Vis dėlto iki šiol taikomos įvairios priemonės nepaskatino visų pasiskiepyti. Ekspertai stebisi, kad žmonės bijo labiau skiepų, o ne mirties.
„Mirties baimė kažkaip išnykusi, antivakseriai nebijo mirties, aš nesuprantu“, – „Žinių radijuje“ stebėjosi politologas Vytautas Dumbliauskas.
Seimo narė Jurgita Sejonienė taip pat sunkiai rinko žodžius dėl tokio žmonių elgesio.
„Aš pritarčiau gerbiamam Vytautui. Iš tiesų, aš irgi nelabai suprantu žmonių mąstymo, tiesiog apmaudu. <...> Turime apie 60 proc. tų, kurie ar sąmoningai, ar tikslingai suprasdami, kad tai yra geriausia priemonė ir suprasdami jos naudą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, pasiskiepijo.
Jie pasiskiepijo dėl kažkokių priežasčių, tų įvairių skatinimo priemonių, kurios jau buvo taikomos. Bet niekaip nesuprantu likusios tos dalies, ypač tos dalies didžiausios rizikos žmonių. Iš tiesų, labai apmaudu ir girdime labai daug atsiliepimų, kad jaunesni giminaičiai atkalbinėja skiepytis, netgi draudžia skiepytis. Netgi atiminėja dokumentus, ar į namus ateinančiai slaugytojai kažkaip grasina“, – pasakojo ji.
Pasiteiravus Seimo narės, o ką daryti su tais medikais, kurie irgi prisideda prie atkalbinėjimo, J. Sejonienė negalėjo rasti tam mokslinio pagrindimo.
„Šito irgi niekaip nesuprantu ir nepateisinu. Manau, kad turėtų Valstybinės akreditavimo sistemos tarnyba griežčiau žiūrėti į tokius atvejus, ypač, jeigu jie yra pasitvirtinę. Manau, kad kaip ir dokumentų klastojimo atveju, ką mes turėjome, kai neva į esveikatą suvedami duomenys, kad pacientas vakcinuotas, bet iš tiesų jis nevakcinuojamas, o vakcina tiesiog išpilama, kur jau yra baudžiamoji atsakomybė.
Tokiu atveju, kai gydytojas atkalbinėja skiepytis, nors tam nėra jokių medicininių kontraindikacijų, tai turėtų būti žiūrima kur kas griežčiau. Manau, licenzijos klausimas čia turėtų būti“, – teigė J. Sejonienė.
Jos nuomone, tokiais atvejais licenzija iš medikų turėtų būti atimta.
„Kontraindikacijų, žinoma, yra ir jos yra žinomos, bet tų būklių tikrai nėra daug. Kaip ir kitų skiepų atveju, taip ir šitų skiepų atveju maždaug 5 proc., kur žinomos hiperalerginės reakcijos, anafilaksiniai šokai į kažkokius vakcinus komponentus.
Tikrai tokių žmonių yra, taip pat yra tokių gretutinių ligų, dėl kurių taip pat negalima skiepyti, bet jos jau yra žinomos. Aš suprantu, kad gydytojai kartais tikrai gali pasiduoti manipuliacijoms, nes tikrai pacientai ir spaudžia, ir reikalauja to atleidimo nuo skiepo, ir pan.“
Kita vertus, J. Sejonienė pastebi problemą, kad vaistų ar vakcinų atvejų nėra galimos žalos atlyginimo mechanizmo.
„Nekalbėčiau tik apie COVID-19 vakcinas, bet išvis apie visus vaistinius preparatus. Manau, kad tai tikrai suteiktų saugumo daliai pacientų, jeigu ta žala būtų atlyginama ir sumažintų spaudimą gydytojams“, – teigė jis.
