Akmenės rajonas gali pasigirti vakcinacijos nuo koronaviruso rezultatais. Oficiali statistika skelbia, kad 9 iš 10 skiepą gavo. Akmenės rajonas yra geriausiai skiepijančių rajonų trejetuko sąraše.
Tačiau akis bado kita statistika – vienu metu rajone užsikrėtimų koronavirusu buvo daugiausia šalyje. Medikai vis garsiau kalba, kad dalies žmonių skiepas yra fiktyvus. Įrašas apie skiepą yra, bet pats skiepas – nesuleistas.
Gydytojas Darius Rauba LNK sakė, kad kolegos iš Mažeikių praneša, jog daugėja ligonių iš Naujosios Akmenės.
„Keli pacientai galiausiai pasakė, kad yra be vakcinos, nors atvyko į ligoninę su tais visais duomenimis“, – sakė gydytojas.
Apie Mažeikių ligoninėje besigydančius fiktyviai pasiskiepijusius Akmenės rajono gyventojus kalba šaltiniai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Klaipėdos.
„Mums tokie įtarimai yra kilę ne iš Akmenės. Aš šį klausimą kėliau, kai Sveikatos ministerijos Šiaulių zonoje buvo pasitarimas. Prokuratūros du tyrimai pagarsinti buvo, pasitaiko tokių atvejų“, – LNK sakė Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys.
Apie tokius tyrimus yra tekę girdėti ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Mažeikių ligoninės direktorius imasi patikrinimo, ir paaiškėja, kad iš 30 čia gydytų Akmenės rajono gyventojų tik vienas buvo pasiskiepijęs.
Statistikos departamento skaičiai iškalbingesni – nuo rugsėjo COVID-19 susirgo 509 neskiepyti Akmenės rajono gyventojai, 265 susirgę buvo paskiepyti kartą, du ar net tris kartus. Taigi išeitų, kad kas trečias susirgęs buvo skiepytas.
Medikai spėja, jog tokia statistika yra iškraipyta.
„Pasitaiko atvejų, kai [pacientų – aut. p.] būklė blogėja ir gydytojas sako nebijoti, juk žmogus vakcinuotas, nepavojinga numirti. Bet tada galiausiai pripažįsta, jog yra nevakcinuotas, tiesiog reikėjo galimybių paso“, – sakė D. Rauba.
Akmeniškiai teigia netikintys, jog jų mieste skiepija fiktyviai.
„Netikiu, kad žmonės taip eitų piktnaudžiauti. Tai save žmogus skriaudžia“, – LNK kalbėjo viena moteris.
Kita LNK kalbinta Akmenės rajono gyventoja stebėjosi, kodėl žmonės galėtų priimti tokį sprendimą, – ar nori apkrėsti artimuosius arba pažįstamus, kad jie numirtų.
Akmenės poliklinikos direktorius Justinas Stašys neigia, kad kas nors iš jų darbuotojų skiepytų fiktyviai.
„Ne, fiktyviais skiepais tikrai neužsiimame. Tiesiog žmonės rajone yra gana sąmoningi, suveikia skambučiai. Visa tai yra juodo darbo rezultatas“, – sakė J. Stašys.
Tačiau medikai prasitaria, kad pasiūlymų skiepyti į kempinę sulaukia.
„Su darbuotojais kalbėjome, iš tikrųjų ateina ir siūlo, bet kai darbuotojas paklausia, ar už jį sėdės kažkiek metų, tai atšoka“, – LNK sakė skiepų koordinatorė Rasa Penikienė.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad ir pats netiki, jog visi žmonės yra 100 procentų vakcinuoti. Bet, anot jo, specialistai daro viską, kad žmonės galėtų pasiskiepyti. O noras sukčiauti atsisuks prieš juos pačius.
Apgavystė dėl skiepo prieš žmogų gali atsisukti du kartus – nepasiskiepijusiam didesnė tikimybė užsikrėsti ir sirgti sunkiai. Negana to, ligonis gali negauti tinkamo gydymo.
„Jie patys save apgauna. <…>. Jei patenki į reanimaciją, gal ir gydymą kitokį taikys, galvos, kad esi skiepytas, galbūt nereikia tokių intensyvių gydymo priemonių“, – tikino gydytojas D. Rauba.
Anot sveikatos apsaugos ministro, įtarimais apie fiktyvius skiepus dalijosi jo kolegos iš Izraelio ir Vokietijos.
