„Iš to juodumo pradėjome išeiti tik po karantino. Tai, kad jos visos pasidarė juodos, tai peržengėme tą juodą ženklą, bet pasakymas, kad tampi juoda savivaldybe ir tai kritimas atgal, tai taip nėra. Tai yra tik skaitinis barjeras, kuris yra graži iliustracija, kad tikrai situacija dabar visur yra bloga.
Deja, kol kas duomenyse kažkokio pagerėjimo, kad jau bus gerai, nesimato. Tam tikras sulėtėjimas matėsi jau tą savaitę prieš šventes. Bet jeigu pasižiūrėsime vėl praeitų metų duomenis, tai tokių laikinų sulėtėjimų <...>, buvo kokie trys-keturi ir praeitais metais. Po kiekvieno iš jų vėl pradėdavo augti. Tai, kas bus su Lietuvos tais atvejais, tai nuogąstavimai, kad situacija toliau blogės turi pagrindo“, – tikino jis.
V. Zemlys-Balevičius sako, kad rizika užsikrėsti tarp neskiepytų yra daug didesnė negu tarp paskiepytų.
„<...> Esmė, žiūrint į atvejų skaičius, labai aiškiai matosi, kad rizika gauti teigiamą testą kovido yra daug didesnė neskiepytiems žmonėms. Svarbiausia yra žiūrėti į ligonines ir mirčių atvejus. Į ligonines patenka visi su teigiamu testu. Vadinasi, nėra netestuotų žmonių ligoninėse.
Mes neturime jokio duomenų iškraipymo dėl skirtingos testavimo strategijos. Ten duomenys gana aiškūs, kad 80 proc. ligonių yra neskiepyti. Taip pat ir su mirtimis, apie ką statistikos departamentas skelbia kiekvieną dieną. Tarp tų neskiepytų kažkur apie 80 proc. yra neskiepytų. Tai sakyti, kad turime vakcinuotųjų epidemiją ar problema yra vakcinuoti, negalima“, – teigė duomenų mokslininkas.
Pasak jo, nors ir kelia nerimą susirgusiųjų skaičiaus augimas tarp vakcinuotųjų ir jei problema nevakcinuotųjų dingtų, vis tiek būtų sudėtinga epideminė situacija.
„Vis tiek ji būtų lengva, bet mes turėtume sakyti, kad turime epideminę situaciją Lietuvoje ir egzistuoja rizika užsikrėsti. Bet dabar, kai nevakcinuoti sudaro tokią didelę dalį tarp visų ligonių ir mirčių, sakyti kažką apie vakcinuotus yra [neteisinga].
Dažniausiai, kai turime vieną didžiulę problemą, problema po vieną nevaikšto. Viena didžiulė problema, tada turime dar mažesnių problemų. Šiuo atveju didžiulė problema yra nevakcinuoti ir tai kol kas nesikeičia.“
Jis teigė, kad vis dėlto vakcinų efektyvumas yra didelis ir tai realybė jau įrodė.
„Svarbiausia yra ligoninės ir mirtys. Ligoninių apkrova ir didėjantys ligonių skaičiai yra svarbiausias rodiklis, nes jie nurodo situacijos sudėtingumą. Mes girdime, kad atidaromos kitos ligoninės, uždaromi skyriai, kurie šiaip teiktų pagalbą. Viskas permetama į kovidą. Tai yra didžiulė problema. Visada šis rodiklis buvo svarbiausias. Po to atsiranda klausimas, kuris rodiklis signalizuoja problemas, kurios užgrius ligonines.
Vis tiek, tai būtent yra nauji atvejai. Nauji atvejai yra pirmas signalas, kad žmonės turi prasirgti liga, kad pakliūtų į ligoninę. Taigi, serga ir tik po kurio laiko į ją gulasi. Tai nauji atvejai yra tas geras indikatorius, bet tikriausiai latviai, žiūrėdami į savo duomenis, pamatė, kad su tokiu augimu reikia daryti karantiną ir užkirsti kelią, kad ligoninės visiškai užsipildytų“, – paaiškino jis.
Duomenų mokslininko teigimu, Lietuvoje į naujų atvejų skaičius reikėtų žiūrėti atsargiai, nes šalis pasiekė testavimo pajėgumus.
„Penktą savaitę iš eilės testavimo pajėgumai nesikeičia. Tai atvejų skaičiai ir negali kilti, nes tam, kad jie kiltų, reikia daugiau testuoti. Ką mes matome? Tai dabar teigiamų tyrimų dalis auga ir tas pandemijos pagreitis. Tuomet reikia žiūrėti, ar vis dar auga pandemija, ar krenta. Tai reikia žiūrėti per teigiamų tyrimų dalies pokyčius, nes dabar ji didėja. <...>.
Kol matysime, kad šis rodiklis auga, tol tikėtina, kad ligoninių apkrovimas didės. Kai pradėsime matyti teigiamos tyrimų dalies mažėjimą, tai jau bus signalas, kad gal jau situacija gerėja. Tada, kai epidemijos lygis nukris tiek, kad nebus atsiremta į testavimo lubas, tada vėl nauji atvejai rodys kažkokį signalą apie ligoninių užkrovimą. Vis tiek, svarbiausias skaičius pagal kurį sprendžiamas sudėtingumas vis dėlto yra ligoninių užimtumas.“
Jo nuomone, nuo ligoninių apkrovimo turėtų priklausyti naujų ribojimų įvedimas.
„Galima sakyti, kad čia kaip ir kerštas neskiepytiems <...>, bet žiūrėkime kompleksiškai į tą problemą. Neskiepyti yra problema ir ją reikia spręsti, bet mes turime bendrą ligoninių situaciją. <...>. Kai riba bus pasiekta, tada ir reikėtų imtis tų priemonių.“
Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, nuėjimas nuo piko nebus staigus, o bus tolygus.
„Nes tiesiog pasikeičia situacija ir pradeda žmonės mažiau sirgti. Bet sirgimas nuo ko? Nuo kontakto. Kontaktai nesikeičia, jeigu pasižiūrėsime mobilumo duomenis, tai matosi, kad žmonės ženkliai daugiau juda, vos ne kaip vasaros metu judrumas. Tai kol jis nesikeis, tol tas virusas galės keliauti po populiaciją, tol mes tą situaciją turėsime.
Tai čia klausimas, kiek dar liko tų neimunizuotų ir kada jie, galų gale, prasirgs? Deja, tie skaičiai pakankamai dideli, turime kažkur 3000 per dieną, numinusuokime vaikus, gausime kažkur 2000 per dieną. Dabar turime to vyresnio amžiaus žmonių, kurie gali sirgti, apie 300 tūkst. Tai po 2000 per dieną mąžta, paskaičiuokime, kiek laiko mažės. Deja, tokio pagerėjimo, kaip matėme pavasarį, kai pagerėjo orai, tikriausiai ne. <...>. Mes tokias problemas matysime ateinančius kelis mėnesius ir pradės gerėti tik kai pradės gerėti orai ir pavasario mėnesį.“
Jo teigimu, gali būti, kad tiek prasirgus žmonių, kitas ruduo nebus toks sunkus, bet turbūt nuo kovido teks skiepytis kiekvieną sezoną.
„Vis dėlto būtų beprotybė atsisakyti visų ribojimų, nes kas tada prisiimtų politinę valią už didėjančius ligoninių skaičius? Ribojimų atlaisvinimas Lietuvoje niekada nepagerino situacijos. Tai mes tada turėtume [suvokti], ko visuomenė siekia?
Dabar išeina, kad visuomenė kaip ir nenori užsidaryti, bet tuo pačiu nenori laikytis kažkokių apribojimų, tuo pačiu nenori ir vakcinuotis. Tai Vyriausybė, žiūrint iš šono, pasirinko laukimo taktiką.“
