Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val) ir žiemos laikas yra įvedamas 02:00 val. nakties iš šeštadienio į sekmadienį.
Nors europarlamentarai siūlė nuo 2021-ųjų atsisakyti sezoninio laiko keitimo Europos Sąjungoje, vis dėlto siūlymui pritarta nebuvo. Laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontroversiškas diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
2019 m. europarlamentarai pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo. Europarlamentarai siūlė, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų. Siūlymas pritarimo nesulaukė.
„Lietuva sezoninį laiką keis ir šį savaitgalį, ir dar greičiausiai ir kitą pavasarį“, – BNS anksčiau komentavo susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.
2019 metais Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesuktų nuo 2021 metų. Pagal tuometinį siūlymą, paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, turėtų būtų persukti 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.
Tačiau dėl laiko keitimo atšaukimo nėra sutarusios visos ES šalys narė. „Apmaudu, kad ES po kelerius metus trukusių diskusijų negali pasiekti vieningo susitarimo dėl sezoninio laiko keitimo. Lietuva suinteresuota greitai ir koordinuotai išspręsti šią problemą, nes Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus kenčia nuo režimo, kuris nėra nei tinkamas šiuolaikiniam gyvenimo būdui, nei žmonių palaikomas“, – teigė ministro atstovė.
Pasak jos, Lietuva buvo viena iš šalių, kurios įvykdė parengiamuosius darbus – konsultacijas tiek su visuomene, su verslu. „Lietuvos konsultacijos parodė, kad sezoninio laiko keitimo nutraukimas neturės neigiamo poveikio atskirų valstybių narių ekonomikai. Manome, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau užbaigti šį klausimą priimant bendrą ES sprendimą“, – kalbėjo G. Vasiliauskaitė.
Šį klausimą ir vėl iškėlė Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis paragino Europos Sąjungą (ES) bendru sutarimu išspręsti laiko sukimo klausimą ir sezoninio laiko nebekeisti, laišku kreipėsi į Bendrijos institucijas.
„Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus privalo keisti laiką. Esu įsitikinęs, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau išspręsti šį klausimą bendru ES sutarimu“, – laiške teigė ministras.
„Daugybė studijų patvirtino neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai, todėl didžiausią prioritetą turime teikti Europos gyventojų gerovei ir atsisakyti neefektyvaus ir žalingo laiko keitimo“, – pridūrė jis.
Ministras laišką adresavo transporto eurokomisarei Adinai Valean, ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos infrastruktūros ministrui Jernejui Vrtovecui ir Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininkei Karimai Delli.
Pasak ministro, Lietuvoje vykusios konsultacijos su visuomene ir verslo atstovais parodė, kad nuolatinio laiko įvedimas neturės poveikio ekonomikai, jei laikas šalyje skirsis ne daugiau kaip dviem valandom nuo Vakarų Europos šalių ir jei laiko keitimo bus atsisakoma koordinuotai – jei ES valstybės narės sutars dėl konkrečios sezoninio laiko atsisakymo datos ir nustatys aiškias informavimo procedūras.
„Akivaizdu, kad nustatyti koordinavimo mechanizmą nebūtų sudėtinga, tai nesunkiai sutvarkoma techniniu lygmeniu. Labai apmaudu, kad ES tokiu paprastu klausimu vis dar negali pasiekti susitarimo net po kelerius metus trukusių diskusijų“, – rašte teigė ministras M. Skuodis.
Ministerijos teigimu, Europos Komisijos ES mastu surengtose konsultacijose, kuriose dalyvavo 4,6 mln. žmonių, net 84 proc. iš jų pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta du kartus per metus keisti laiką.
„Delfi“ jau anksčiau buvo komentavęs Europos parlamento biuro Lietuvoje administratorius žiniasklaidai Dovaidas Pabiržis, kad laiko sukiojimo direktyva būtų pakeista, kaip ir kitų ES teisės aktų atveju, reikia Europos Komisijos pasiūlymo, Europos Parlamento ir ES Tarybos pozicijų patvirtinimo, tuomet derybų, kompromiso, ir kompromiso patvirtinimo tiek iš Parlamento, tiek iš ES Tarybos pusės.
„Šiuo konkrečiu atveju Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2018 m., Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją 2019 m. ir siūlė paskutinį kartą laikrodžius persukti 2021 m. Tačiau ES Taryba, t. y. ES šalių vyriausybės, nepasiekė kompromiso šiuo klausimu iki šiol ir nepateikė savo bendros pozicijos, ties tuo šis klausimas ir yra įstrigęs.
Kiek žinau, pokyčiams prieštarauja grupė valstybių, tarp jų Vokietija, tačiau daugiau šiuo klausimu galėtų pakomentuoti Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ar Susisiekimo ministerija, kurių atstovai dalyvauja Tarybos posėdžiuose. Europos Parlamentas iš savo pusės sprendimą yra priėmęs“, – teigė jis.
