Kaip Delfi sakė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, žingsnis skirti nuolatinį ambasadorių ES yra geriau nei nieko nedarymas, nors ir, kaip pastebėjo ilgametis politikas, akivaizdu, kad nebuvo priimtas lengvai.
„Kaip ir žingsnis žengtas, aš galvoju, kad tai geriau nei klausimo išvis nespręsti, bet vis tiek, matyt, jis su tokiu kartėliu. Kaip ir sprendžiama, bet vis tiek šiek tiek įgnybiama konservatoriams atgal, nes jie jau buvo pasiruošę dabartinį pareigas einantį ambasadorių Šatūną“, – komentavo G. Kirkilas.
Jo nuomone, R. Karoblis nesitarė su prezidentūra.
„Nemanau, kad ponas Karoblis į tokias provokacijas eitų, nelabai tikiu tuo“, – svarstė politikas.
Visgi jis pripažino, kad G. Nausėda, nusprendęs svarstyti R. Karoblio kandidatūrą, taip galėjo sudrumsti valdančiųjų konservatorių planus.
„Galų gale reikia skirti misijos vadovą. Panašu, kad vilčių prastumti savo kandidatą neturi, tai pasiūlė Karoblį, galbūt tikėdamasis tam tikro konflikto, nes, matyt, konservatoriai norėjo, kad būtų ir praktiškai pradėjo svarstyti ambasadoriaus Šatūno kandidatūrą“, – sakė G. Kirkilas.
Kad S. Šatūno darbas valdančiuosius tenkina, yra sakęs ir užsienio ministras G. Landsbergis, ir premjerė Ingrida Šimonytė. G. Kirkilo nuomonė, R. Karoblis yra profesionalas, tačiau, kaip pastebėjo pašnekovas, valstybės labai retai ambasadorių skiria pakartotinai toms pačioms pareigoms.
„Jis yra misijos pavaduotojas, tai čia jau dabar priklausys nuo naujo ambasadoriaus, ar jis liks tame poste, bet aš manau, kad jis liks“, – apie galimą S. Šatūno tolesnę karjerą kalbėjo G. Kirkilas.
R. Karoblis šias pareigas yra ėjęs 2010-2015 metais. Jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai koordinatorių.
„Bet kuriuo atveju tai yra žingsnis į priekį, bet matyt esmingai valdančiųjų ir prezidentūros santykių tai nepakeis. Man apskritai tokia procedūra nepatinka, ji kompromituoja ambasadorių skyrimą, pasirinkimas, aišku, geras, nors labai retai šalys antrą kartą skiria į tas pačias pozicijas. Čia labai retas atvejis, tai tarsi demonstruoja, kad valstybė per mažai turi profesionalių diplomatų ar kažkas panašaus“, – svarstė G. Kirkilas.
Kalbėdamas apie G. Nausėdos „atšalimo laikotarpio“ reikalavimą, G. Kirkilas teigė, kad tai tiesiog buvo išgalvotas motyvas.
„Man labai daug teko su juo dirbti, būtent per Lietuvos pirmininkavimą 2013 metais, jis dirbo tuo metu. Jis yra tikras profesionalas, šiuo požiūriu, jei jis bus paskirtas, tai Lietuva tikrai nenukentės. Čia vienareikšmiškai“, – pridūrė G. Kirkilas.
Ažubalis: antrą kartą skirti tą patį ambasadorių nesiderina su bendra praktika
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojas, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis taip pat atkreipė dėmesį, kad į tokio rango pareigas pakartotinai ambasadoriai įprastai nėra skiriami.
„Niekada nebuvau šalininkas, kad į tą pačią valstybę ar tą pačią organizaciją antrą kartą skiriamas tas pats diplomatinis atstovas. Aš neatsimenu, kad taip būtų buvę. Žemesnio rango diplomatai, tai taip, buvo siunčiami antrą kartą, todėl, kad Lietuvos diplomatinės tarnybos kalbiniai gebėjimai tam tikromis kalbomis reikalauja šiek tiek pagerinimo, nes vien anglų kalbos neužtenka. Tada siųsdavome, būdavo tokie atvejai“, – Delfi komentavo politikas.
A. Ažubalio teigimu, R. Karobliui priekaištų dėl profesionalumo jis neturi.
„Bet tiesiog tai yra tie dalykai, kurie, manau, visiškai nesiderina su diplomatine bendrai priimtina praktika. Nelabai aš žinau tokių atvejų ES užsienio valstybėse“, – sakė parlamentaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad S. Šatūnas vis tiek galės tęsti darbus kaip COREPER II atstovybės Briuselyje diplomatas.
„Aš nemanau, kad dabar pono Karoblio atvykimas, jei taip būtų,jei patvirtintų komitetas ir taip toliau, tai kažkaip sutrukdytų pono Šatūno veiklai, kurią aš vertinu iš principo pozityviai“, – komentavo A. Ažubalis.
Jis teigė pritariantis G. Nausėdos beveik prieš metus ištartiems argumentams, jog tada R. Karobliui reikėjo „politinio atvėsimo“, kuris jau praėjo.
„Kadangi aš esu politinės Vyriausybės koncepcijos šalininkas, tai aš manau, kad jis turėjo būti, kadangi ponas Karoblis dirbo Vyriausybėje, kuri nieko bendro neturi su dabartine Vyriausybe. Aš manau, logiška, kad jis turėjo kurį laiką dirbti ministerijoje, tai normalu.
Jis tuo metu buvo politikas. Čia ir yra problema, kai mes aukšto lygio profesionalus skiriame į politinius postus, tai po to ir įvyksta tam tikri nesusipratimai. Aš manau, kad prezidento sprendimas buvo teisingas“, – sakė A. Ažubalis.
Politiko nuomone, tokia ambasadorių skyrimo procedūra nedemoralizuoja pačių diplomatų.
„Tai galbūt šiek tiek yra priekaištas politikams, kurie kitą kartą labai neapdairiai elgiasi“, – pridūrė jis.
Nausėda sutinka svarstyti Karoblio kandidatūrą į ES ambasadorius
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį po susitikimo su Estijos prezidentu Alar Karis pareiškė, jog yra pasiruošęs spręsti ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) klausimą ir vėl svarstyti R. Karoblio kandidatūrą į šias pareigas.
„Pripažįstu, kad tokia situacija, kokia yra šiuo metu nėra normali, todėl, norėdamas demonstruoti paramą ir pagalbą ieškant tinkamo kandidato, aš grįžtu prie to trumpojo sąrašo, kuris man buvo pateiktas ir sakau, kad esu pasirengęs rimtai svarstyti pono R. Karoblio kandidatūrą ambasadoriaus ES pozicijai užimti.
Nuo paskutinių rinkimų praėjo vieneri metai ir mes turime rasti geros valios savyje bei pasirengimo kompromisui, kad kartu su valdančiąja koalicija priimtume reikalingus sprendimus, ir baigtume šį vakuumą, kuris šiuo metu yra susidaręs“, – trečiadienį sakė prezidentas G. Nausėda.
51 metų amžiaus R. Karoblis yra diplomatas, teisininkas, buvęs užsienio reikalų viceministras (2015–2016 metais), buvęs krašto apsaugos ministras (2016–2020 metais).
Būta įtampų
Tarp prezidentūros ir R. Karoblio anksčiau yra buvę įtampų. Buvęs krašto apsaugos ministras po šių metų pradžioje vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio aiškiai neatsakė, kaip prezidentas G. Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento G. Nausėdos vaidmens skiriant AOTD direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis.
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
Skelbta, kad prezidentas galėjo turėti savo kandidatą – VSD vadovo Dariaus Jauniškio bendražygį Saulių Guzevičių.
R. Karoblis tada žurnalistų klausiamas, ar tiesa, kad jo kandidatas į AOTD vadovus buvo E. Paulavičius, o prezidento – VSD vadovo D. Jauniškio bendražygis Saulius Guzevičius, šio fakto nei patvirtino, nei paneigė.
Prezidentūra savo ruožtu tvirtino, kad naujasis AOTD direktorius E. Paulavičius buvo paskirtas tuomečio krašto apsaugos ministro R. Karoblio.
Šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tuomet teigė, kad prezidentas nekomentuos anoniminių šaltinių skleidžiamos informacijos apie galimą jo dalyvavimą skiriant AOTD direktorių.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, viešo dėmesio centre buvo atsidūrę, kai prezidentas nesutiko jų skirti į ambasadorių postus Vašingtone ir Briuselyje.
Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
Išsakė savo argumentus
Šalies vadovas, vasario pradžioje paklaustas, ar yra turėjęs nesutarimų su tuometiniu ministru R. Karobliu dėl paskyrimų į svarbias pareigas, patikino jokių priešpriešų neturėjęs.
„Jokių nesutarimų neturėjome. Dar kartą priminsiu, kad su krašto apsaugos ministru visą kadencijos laiką bendravome pakankamai konstruktyviai ir, beje, aš buvau tas žmogus, kuris visomis išgalėmis stengėsi ir rezultatas buvo pasiektas, kad formuojant Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, tiksliau – grąžinus jai įgaliojimus ir formuojant naują Vyriausybę, – pono Karoblio pavardė kaip krašto apsaugos ministro išliktų, nes jūs turbūt puikiai prisimenate, kad pono Karoblio pavardės Vyriausybės sudėtyje neturėjo likti, nes ta vieta buvo numatyta „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatui“, – sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad tiek R. Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui būtinas „politinis atšalimas“ nuo turėtų ministrų pareigų. Kokios trukmės minimas atšalimas turėjo būti, tuo metu prezidentūra nepaaiškino.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tuo metu kritiškai įvertino tokius prezidento argumentus.
