverta, tačiau sekti padėtį būtina, mat ji gali pasikeisti, ypač išaugus provokacijų tikimybei, o ateityje keliais vektoriais prieš Ukrainą sutelktos, kad ir kelių šimtų kilometrų atstumu nuo pasienio esančios Rusijos pajėgos gali vienaip ar kitaip pajudėti pirmyn ar bent jau grasinti Ukrainai, kuriai dar reikia suvaldyti Donbase Rusijos gausiai remiamus separatistus. O tai jau reikštų kovą keliais frontais.

Prorusiški separatistai

Ukrainos kariuomenė kovoja su prorusiškais separatistais nuo 2014 metų, kai Maskva okupavo ir aneksavo Krymo pusiasalį bei sukėlė karą Donbase. Tęsiantis konfliktui, pareikalavusiam jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių, nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 59 Ukrainos kariai. Per visus 2020-uosius gyvybės neteko 50 ukrainiečių karių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (419)