Per pirmąją koronaviruso bangą medikams buvo rodomas ypatingas dėmesys. Ir Prezidentas kūčiukus nešė, ir aktoriai po ligoninės langais dainavo, ir paprasti žmonės padėką rodė.
Dabar medikai vis dažniau susiduria su psichologiniu smurtu. Jiems tenka kęsti pacientų artimųjų išpuolius.
„Situacija su artimaisiais yra labai sunki. Kitą kartą dar labiau apsunkinanti negu tiesioginis kontaktas, bendravimas, gydymas su pačiais ligoniais. Žudikais išvadina ir visaip būna. Na, sumuštas lyg ir nebuvo nei vienas, bet psichologinį smurtą mes patiriame nuolat“, – sakė Vilniaus klinikinės ligoninės poskyrio vedėja Ramunė Radzevičienė.
Medikai sako visuomet darantys ką gali, kad išgydytų sergančius koronavirusu. Ne visi ligoniai supranta, kad medikai nėra visagaliai, galintys išgelbėti visus patekusius į ligoninę.
„Mes išgyvename dėl kiekvieno ligonio, dėl jo nesėkmių, dėl jo sveikatos būklės blogėjimo. Ir mes dar nuolat patiriame spaudimą iš paciento artimųjų. Nuolatinį reikalavimą, kad jų giminės pasveiktų, nesvarbu, kokia liga serga, nesvarbu, kiek jiems metų“, – kalbėjo R. Radzevieičienė.
Ligoninių personalas išgirsta įvairiausių artimųjų kaltinimų. Kad medikai negali nustatyti tikrosios ligos, nes artimajam tikrai ne kovidas, o jei kovidas, puola dėstyti sąmokslo teorijas.
„Kad mes juo užkrėtėme, kad mes čia gydome ir specialiai „pripaišome“ jiems tas ligas. Išvis, kad tai yra neteisybė“, – teigė Trakų ligoninės direktoriaus pavaduotoja Aušra Koršunova.
Ypač daug laiko ir pastangų atima artimųjų skambučių atakos.
„Skambindavo ištisai. Noriu dabar žinoti, noriu dabar, bet gydytojas negali galbūt prieiti prie telefono, nes jis yra apsirengęs, jis yra kitoje pusėje. Tiesiog nėra galimybių“, – sakė A. Koršunova.
„Skambina į reanimacijos skyrių, pradeda nuo 9 val. ryto, kai įvyksta vizitacija, kai turi tęsti paskyrimus, turi tiesiogiai gelbėti ligonių gyvybę ir tuo metu dar turi atsakinėti į skambučius. Nes jeigu pasakai, kad neturi laiko, kad esi labai užsiėmęs, tai vertinama kaip gydytojo nekultūra“, – aiškino R. Radževičienė.
Gydytojai papasakoja vienam artimajam apie ligonio būklę, kokiais vaistais jis gydomas, o po valandos skambina kitas giminaitis ir klausinėja to paties. Ir taip, anot gydytojų, kartais visą dieną.
„Žmonės skambina, klausia, ką tuo metu veikia mano mama. Ar mano mama atsigėrė, ar ji pavalgė, ar ji kvėpuoja deguonį.
Jeigu mes pasakome, kad jūsų mamai šiuo metu sveikatos pablogėjimo tikrai nėra ir prašome skambinti kada bus gydantis gydytojas, vėlgi tai vertinama gana dažnai kaip įžeidimas“, – teigė R. Radzevičienė.
Vieni draudžia gydyti nuo koronaviruso, neva jų artimasis neserga, o kiti – reikalauja stebuklingų vaistų nuo koronaviruso.
„Kai pasakai, kad tokių vaistų nėra, yra tik skiepai, tai vėlgi tada pasidarai priešu“, – pridūrė R. Radzevičienė.
Ypač medikams sunku atlaikyti artimųjų atakas, kai ligonių išgelbėti nepavyksta. Šiaulių ligoninės medikai prisimena skambučių laviną, kai prieš porą savaičių mirė viena pacientė.
„Po jos mirties nuolat mums skambinėjo, kiekvieną dieną, vadino mus išgamomis, idiotais, sakė, kad prakeikia mus visam likusiam gyvenimui. Dar tiradą necenzūrinių žodžių paleidžia“, – prisiminė Šiaulių ligoninės gydytojas Augustinas Jokšas.
Bandydamos nors kiek sureguliuoti skambučių srautus, ligoninės nusistatė valandas, kuriomis gali skambinti artimieji. Tačiau ne visi žmonės jų paiso.
