Kai kurie europarlamentarai toms šalims, kurios išstumia migrantus, ragina nutraukti finansavimą, tačiau ar tai, ką Lietuva daro, yra išstūmimas, už migraciją atsakinga komisarė Ylva Johannson vertinti nesiima.
Esą klaidų Lietuvos veiksmuose gali pasitaikyti, jas būtina ištirti, bet Lietuva su migrantų krize tvarkosi gerai.
„Apskritai turiu pasakyti, kad Lietuva, mano vertinimu, tikrai stengiasi laikytis Europos Sąjungos teisės ir jos veiksmai skaidrūs. Matau skirtumą nuo Lenkijos valdžios, kuri buvo mažiau skaidri ir dabar priėmė naują įstatymą, kuris, mano požiūriu, gali neatitikti ES teisės. Be to, ten nėra užtikrinama būtinoji pagalba, tad jeigu lygintume, manau, kad Lietuva stengiasi padaryti geriausia, ką įmanoma šioje labai sudėtingoje situacijoje“, – komentavo Y. Johannson.
Lenkijos siena šturmuojama kur kas agresyviau, Lietuva tokių vaizdų prie savo sienos nenorėtų. Labiau norėtų, kad fizinį barjerą iš pjaunančios vielos finansuotų ES.
Vis dėlto akivaizdu – šiam Lietuvos norui nelemta išsipildyti, finansavimo Lietuva negaus. Tam nepritaria absoliuti dauguma ES šalių, tačiau ES nedraudžia šalims narėms statyti tokias sienas, jei joms tai atrodo geriausia išeitis.
„Mes neturime atvirų sienų, žmonės neturi teisės patekti į Šengeno erdvę kada tik panorėję, mūsų sienos nėra atviros ir jos neturi būti atviros“, – sakė eurokomisarė.
Lietuvos valdžia dėl finansavimo vis tiek nepraranda vilties.
„Klausimas dėl sienų stebėjimo sistemų taip pat jau yra kaip ir sutartas ir finansavimas sienos stebėjimo sistemoms bus skiriamas. Klausimas dėl fizinio barjero... Manau, kalbant apie tą solidarumą, mes tikimės, kad kažkokie sprendimai, kaip kompensuoti Lietuvai, tikrai bus atrasti“, – LNK komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Visgi politologai teigia, kad Lietuva neseniai vykusioje Europos Vadovų Taryboje pasiekė nedaug. Nors sulaukėme pripažinimo, kad prieš mus vykdoma hibridinė ataka, įrankių, kaip su tuo kovoti, – nepasiūlyta.
„Prezidento pažadai buvo didesni nei ten pasiekti galutiniai rezultatai, tad iš tiesų turbūt tiktų vadinti juos kukliais“, – „Info TV“ komentavo politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„ES šiandien, deja, neturi jokių praktiškai veikiančių instrumentų, kurie leistų efektyviai, kaip sąjungai, valdyti tokias krizes. Lietuva iš esmės pati dabar tas taisykles rašo. Mėginame tai daryti skaidriai“, – žurnalistams komentavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Politologai sako, kad politinį palaikymą Lietuva turi – jei išliks skaidri, tai išlaikys ir toliau.
„Faktiškai ta pozicija, kurios laikosi Lietuva, Lenkija ir kitos šalys, yra realizuojama ir kitur, bet tą sutarti politiškai, paversti dokumentu, kol kas sekasi sunkiai“, – paaiškino politologas Linas Kojala.
„Lietuvai padėjo tai, jog nuo pat krizės pradžios buvo konsultuojamasi su ES institucijomis, paprašyta ir „Frontex“, ir kitų agentūrų dalyvavimo. Toks bendradarbiavimas, manau, didina pasitikėjimą“, – sakė R. Vilpišauskas.
Kaip atremti hibridinę ataką, Europos Komisija visgi pasiūlo.
„Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai ir esu labai patenkinta, kad Europos Vadovų Taryba pabrėžė tai savo išvadose.
Taip pat turime padaryti daugiau, kad neleistume vykti skrydžiams, kuriais į Baltarusiją gabenami žmonės“, – komentavo eurokomisarė Y. Johannson.
Kol politikai diskutuoja, 16 su migrantais dirbančių nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių ir 4 iš Lietuvos, kreipėsi į Europos Komisiją dėl pasienyje įstrigusių migrantų žmogaus teisių pažeidinėjimo. ES raginama prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją imtis veiksmų.
