„Mums kelia nerimą, kad tiek visuomenei, tiek sveikatos apsaugos sistemai sprendimai priimami chaotiškai ir neturint tam reikiamų kompetencijų bei neprisiimant jokios atsakomybės už padarytas klaidas. Valdantieji, mūsų manymu, turėtų pasirūpinti, kad sistemos vairas atitektų labiau kompetentingam asmeniui, kuris, be visa ko, aiškiai suvoktų situaciją ir savo veiksmų pasekmes“, – partijos pranešime spaudai cituojamas LVŽS pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis.
Jis ir jo kolegos tvirtina, kad sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje nematyti jokių pozityvių poslinkių, sprendžiant susiklosčiusią krizę ar bandymo reaguoti į visuomenės, teisininkų ar medikų bendruomenės pastabas dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija toliau tęsia neefektyvią galimybių paso strategiją, o tinkamai nevaldant krizės, auga COVID–19 sergamumas bei su tuo susijęs mirštamumas.
Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad daugėja klausimų A. Dulkiui.
Juos šešėlinis kabinetas pateikė nutarime, kuriuo grindžia pokyčių sveikatos apsaugos ministerijoje reikalingumą:
1) Ministras savo darbą pradėjo pandemijos sąlygomis ir buvo skelbiama apie 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, tuo galimai sukuriant klaidingą įsivaizdavimą dėl ekspertų įtraukimo ir tinkamo pasirengimo pandemijos valdymui. Tačiau šis planas visuomenei nebuvo pateiktas, jis nebuvo pristatytas ir dalimis, kaip vėliau buvo žadama ministro pasisakymuose. Įvardintos pandemijos valdymo priemonės viso labo tebuvo pandemijos stebėsenos rodiklių reikšmės (kaip antai užsikrėtimų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų ir pan.). Strategijos ir plano nebuvimas nulėmė iš esmės nekoordinuotą ir eklektišką, bei reaktyvų pandemijos valdymą. Kodėl buvo meluojama visuomenei apie pandemijos suvaldymo planą ir kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija?
2) Kodėl Vyriausybei pradėjus darbą buvo leista nukelti infekcinių ligų klasterio kūrimą į paskutinius šios Vyriausybės darbo metus, kai tuo tarpu infekcinių ligų klasteris būtų leidęs sustiprinti Lietuvos atsaką į pandemiją ir geriau pasirengti ateities infekcinių ligų keliamiems iššūkiams? Ar ministrui buvo svarbesni pinigai, kuriuos taip sutaupote kitoms, mažiau reikšmingoms ministerijos pertvarkoms, o ne žmonių gyvybė? Pasigirdus kritikai buvo pareikšta, kad infekcinių ligų klasterio projekto įgyvendinimas ankstinamas. Koks yra galutinis šio projekto įgyvendinimo terminas?
3) Kodėl pandemijos metu didelė dalis įstaigų, reikšmingų teikiant pagalbą žmonėms, yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis? Be vadovo išlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, vadovaujantis anoniminiu skundu atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas, regionines paslaugas koordinuojančios Šiaulių Respublikinės ligoninės vadovas ir t.t. Likusios institucijos yra nuolat audituojamos, net perkant išorės auditus, nors yra atlikti ministerijos auditai. Ar ministro tikslas yra sukompromituoti vadovus, juos atleisti ir visiškai destabilizuoti įstaigų veiklą pandemijos sąlygomis?
4) Sprendimus dėl vakcinų įsigijimo ir jų portfelio diversifikavimo priėmė dar praėjusioji Vyriausybė. Tai suteikė Lietuvai išskirtines galimybes užtikrinti savo gyventojų apsaugą. Tačiau šia sukurta galimybe taip ir nebuvo tinkamai pasinaudota. Kodėl dar gegužės mėnesį pastebėjus lėtėjančią vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją nebuvo imtasi papildomų ir savalaikių priemonių, kurios kaip kitose valstybėse būtų leidę pasiekti 100 proc. vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją (šiai grupei specifiška komunikacija, vienkartinės išmokos, nuvykimas skiepyti į namus, galimybė pasiskiepyti kiekvienoje vaistinėje ar pas kiekvieną šeimos gydytoją ir kt.)? Kodėl nebuvo išleistos rekomendacijos savivaldybėms dėl pavėžėjimo paslaugų, o bandomasis projektas bendradarbiaujant su Lietuvos paštu pradėtas vykdyti tik rudenį, dramatiškai keičiantis pandeminei situacijai? Ar ministras nemano, kad turėtų asmeniškai prisiimti atsakomybę už nesuvaldytą pandemiją bei augantį mirštamumą tuo metu, kai vakcinos yra visuotinai prieinamos?
5) Kokiais moksliniais tyrimais remtasi pagrindžiant galimybių paso efektyvumą, o ypač tas priemones, dėl kurių buvo atsisakyta kaukių uždarose viešose vietose tiems asmenims, kurie yra vakcinuoti, taip galimai nulemiant infekcijos protrūkius vakcinuotų asmenų tarpe? Kurie iš aukščiau nurodytų duomenų/mokslinių tyrimų buvo pateikti pripažintuose mokslo leidiniuose (su ISI web of Science indeksu)?
6) Kodėl dirbtinai užvilkintas LNSS šakos sutarties pasirašymas net keičiant derybų grupės vadovus? Kodėl sutartis nepasirašyta iki šiol, nors. Jau pateiktas kitų metų PSDF biudžetas? Toks sutarties vilkinimas yra aiškus ženklas medikų bendruomenei, kad vengiama ilgalaikių įsipareigojimų. Ar ministro viešai išsakytas 6 proc. medikų atlyginimų didinimas yra pakankamas, žinant, kad praktiškai visą augimą sunaikins tokiu pat procentu auganti infliacija?
7) Kodėl ministras Seime pristatinėdamas įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma įstatyme įvardintų aiškių įplaukų šaltinių į Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, teigė, kad tai neturės jokios įtakos fondo dydžiui, o į fondas bus net didinamas, tačiau pristatant 2022 metų biudžetą jau matome, kad fondas yra mažinamas, o ne didinamas? Ar ministras nemano, kad turi prisiimti asmeninę atsakomybę dėl mažėjančių galimybių plėtoti visuomenės sveikatos projektus, socialinę komunikaciją ir kt.?
8) Pastaruoju metu ministerija įsivėlė į viešųjų pirkimų skandalus („Kitokie pasikalbėjimai“, ministro ir jo aplinkos nuotraukų pirkimas, kai nuotraukos kaina siekia daugiau kaip 50 eurų). Ar ministras nemano, kad tokie „pasitaikantys“ atvejai indikuoja dideles ministerijos skaidrumo problemas, ypač viešųjų pirkimų srityse? Kaip ministras paaiškintų, kaip buvo priimti sprendimai dėl aukščiau nurodytų pirkimų? Ar ministras nemano, kad dažnėjant tokių atvejų atsakomybę turėtų prisiimti ne tik ministro komandos nariai, bet ir asmeniškai pats ministras?
9) Pateikiant Farmacijos įstatymo pataisas seime, kuriomis buvo sumažinta konkurencija kompensuojamųjų vaistų rinkoje, buvo teigiama jog bus imamasi kitų, vaistų kainą galinčių sumažinti priemonių. Tačiau nei viena priemonė iki šiol nėra įgyvendinta. Iki šiol nėra atgaivintas mechanizmas dėl bendrų brangių vaistų pirkimų su Višegrado šalimis ir neįvyko nė vienas ekspertų susitikimas, iki šiol nėra suprogramuota ir neveikia nuotolinė receptinių kompensuojamųjų vaistų nuotolinės prekybos platforma. Brangstantys vaistai didina PSDF išlaidas, kurios galėtų būti panaudojamos tiek naujų paslaugų finansavimui, tiek medikų darbo užmokesčio didinimui. Kodėl nesiimama jokių veiksmų konkurencijai vaistų rinkoje skatinti?
Interpeliaciją Dulkiui inicijuojantys „valstiečiai“ mano, kad valdantieji pajėgūs rasti geresnį ministrą: čia ne vaikų darželis
„Mes pateikėme klausimus, kuriuos dar galima keisti, bet tai yra pagrindas, kuris leidžia jau ne baltame lape pradėti diskusiją dėl interpeliacijos. Yra pakankamai daug nueita tuo keliu“, – po LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdžio Eltai teigė R. Karbauskis.
Politikas mano, kad kitas opozicines partijas įtikinti palaikyti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui neturėtų būti sunku, kadangi epidemiologinė situacija, jo vertinimu, vis prastėja.
„Nemanyčiau, kad bus sunku įtikinti (kitas opozicines frakcijas – ELTA), nes padėtis tolygiai blogėja. Šiandien posėdyje išsakyta daugybė komentarų ir iš šešėlinio sveikatos ministro A. Verygos, ir ekspertų nuomonė, kad padėtis yra daug blogesnė, negu buvo prieš metus laiko. Kaip prisimename, kas buvo tada – melas apie kažkokį 130 žingsnių planą. Padėtis, kuri yra šiandien su sprendimais dėl galimybių paso, privalomų testų ir t.t., visa tai yra desperacija, nes Vyriausybė tiesiog nežino, ką daryti. Tai rodo, kad vis dėlto reikia sprendimų, jog toje vietoje būtų žmogus, kuris nors bandytų pažiūrėti aplinkui, girdėti kitus“, – tvirtino jis.
Tuo metu vertindamas galimybes įtikinti ir valdančiojoje koalicijoje esančius parlamentarus, „valstietis“ teigė, kad tai priklausys nuo jų noro pripažinti, jog kito būdo išspręsti šalyje susiklosčiusias problemas tiesiog nėra.
„Priklauso nuo to, ar valdančiojoje daugumoje atsiras norinčių šitą klausimą spręsti tokiu būdu. Kitokio būdo, matyt, jau nebus. Pripažinti savo klaidas konservatoriai ir liberalai neišmoko per šituos 30 metų“, – pridūrė R. Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu susiklosčiusios problemos sveikatos srityje yra sisteminės, todėl ministerijai turėtų vadovauti specialistas iš medikų bendruomenės.
„Problemos yra sisteminės. Jos ne tik liečia kovidą, jos liečia ir pačią sveikatos sistemą, jos valdymą. Bet kokiu atveju tikiuosi, kad valdanti dauguma suras žmogų, kuris bent žino sistemą ir yra sveikatos specialistas, skirtingai negu dabar buvo pasirinkta“, – aiškino LVŽS pirmininkas.
A. Veryga: nematyčiau problemos dėl A. Dulkio, jeigu jam nereikėtų dirbti krizinėje situacijoje
Tuo metu LVŽS šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad valdantieji turi ir gali ieškoti tinkamesnio žmogaus, kuris galėtų pakeisti A. Dulkį.
„Aišku, įmanoma (rasti tinkamą sveikatos ministrą – ELTA), tai (konservatoriai – ELTA) yra didelė politinė jėga. Tai ką, jie nori pasakyti, kad savo partijoje neturi daugiau žmonių, kurie galėtų? Nebūtinai jie labai nori. Aš tikiu, kad šitoje situacijoje daug norinčių „susideginti“ ir eiti į tokią karštą poziciją tikrai nėra ir niekas ten per daug nesiveržia, bet čia ne vaikų darželis. Jeigu atėjo valdanti dauguma, ji gavo rinkėjų pasitikėjimą, tai jos reikalas yra rasti tuos žmones, kaip buvo jų reikalas suformuoti Vyriausybę. Jie tai padarė. Tai lygiai taip pat ir dabar, toje situacijoje matant, kad nepavyksta ministrui susitvarkyti su darbais, tai turi tiesiog ieškoti, tai yra jų darbas, jie privalo jį padaryti“, – Eltai tvirtino A. Veryga.
Parlamentaras taip pat mano, kad kitas ministras, jeigu pavyktų A. Dulkio interpeliacija, turėtų būti žmogus iš sveikatos sistemos, turintis medicininių žinių. „Valstiečio“ nuomone, dabartinis ministras gal ir galėtų vadovauti sveikatos sistemai, jeigu jam nereikėtų valdyti pandemijos ir būtų galima tiesiog vykdyti tam tikras reformas.
„Šitokioje krizinėje situacijoje manau, kad tai turėtų būti žmogus, kuris ir sistemą gerai supranta, ir turi sistemos dalyvių pasitikėjimą. Jeigu tai būtų tiesiog įprasta rami situacija, nematyčiau problemos ir dėl Dulkio, jo personalijoje. Nes jeigu nėra kažkokios krizės, galima ramiai darbuotis, kažką toje sistemoje tvarkyti. Tvarkoje ir ne medikas, svarbu, kad jis komandą turėtų. Bet kai yra krizė ir kai labai dažnai komanda klausia vadovo, tai kaip darome, nes būna keli pasirinkimai, tai kokį sprendimą gali priimti žmogus, kuris realiai nei išsilavinimo toje srityje turi ir net nelabai žino, kad kažko nežino“, – tikino A. Veryga.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį LVŽS paragino Vyriausybę per tris savaites atsiriboti nuo mokestinę naštą gyventojams didinančios mokestinės reformos, iš esmės pakeisti COVID-19 pandemijos valdymo bei vakcinacijos strategiją, viešai atsiskaityti visuomenei už migrantų krizės valdymo kaštus bei pateikti aiškius terminus, kada bus baigti peržiūrėti migrantų prieglobsčio prašymai.
Partijos taryba tuomet įpareigojo LVŽS šešėlinį Ministrų kabinetą, kad Seime būtų surengta interpeliacija premjerei I. Šimonytei, jei Vyriausybė šių „valstiečių“ reikalavimų neįvykdytų.
Tačiau „valstiečiai“ nuo šio plano kol kas atsitraukia, kadangi, pasak R. Karbauskio, šį kartą Vyriausybės vadovė išgirdo didžiausiai opozicinei frakcijai priklausančių politikų raginimus.
Tačiau penktadienį į posėdį susirinkusi LVŽS šešėlinė Vyriausybė apsisprendė inicijuoti sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atstatydinimo procesą. „Valstiečių“ šešėlinis premjeras R. Karbauskis įsitikinęs, kad ministras neturi nei plano, nei kompetencijų šioms pareigoms.
