Vienas iš pagrindinių ministerijos planų viduriniame ugdyme, pasak jos, yra siekis atsisakyti daugelio dalykų skirstymo į išplėstinį (A) ir bendrąjį (B) kursus. Taip pat planuojama keisti ir brandos egzaminų tvarką.
„Turbūt svarbiausias šio naujo modelio dalykas, kad bus žymiai daugiau dėmesio tarpiniams vertinimams ir atsisakoma momentinio pamatavimo egzaminų. Keičiasi sistema“, – komiteto posėdyje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Pasak jos, ketinama atsisakyti daugelio dalykų programų skirstymo į lygius.
„Taip pat bus atsisakoma A ir B lygių. Liktų tik lietuvių kalbos ir matematikos bendrasis kursas“, – aiškino ministrė.
Nors ji kol kas nedetalizavo planuojamų pokyčių, tačiau užsiminė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu metu pradės diskusijas su visomis suinteresuotomis pusėmis.
„Modelis yra pasiūlytas. Turėsime turbūt ir mes galimybių detaliau padiskutuoti šiuo klausimu, pradėsime platesnes konsultacijas“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Kaip informuojama išplatintame pranešime, ministerija, tardamasi su švietimo bendruomene, rengia vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų sistemos pertvarką. Jos tikslas - sudaryti kuo geresnes galimybes gimnazistams nuosekliau mokytis, siekti geresnių rezultatų, susitelkti ne tik į baigiamuosius egzaminus, bet mokymąsi visus mokslo metus, įgyti gyvenime reikalingų kompetencijų.
„Siekiame patobulinti sistemą, sudėti labai aiškius akcentus į nuolatinę mokinių pažangą ir gyvenimui reikalingų kompetencijų vystymą. Šiuo metu ypač paskutinėse klasėse labai daug reikšmės teikiama pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams ir per mažai mokinio pažangai per visus jo mokymosi metus. O juk pagrindai dedami tikrai ne baigiamose klasėse. Be to, šiuo metu viduriniame ugdyme daugiau dėmesio skiriama žinių įgijimui, tačiau trūksta laiko pritaikyti ir kūrybiškai jas panaudoti“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Dabar peržiūrima vidurinio ugdymo struktūra, turinys ir dalykams mokytis skiriamas laikas (bendrasis kursas liktų tik lietuvių kalbos ir matematikos pamokose), numatoma papildyti naujais mokinio pasirenkamaisiais dalykais - tokiais, kaip filosofija, inžinerinės technologijos, ekonomika ir verslumas. Numatoma daugiau laiko suteikti praktinėms, socialinėms, pilietinėms veikloms. Kartu peržiūrima ir visa mokinių vertinimo sistema – nacionaliniai ir pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimai.
Mokinio pasiekimai stebimi visą mokymosi laiką
Planuojama, kad mokinio pažanga bus stebima visus jo mokymosi metus, nesikoncentruojant tik į baigiamąsias klases ir egzaminus. Siekiama, kad į trečiąją gimnazijos klasę ateitų pasirengę mokytis mokiniai.
„Šiuo metu viduriniame ugdyme gali mokytis ir tie, kurie turi didelių spragų. Tokiu atveju mokymasis III ir IV gimnazijos klasėse gali dar labiau demotyvuoti mokinius, nes labai sunku siekti viduriniame ugdyme numatytų tikslų. Kad taip nebūtų, pirmiausia turi keistis nacionalinių mokinių ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo svarba – jie turi tapti tikru instrumentu mokiniui stebėti savo pažangą, laiku gauti mokymosi pagalbą ir padėti apsispręsti dėl tolesnio kelio, o galbūt ir profilio pasirinkimo“, - sako viceministras Ramūnas Skaudžius.
Po 4 ir 8 klasių mokiniams, nepasiekiantiems patenkinamo pasiekimų lygmens, turėtų būti suteikiama pagalba. Dažnai po 4 ir 8 klasės mokinys keičia mokyklą ir mokytojas naujoje mokykloje neturi informacijos apie pasiekimus ar žinių ir kompetencijų spragas. Būtų užtikrinta, kad informacija apie pasiekimus keliautų paskui mokinį, kaupiant duomenis apie mokymosi rezultatus švietimo informacinėje sistemoje. Taigi mokyklos ir mokytojas galėtų matyti vaiko pažangą viso bendrojo ugdymo metu. Taip pat svarstoma apie tikslines vasaros stovyklas ar papildomą mokymosi valandą 5 bei 9 klasėje mokiniams, kuriems reikia papildomos mokymosi pagalbos.
Atsisakoma vienkartinio momentinio pamatavimo egzaminu
Numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, vertinimą papildant kompiuterizuotais, visų mokyklų mokiniams vieningais tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse. Jie ne tik fiksuotų pasiekimus, bet ir vertintų pažangą, laiku nustatytų spragas, mokiniui būtų suteikiama reikiama mokymosi pagalba.
Visų mokinio pasirinktų dalykų tarpiniai atsiskaitymai būtų privalomi, tačiau būtų galima nelaikyti baigiamojo egzamino, jei jis nebūtinas baigiant gimnaziją ar stojant į aukštąją mokyklą.
„Reikia pabrėžti, kad nesiekiama didinti mokinių pasiekimų testavimo, tačiau norima visapusiškai išnaudoti turimą vertinimo sistemą stebėti pažangai. Gimnazistai visus dvejus vidurinio mokymosi metus galės nuosekliai mokytis, neatidėti iki IV gimnazijos klasės pavasario“, - sako R. Skaudžius.
Brandos atestate kartu su metiniais pažymiais bei brandos egzaminų rezultatais būtų pateikiama daugiau informacijos apie mokinio pasiekimus: tarpiniai visuotiniai vertinimai, brandos darbo, socialinės – pilietinės veiklos įvertinimai. Taigi tai būtų ir galimybė aukštosios mokykloms vertinti mokinių pažangą ir motyvaciją. Siekiama, kad brandos atestatas taptų elektroniniu dokumentu.
„Šis pokytis patį vertinimą padarytų nuoseklesnį, labiau išdėstytą laike. Skatintų mokinius mokytis nuolat ir sistemingai. Būtų labiau pasitikima bendrojo ugdymo mokykla. Būtų eliminuoti tokie įvykiai, kuomet pareigingi, kruopštūs ir nuolat besimokantys mokiniai iš susijaudinimo prastai pasirodo egzamino metu. Net ir studentams universitetuose kiekvieno dalyko vertinimas susideda iš daugelio komponentų, tačiau mokiniai mokyklose kažkodėl vis dar turi pakankamai drastišką diagnostinį, o ne kaupiamąjį vertinimą“, - sako Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.
Kol kas diskutuojama, kiek egzaminų reikėtų išlaikyti, norint gauti brandos atestatą. Pirminis siūlymas, jog būtų tik valstybiniai egzaminai: du privalomi (matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros) bei vienas pasirenkamas egzaminas, o mokantis profesinėse mokyklose – du privalomi (matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros) ir kvalifikacijos egzaminas.
Numatoma, kad ateityje brandos darbas ir socialinė bei pilietinė veikla abiturientams taip pat būtų privalomi. Šios veiklos užtikrintų pusiausvyrą tarp akademinių žinių, tyrinėjimu grįsto mokymosi ir į praktinę veiklą orientuoto ugdymo, skatintų mokinių sąmoningumą ir pilietinę brandą. Šiuo metu brandos darbas yra vienas iš pasirenkamųjų mokyklinių egzaminų, jis neprivalomas, mokiniai jį gali rengti iki dvejų mokslo metų ir derinti įvairių dalykų žinias bei gebėjimus: gamtos ir socialinių mokslų, informacinių technologijų ir kt.
Pokyčiams pasirengti – ne mažiau kaip dveji metai
Vertinimo pokyčius viduriniame ugdyme rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta darbo grupė, kurioje yra gimnazijų, kolegijų, universitetų, pedagogų asociacijų, mokinių, Lietuvos švietimo tarybos, edukologų ir kiti atstovai.
Šiuo metu darbo grupės nariai svarsto siūlymus savo bendruomenėse. Visus sprendimus tikimasi priimti po diskusijų švietimo bendruomenėje. Siūloma, kad pasikeitimai įsigaliotų brandos egzaminus laikantiesiems 2025 metais, o brandos darbas taptų privalomas mokyklas baigsiantiems 2027 m.
Būsimiems abiturientams pokyčių išvengti nepavyks: įstoti į aukštąją mokyklą bus sunkiau
„Delfi“ jau anksčiau domėjosi, kokie yra planuojami pokyčiai. Įgyti vidurinį išsilavinimą šalies mokyklose gali tapti sudėtingiau. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) parengė siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), kaip būtų galima keisti mokyklos baigiamąjį vertinimą. Vienas pagrindinių siūlymų – pereiti prie kaupiamojo įvertinimo. Nors ir specialistai įžvelgia gerų dalykų šiuose pakeitimuose, bet kartu mato grėsmę, kad vidurinis mokslas gali tapti sunkiau prieinamu.
NŠA nurodė, kad siekiant pereiti prie kaupiamojo vertinimo, vienas siūlomų optimaliausių variantų – tarpinių patikrinimų rezultatus paversti baigiamųjų įvertinimų dalimi. Siūloma, kad tai galima įgyvendinti tarpinius patikrinimus laikant valstybinio brandos egzamino dalimi arba formuojant naują baigiamąjį įvertinimą. Tokia sistema, pasak agentūros, taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje.
„Tarpinių patikrinimų rezultatai galėtų būti naudojami ir kaip slenkstis: laikyti brandos egzaminus galėtų tik surinkę minimalų balų skaičių tarpiniuose patikrinimuose. Slenksčiai taikomi Italijoje, Suomijoje.
Tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti 20–40 proc. baigiamųjų įvertinimų. Būtų įtraukiami 3 dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos) tarpiniai pasiekimai. Kiekvienam dalykui reikėtų atlikti 3 patikrinimus. Tarpinių patikrinimų vertinimas galėtų būti įvairus: dalis jų vertinama automatiškai elektroninėje erdvėje, dalis – mišriai, t. y. ir elektroniniu būdu, ir žodžiu“, – paaiškina NŠA.
Taip pat pridūrė, kad tai yra susiję su atnaujinamu vidurinio ugdymo modeliu.
Kantauskas: sistema sudėtingėja
Lietuvos gimnazijų asociacijos (LGA) prezidentas Vytautas Kantauskas komentavo, kad keičiasi vidurinio ugdymo sąranga, tad tuo pačiu turėtų keistis ir vertinimas.
„Todėl sudaryta grupė kalba apie vertinimą. Aišku, visų nuomonės skirtingos, nes visi atstovauja skirtingoms organizacijoms. Tiesa, kad turi būti vertinimas baigus vidurinį ugdymą ir mūsų tokia nuomonė, kad vertinimas turėtų būti dviem aspektais: vertinimas tiems mokiniams, kurie nori įgyti vidurinį išsilavinimą ir didesni reikalavimai tiems, kurie nori stoti į aukštąsias mokyklas“, – teigė jis.
Pasak prezidento, ne visi nori stoti į aukštąją mokyklą po vidurinės mokyklos baigimo.
„Taigi, tomis temomis ir kalbame, aiškinamės dėl vertinimo ir manome, kad norintiems tik įgyti vidurinį išsilavinimą tas vertinimas turėtų būti paprastesnis. Iš esmės yra kalbama apie du egzaminus ir brandos darbą arba tris egzaminus be brandos darbo, kad mokinys gautų vidurinį išsilavinimą. Žinoma, norintiems stoti į aukštąsias mokyklas turėtų būti aukštesni reikalavimai. Mažiausiai – keturi egzaminai.“
Jo nuomone, šiuo atžvilgiu jokio palengvinimo nėra, bet yra tik sistemos sudėtingėjimas.
„Gauti vidurinį išsilavinimą bus truputį sudėtingiau, nes tai jau yra įrašyta į vidurinio ugdymo sąrangą. Ten yra privalomi pasirenkamieji dalykai ir, aišku, iš tų privalomų dalykų numatyta, kad būtų laikomi egzaminai. Vienu žodžiu, kad mokytųsi ir matytų tą prasmę“, – sakė V. Kantauskas.
LGA prezidentas nurodė, kad būtų privalomi lietuvių kalba ir matematika, o pasirenkamuosius dalykus rinktųsi iš gamtos mokslų, socialinių mokslų, užsienio kalbų blokų ir t. t.
„Tada iš jų taip pat galėtų laikyti egzaminus. Tokia yra idėja.“
Pirmiausia, aiškino V. Kantauskas, kad taip bus daroma dėl to, kad ateitų mokytis motyvuoti vaikai ir kad pasirinktų dalykų mokymasis įgautų kažkokį įprasminimą.
„Taip pat, kad nesimokytų vien tam, kad mokytųsi ir kad tas įprasminimas būtų egzaminas. Tokie yra tos darbo grupės motyvai ir tokiu būdu yra siekiama tą mokinių motyvaciją didinti. Tuo pačiu, ir mokymosi vertę.
Mano, aišku, asmeninė nuomonė yra truputį kitokia, nes manau, kad vidurinis išsilavinimas yra susiejamas su branda ir atitinkamų kompetencijų įgijimu. Aišku, kad tos kompetencijos turėtų būti tikrinamos, o nesimokama dėl egzamino, o mokomasi dėl žinių ir gebėjimų. Tas baigimas turėtų būti paprastesnis ir daugiau lemti metiniai pažymiai. Egzaminų kiekis yra užtektinas ir jo didinti nereikėtų“, – akcentavo jis.
Kol kas, teigė LGA prezidentas, darbo grupė svarsto variantą, kad norintiems įgyti vidurinį išsilavinimą reikia išlaikyti du egzaminus ir padaryti brandos darbą (arba išlaikyti egzaminą), o stojant į aukštąsias – privalomi mažiausiai keturi egzaminai. Taip pat pridūrė, kad per metus mokinius galėtų vertinti ir įvedant tarpinius vertinimus, kurie galėtų prisidėti ir prie egzamino vertinimo, kurį laiko.
„Tikrai nebus mažinamas egzaminų skaičius. Taip pat bus keičiama ir vidurinio ugdymo sąranga – seniau trečios gimnazijos klasės mokiniai susidarydavo individualizuotą ugdymo planą, o dabar bus privalomi du dalykai ir galės rinktis iš dalykų blokų – iš gamtos mokslų, iš dailės, iš socialinių mokslų, iš kalbų mokslų. Bus tik vienas lygis – aukštesnysis tų dalykų, kuriuos pasirenka. Pavyzdžiui, pasirinks biologiją ir bus tik aukštesnysis lygis. Aišku, prieinamumas yra susiaurinamas įgyti vidurinį išsilavinimą“, – tikino V. Kantauskas.
Žvirdauskas: sprendimas yra pribrendęs jau seniai
Vis dėlto Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas pozityviau žvelgė į planuojamus pokyčius vidurinį mokslą vykdančioms mokykloms.
„Manau, šis sprendimas dėl to vertinimo sistemos pokyčių yra pribrendęs ir jau seniai. Ačiū Dievui, kad tam ryžtamasi. Pagalvokite, jeigu sugalvotume tam tikrą idealų mokymąsi. Tai visi sakytume, kad vaikas turi mokytis sistemingai, nuosekliai, o ne kažkokiais tarpais, kai daugiau pasimoko, o paskui spragos.
Manau, vertinimo sistema, kurioje būtų kažkoks kaupiamasis vertinimas ir kad 10-11 klasės vertinimai būtų dalis baigiamojo vertinimo, man atrodo, yra pozityvu. Tai skatins mokinius mokytis nuosekliai, nuolat siekti to rezultato. Mokytojai, savo ruožtu, turės atsakingiau vertinti, todėl aš tikrai palaikau šį dalyką“, – sakė jis.
D. Žvirdauskas pasakojo, kad pats aštuonerius metus dirbo universitete ir ten buvo dalis atsiskaitymo išskaidyta.
„Iš koliokviumų, tarpinių atsiskaitymų, iš galutinio egzamino vertinimo ir pan. Man atrodo, kad mokiniams tokią vertinimo sistemą supratus, gerai ją išaiškinus, pasieksime geresnių rezultatų ir mokiniai nepaliks savo likimo geresnėms dienoms.
Žinote, jeigu jaunam žmogui trūksta motyvacijos ir jis galvoja „gal kaip nors, gal pasiruošiu tą paskutinę naktį“, tai, ko gero, reiktų taip nebemąstyti ir organizuoti savo mokymąsi, karjerą sistemingai ir nuosekliai“, – pasakojo jis.
Pasiteiravus jo, ar nėra rizikos, kad tarpiniai vertinimai gali būti ne tokie objektyvūs, LMVA prezidentas nurodė, kad yra pakankamai instrumentų to išvengti.
„Galbūt dėl to, kad mes vis dar atėję iš tos Rytų Europos, per mažai iš principo pasitikime mokykla ir jos vertinimais. Jeigu mes turėtume skandinavų, Danijos, Olandijos, galbūt ir Vokietijos atskirų regionų švietimo sistemas, tai ten iš principo pasitikima mokykla.
Kiekviena mokykla žino, kad yra sudaromas jų vertinimo patikimumo indeksas. Universitetai, tarkime, jau dabar tai daro ir jeigu mokiniai turi vienokius įvertinimus egzamininių dalykų ir po to mato, kad vienos įstaigos įvertinimas atitinka realybę, o kitos – galbūt net pažemintas vertinimas. <...>. Taigi, kelias turėtų būtų toks, kad reikia analizuoti duomenis, ar tikrai buvo gerai įvertinta ir ar tas pažymys yra objektyvus.“
Jis pažymėjo, kad būna tam tikra paklaida, taip pat pasitaiko, kad stropūs ir gabūs mokiniai, deja, per egzaminą susijaudina.
„Sakykime, jie gali per egzaminą labai susijaudinti ir netekti galimybės studijuoti, nors ir sistemingai dirbo. Taigi, mes galime toje vietoje tam tikra prasme panaikinti „šoko terapiją“ ir mokinys galės būti užtikrintesnis per egzaminą.
Man atrodo, kad mūsų visuomenė pribrendo tam tikrai evoliucijai prie labiau humaniškesnių sprendimų ir kelias tokios vertinimo sistemos link yra modernus ir teisingas“, – apibendrino D. Žvirdauskas.
Pokyčiai – ne anksčiau nei nuo 2023 m.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad dabar veikianti brandos egzaminų sistema per daug orientuota į mokinių akademinius rezultatus, neskatina ugdyti gebėjimų, reikalingų žinioms taikyti. Taip esą siaurinamas ugdymo turinys ir mokiniams nesuteikiamas visavertis ugdymas.
„Baigiant vidurinio ugdymo programą nepakankamai vertinama branda plačiąja prasme, nes privalomas brandos vertinimas apsiriboja tik dviem privalomais brandos egzaminais ir teigiamais paskutinių mokymosi metų metiniais įvertinimais. Judant kompetencijomis grįsto ugdymo turinio link, greta egzamino, kaip būdo įvertinti mokinių pasiekimus programos pabaigoje, turėtų rastis kitos galimybės.
Kompetencijų vertinimas reikalauja daugiau nei momentinio „popieriaus ir pieštuko“ tipo testo, o sudaryti sąlygas atskleisti mokinio potencialą įvairesniais būdais. Viduriniame ugdyme trūksta galimybių įveiklinti tai, ko buvo mokomasi, brandos darbą renkasi nedaug mokinių, o socialinė ir pilietinė veikla, atspindinti asmens brandumą dalyvauti socialiniame visuomenės gyvenime, nėra skatinama. Dėl to būtini egzaminų sistemos pokyčiai.
Šiuo metu suburta darbo grupė, kurioje yra gimnazijų, kolegijų, universitetų, pedagogų asociacijų, mokinių, Lietuvos švietimo tarybos, edukologų ir kiti atstovai. Šios darbo tikslas – pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl vertinimo pokyčių nuo 2025 metų. Darbo grupė vieningai sutarė, kad labai svarbu ne tik keliami reikalavimai vidurinio ugdymo baigimui, bet ir tai, kaip pasiruošęs mokinys ateina į III gimnazijos klasę. Siūloma, kad nacionaliniai mokinių pažangos patikrinimai 4 ir 8 klasėse ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) 10 klasėje taptų įrankiu siekti geresnių mokinių mokymosi rezultatų, o mokytojams – vertinti tiksliau, kad vertinimas skirtingose mokyklose taptų vienodesnis.
Darbo grupė svarsto galimybę įvesti tarpinius mokinių atsiskaitymus, diegiant kaupiamąjį vertinimą viduriniame ugdyme. Taigi galutinį pažymį brandos atestate lemtų ne tik egzamino rezultatas.
Diskutuojama, kiek egzaminų reikėtų išlaikyti, norint gauti brandos atestatą. Pirminis siūlymas, jog būtų tik valstybiniai egzaminai: du privalomi (matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros) bei vienas pasirenkamas egzaminas. Numatoma, kad brandos darbas ir socialinė bei pilietinė veikla abiturientams taip pat bus privalomi. Šios veiklos užtikrintų pusiausvyrą tarp akademinių žinių, tyrinėjimu grįsto mokymosi ir į praktinę veiklą orientuoto ugdymo, skatintų mokinių sąmoningumą ir pilietinę brandą.
Šiuo metu darbo grupės nariai svarsto pirminį siūlymą savo bendruomenėse. Visus sprendimus darbo grupėje tikimasi priimti iki metų pabaigos, po diskusijų švietimo bendruomenėje. Nauja egzaminų sistema būtų pradėta diegti ne anksčiau kaip nuo 2023 m.“, – komentavo viceministras.
