Meistrui už jį sumokėjo grynaisiais į rankas prie kapo, nepaėmusi jokio raštiško patvirtinimo. Dabar eina kryžiaus kelius bandydama arba atgauti beveik 3 tūkst. eurų, arba išsireikalauti, kad paminklas būtų pakeistas kokybišku.
„Kai pagrasinau, kad, jeigu per dvi savaites nebus naujo paminklo, kreipsiuosi į atitinkamas tarnybas, jau kitą dieną prie kapo stovėjo tas pats brokuotas paminklas, kuris buvo nuimtas, tik jo būklė buvo dar baisesnė – dar ir pavardžių raidės apsitrynusios.
Jis pastatė dvigubai baisesnį paminklą nei buvo prieš tai. Aš ploviau jį savo ašaromis“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo ponia Lidija (moters pavardė redakcijai žinoma).
Sumanė pastatyti naują
Lidijos tėvas susirgo kraujo vėžiu ir mirė 1980-aisiais būdamas 50-ies metų. Jai tada buvo 24 metai. Tėvą ji palaidojo neseniai atidarytose Lėbartų kapinėse. Pastatė paprastą paminkliuką už 300 rublių. Bet tada mėnesio atlyginimas buvo tik 80 rublių. Po penkiolikos metų 1995-aisiais žuvo jos 27 metų brolis. Moteris jį palaidojo šalia tėvo.
Pernai ponia Lidija pagalvojo, kad maža kas gali nutikti šiais neramiais laikais, tad 2020 metų rugpjūčio 8 d. pas kapinių paminklų meistrą V. V. (redakcijai pavardė žinoma) užsisakė naują paminklą tėvui ir broliui, o šalia jų ir sau mažutį paminkliuką, kuriama būtų įrašyta jos pavardė ir vardas.
Moteris labai serganti, vietoje vienos kojos yra protezas, gyvena viena, su vyru išsiskyrusi. Abu vaikai išvykę į užsienį. Ji visiškai neturi kas jai padėtų, patartų. Į pensiją išėjo 2019-aisiais. Jos pensija nedidelė – 275 eurai.
Ponia Lidija sakosi taupiusi dvejus metus. Paklausta, ar įmanoma iš tokios pensijos susitaupyti, atsakė: „Įmanoma. Anksčiau prieš išeidama į pensiją dirbau sveikatos įstaigoje ir buvau vegetariško maisto virėja ir kepėja. Aš galiu išgyventi valgydama kruopas ir sutaupyti tuos pinigėlius.“
Meistrą susirado per pusseserę
Meistrą Lidija susirado per pusseserę, kurios vyro kapui paminklą darė 48 metų V. V. Tik tada ji nežinojo, kad ir pusseserės užsakytame paminkle buvo brokas, bet jos sūnus paskambino tam meistrui ir brokas buvo ištaisytas.
Moteris tvirtina, kad pernai rugpjūčio 8 d. V. V. sumokėjo 480 eurų kaip avansą. Iš viso meistras jai už tą paminklą priskaičiavo 2 890 eurų. Grąžintinų pinigų už seną paminklą, kurį pasiėmė kartu su kapo borteliais, jis nepriskaičiavo.
Lidija pasakojo, kad lapkričio 1 d. jis paskambino ir pranešė, kad paminklas jau stovi. Lapkričio 3 d. jie abu nuvažiavo prie kapo, buvo saulėta diena, viskas atrodė puikiai, ir ji atidavė V. V. į rankas likusius 2 500 eurų.
Paklausta, kodėl nepaprašė čekio ar pirkimo-pardavimo dokumento, patvirtinančio, kad jis gavo tuos pinigus, moteris sakė, kad paprašė, o jis esą pasakęs, kad dirbantis jau dvidešimt metų ir niekas jo to neprašo.
Pokalbininkė sakė, kad jos pusseserė tam meistrui irgi taip mokėjo. Taigi Lidija turi tik popieriaus lapelį, kuriame V. V. ranka parašyta, kiek reikės mokėti, pabraižyta, kaip atrodys paminklas, nurodytas meistro telefono numeris, jeigu ko prireiktų.
Paskelbė ultimatumą
Po kurio laiko, per tėvo gimtadienį jau šių metų pradžioje, Lidija atvažiavo aplankyti tėvo kapo. Oras buvo bjaurus, lijo. Tada ji ir pastebėjo broką.
„Vienoje pusėje ties mano pavarde akmuo įskilęs, ir kitoje pusėje įskilęs tiek, kad nagas įlenda. Paskambinau meistrui, jis atvažiavo ir sutiko, kad tai brokas, viską nufotografavo.
Pasakė, kad po trijų dienų ateis jo darbuotojai, nuims tą paminklą ir jie man per du mėnesius pastatys naują. Mokėti nereikės, nes tai esąs techninis brokas“, – pasakojo ponia Lidija.
O naujo paminklo kaip nebuvo, taip nebuvo. Beveik septynis mėnesius meistras žadėjo moteriai, kad po dviejų mėnesių pastatys paminklą. Šiemet rugsėjį jis jai liepė nepergyventi, nes kada nors tikrai pastatys, o vėliau pradėjo „numetinėti“ jos skambučius.
Ji pradėjo jam skambinti iš kito telefono, tik išgirsta jos balsą, „numeta“. Lidija nuvyko ir į jo darbo vietą, bet jo ten bebuvo. Pradėjo slapstytis nuo jos.
Galų gale spalio 7 d. ji paskelbė V. V. ultimatumą – jeigu naujas paminklas nestovės po dviejų savaičių, ji kreipsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, į Valstybinę mokesčių inspekciją. Jis esą pareiškęs, kad nereikia jo gąsdinti, nes nebijąs, bet jau spalio 8 d. ant kapo stovėjo tas pats brokuotas paminklas, kuris buvo nuimtas, tik dar baisesnės būklės.
Jau 31-a apgauta?
Ponia Lidija sako nuėjusi į kapinių administraciją, o ten buvęs stambus vyras jai esą pasakęs, kad ji jau esanti nebe pirma nukentėjusi, o 31-a. Neva jis jau 30 paminklų yra sugadinęs, o kai žmonės pradeda grasinti, grąžina į vietą tuos pačius su broku. Jis jai patarė, į kokias institucijas reikia kreiptis.
Ponia Lidija sako buvusi ir Mokesčių, ir kokybės inspekcijoje, esančiose „Vėtrungės“ pastate, t. y. ji kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyrių. Anot jos, kai inspektoriai tam meistrui prisiskambino, jis pradėjęs aiškinti, kad ji jam nesumokėjusi.
Labai įskaudinta moteris pati atlieka savo „tyrimą“. Susirado buvusį V. V. partnerį, kuriam jis liko skolingas daug pinigų. Sakosi sužinojusi, esą V. V. savo verslą perrašė mamai.
Neva nuo 2017 metų, kai jo firma vadinosi kitaip, jis dirbęs normaliai, mokėdavęs visus mokesčius, o nuo 2019 metų pasikeitė, nemoka mokesčių, pinigus ima sau į kišenę, nes esą pradėjęs lošti.
Nepavyko susisiekti
Nurodytu telefonu V. V. nepavyko prisiskambinti ir mums. Jis tiesiog neatsiliepia. Spalio 26 d. nuvykome į Lėbartų kapines pasižiūrėti, ar tikrai pastatytas bjaurus brokuotas paminklas.
Reikia pasakyti, kad tas brokas iš toli visai nepastebimas. Bet geriau įsižiūrėjus matyti, kad paminklinis akmuo dviejose vietose tikrai yra įskilęs. Pavardžių raidės, kryžiai yra gerokai aptrinti.
Pabandėme surasti V. V. jo darbo vietoje, bet durys buvo užrakintos. Šalia dirbę žmonės sakė, kad spalio 25 d. jis buvęs darbe.
V. V. kaimynai į kalbas nesileido, bet nežarstė pagyrų šiam verslininkui. Dėl jo veiklos esą nukenčia ir jų pačių verslas. Mat žmonės vieni kitiems perduoda neigiamus vertinimus, ir tiems kitiems sunku susigaudyti, kurie būtent taip elgiasi, kai šalia yra keli.
Tame kieme buvę V. V. darbininkai negalėjo atsakyti nė į vieną klausimą, tvirtino nieko nežiną. Paklausti, kaip būtų galima susisiekti su V. V., nurodė telefono numerį ant autobusiuko.
Belieka tikėtis, kad atitinkamos tarnybos susidomės šia istorija ir V. V. nebegalės apgaudinėti klientų. Kyla įtarimas, kad jis pasirenka dažniausiai vienišas moteris, kurios neturi užtarėjų. Iš pradžių pripažinęs broką, ponios Lidijos teigimu, dabar jis tvirtina, kad ji jam nesumokėjo pinigų.
Mažai tikėtina, kad pagyvenusi ir ligota moteris būtų sugalvojusi tokį būdą prisidurti prie savo mažos pensijos.
Kapinių administracija nepadės
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus, kuriam dabar priklauso ir buvęs Kapinių priežiūros poskyris, patarėja Daiva Breivė sakė neprisimenanti, kad tokia moteris būtų kreipusis į administraciją.
„Žmonių kreipimusis mes registruojame, padedame jiems, tarpininkaujame, kad abi pusės susitiktų ir klausimas būtų išspręstas. Bet mes net neturime teisės teigti neigiamą informaciją apie kitą asmenį, su kuriuo nesame tiesiogiai susiję, ir tikrai negalima vertinti jo darbo kokybės. Tam yra kitos tarnybos, kurios sprendžia, ar tas žmogus dirba kokybiškai, ar ne. Mes ir nereklamuojame įmonių, žmonės patys renkasi, kokias samdyti.
Nežinau, iš kur tas skaičius 31 ištrauktas, mes statistikos nevedame, koks paminklininkas kiek broko pridaro. Gal ta moteris užėjo kažkur kitur. Mūsų pastate dar yra trys įmonės, kurios nuomoja patalpas. Kartais žmonės sako, kad buvo Savivaldybėje, nors iš tikrųjų lankėsi privačioje įmonėje“, – aiškino D. Breivė.
Ji neneigė, kad skundų administracija gauna, kad kai kurių įmonių darbuotojai apteplioja gretimas kapavietes. "Vienas kitas konfliktas išlenda, mes tarpininkaujame ir pamininklininkai susitvarko. Šiuo atveju moteris, pirkdama paslaugas, ko gero, pasielgė šiek tiek neatsakingai.
Kartais žmonės, norėdami mažiau mokėti, susitaria su įmonėmis, kad šios padarys kokių nors nuolaidų, pavyzdžiui, neskaičiuos PVM ar pan., bet netvarkys dokumentų, kad nepaaiškėtų, jog įmonė vedė neteisingą apskaitą. Šitas verslas yra gana pelningas, manau, kad šioje srityje yra ir šešėlinės ekonomikos.
Užtat atsiradus nesutarimams, kyla problemų. Šiandien tai moteriai sunku įrodyti, kad ji sumokėjo pinigus, nes viską darė be dokumentų. Mano manymu, čia yra jau teisminis ginčas. Administracija tikrai nieko jai negali padėti. Mes dažniausiai matome tik pasekmes, kai ateina žmonės guostis", – sakė D. Breivė.
Miesto tvarkymo skyriaus patarėja sakė norinti atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės neskubėtų sumokėti. Beje, kai paminklininkai padaro darbus, reikia nueiti prie kapavietės, pasižiūrėti, ar tinkamai sutvarkyta ir aplinka.
„Jeigu padaroma kokia nors žala aplinkiniams kapams, mes reikalaujame atsakyti tos kapavietės savininką, o šis tada turi kreiptis į tą įmonę, kurią pasamdė“, - aiškino patarėja.
Kaip kreipiamasi į VVTAT
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT)Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigė, kad tarnybos sistemoje minėtos vartotojos prašymas neužregistruotas, nors ji buvo VVTAT Klaipėdos skyriuje, kalbėjosi su inspektoriais, bet kadangi neturėjo pirkimo-pardavimo dokumento, jai patarta kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
Reikėtų žinoti, kad asmuo prieš kreipdamasis į VVTAT turi būti raštu kreipęsis į paslaugos teikėją, kurio paslauga nepatenkintas, ir tada, jeigu jis neatsako per 14 dienų arba atsakymas netenkina, rašyti pareiškimą VVTAT. D. Malinauskienė tikino, kad ginčas pradedamas nagrinėti tik tada, kai yra raštiškas vartotojo kreipimasis.
Jos teigimu, rašant pareiškimą VVTAT reikėtų pridėti atsakymo ir kreipimosi į paslaugos teikėją kopiją ir visus turimus įrodymus. Vienas iš esminių įrodymų - pirkimą patvirtinantis dokumentas. „Jūsų minimu atveju pagrindinė problema, kad vartotoja nieko neturi, išskyrus tą užsakymo lapelį, kuriame pabraižyta kažkas ranka.
Žinoma, galėtų pridėti nors jį, tada mes vertintumėme, ar mums jo pakanka. Mes turime įsitikinti, kad pardavimas-pirkimas įvyko. Išnagrinėję situaciją mes priimame sprendimą. Jeigu per 30 dienų nė viena šalis nesikreipia į teismą, jis tampa privalomas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Malinauskienė.
VVTAT atstovė tikina, kad kiekvieną kartą, kai vartotojas užsako kokią nors paslaugą ar perka prekę, privaloma paprašyti pirkimą-pardavimą patvirtinančio dokumento. Be to, būtina rinkti visus įrodymus, fiksuoti tai, kas blogai, padaryti nuotraukas.
Jeigu prekė grąžinama pataisyti, tai taip pat turi būti užfiksuota. Jeigu trūkumai po pataisymo nepašalinti, žmogus gali prašyti sugrąžinti pinigus. Dar vienas labai svarbus dalykas - tiksliai suformuluoti reikalavimus, kad VVTAT žinotų, ko vartotojas nori.
VMI atliks tyrimą
Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Voldemaras Ratkevičius informavo, kad ponios Lidijos skundas buvo užregistruotas ir perduotas atitinkamai tarnybai, kad būtų atliktas tyrimas.
„Priėmiau tą pareiškimą, nes akivaizdus faktas, kad nebuvo išduotas joks čekis apie pajamų gavimą. Įžvelgiu, kad gali būti mokestinis pažeidimas. Jeigu tai tikrai taip, tas žmogus bus nubaustas. Tyrimą atliks VMI paskirtas atstovas. Moteris sutiko bendradarbiauti.
Bet mes atliksime tyrimą tik dėl to, ar veikla yra užregistruota, ar gauti pinigai užpajamuoti, ar sumokėti mokesčiai. O dėl paties paminklo kokybės ji turės eiti į kitą tarnybą, kuri prižiūri teikiamas paslaugas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Ratkevičius.
Pagal nustatytą tvarką ponios Lidijos pareiškimas turi būti išnagrinėtas per 20 dienų, atsakymo ji turėtų sulaukti maždaug lapkričio vidury.
