2019 metų rugpjūtį į socialinį būstą sostinėje, Šaltkalvių gatvėje, įsiveržę pareigūnai buvo nustebinti tuo, ką pamatė. Visur – prabangūs baldai, paveikslai ir technika.
„Taip įrengtas socialinis būstas turbūt prabangiausias Lietuvoje“, – tuomet savo nuomone dalinosi pareigūnai.
Byla įstrigo teisme
Netrukus išaiškėjo ir kaip gyventojai, į Naujininkus persikėlę iš taboro, užsidirba pragyvenimui. Per kratą rasta 12 g. narkotikų bei 1100 eurų, kurie, įtarta, gauti ne visai teisėtais būdais.
Byla dėl narkotikų platinimo iki šiol strigusi teisme, jau žlugo ne vienas posėdis dėl kaltinamųjų, jų gynėjų ligų ar kitų priežasčių.
Atversti bylos nepavyko ir spalio 20-ąją, nes tuomet viena iš kaltinamųjų, 1997 m. gimusi Kristina Saidova, pajuto Covid-19 simptomus.
Kartu teisiama K. Saidovos motina ir dar viena moteris. Pastaroji teismo prašė rengti nuotolinius posėdžius, kad istorija kuo greičiau būtų užbaigta, tačiau tokiam prašymui pasipriešino kiti proceso dalyviai.
Esą praktika jau parodė, kad nagrinėjant byla kyla daugybė nepatogumų, o betarpiškos apklausos yra gerokai kokybiškesnės.
Todėl ši istorija dar ilgai neišsispręs, tačiau per tą laiką vieną teisiamoji, K. Saidova, spėjo įsipainioti į kitą kriminalinę istoriją.
Tapo brutalaus smurto auka
Su Delfi bendravusi Nida pasakojo, kad asmeniškai nukentėjo nuo prabangiojo socialinio būsto gyventojų.
Pernai liepa ją vaikų žaidimų aikštelėje ją užpuolė Dilara Bogdanovič bei jau anksčiau minėta jos sesuo K. Saidova.
„Vaikai žaidė, o tada iš kažkur išbėgo Dilara ir pradėjo šaukti ant mano sūnaus esą jis užpuolė jos vaiką, – prisiminė Nida. – Bandžiau ją patraukti ir ramiai pasikalbėti.“
Tačiau D. Bogdanovič ramiai kalbėtis nebuvo nusiteikusi, ji trenkė moteriai per veidą, griebė ją už plaukų. Vėliau į pagalbą atskubėjo ir jos sesuo K. Saidova.
Vienu metu D. Bogdanovič čiupo vaikišką paspirtuką ir bandė juo smogti savo aukai į galvą, tačiau ji prisidengė ranka ir viskas baigėsi tik lūžusiu pirštu.
Po to, kai užpuolikės išliejo savo nežinia dėl ko kilusį įtūžį, Nida atsidūrė ligoninėje. Jai diagnozuotas ne tik lūžis, bet ir nubrozdinimai galvoje, veide bei rankose.
Bylai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsidūrus teisme, abi kaltinamosios aiškino, kad tai jas užpuolė nukentėjusioji, o jos viso labo gynėsi. Bylą nagrinėjusios teisėjos tokia versija neįtikino – K. Saidovai laisvė apribotą metams, o D. Bogdanovič – pusantrų. Abi jos naktimis, nuo 23 iki 6 val., privalės būti namuose.
Baiminasi narkomanų
Teisinė kova dar nesibaigė, nes nuosprendis jau apskųstas ir jį peržiūrės Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Tačiau po daugiau nei metus trukusio proceso Nida nutarė nebetylėti.
Ji įsitikinusi, kad jos istorija yra pavyzdys, jog panaikinus taborą žmonės iš ten persikėlė į miegamuosius rajonus ir dabar terorizuoja jų gyventojus.
Prie prabangiausiu vadinamo socialinio būsto Naujininkuose gyvenanti dviejų vaikų mama pasakoja nuolat matanti nuolatinį įtartiną judėjimą ir neatmeta, kad čia vis dar vyksta prekyba narkotikais.
Anot jos, socialinio būsto gyventojai važinėja itin prabangiais automobiliais. Tiesa, paklausta, ar be užpuolimo buvo dar daugiau incidentų, ji atsakė neigiamai.
Nida aprodo ir tris atokesnes vietas Naujininkuose, kur, anot jos, apsipirkę narkomanai eina susileisti dozę.
Kad šiose vietose išties vartojami intraveniniai narkotikai liudija visur besimėtantys folijos lankstinukai, į kuriuos paprastai pardavėjai vynioja miltelius. Geriau paieškojus galima rasti ir švirkštų. Į tas vietas sutempti suplyšę čiužiniai ir foteliai.
Tiesa, pašnekovės baimes kategoriškai ima neigti šalia vienos tokių vietų sutikti, ant atitemptos sofos sėdintys, vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai.
„Narkomanų čia kaip tik daug mažiau, nei būdavo anksčiau, prieš kokius 5 metus, kiek čia jų tada valkiodavosi. Dabar beveik nebėra“, – tvirtino man vienas jų.
Jis pastebėjo, kad dabar labiau nei narkomanai baimę jiems kelia migrantai, kurie esą vaikštinėja po rajoną nuo tada, kai čia buvo perkelti į buvusius nakvynės namus. Paaiškinti, kuo konkrečiai juos gąsdina atvykėliai, vaikinai negalėjo.
Kai pasiteirauju, ką jie patys čia veikia, jaunuoliai susižvalgę tik nusijuokia. Atkreipiu dėmesį į tarp jų padėtą perlenktą popieriaus lapą užlenktais kampais – toks lankstinukas paprastai naudojamas kanapėms sumaišyti su tabaku prieš vyniojant suktinę.
„Tai čia ne narkotikai, tuoj juk išvis dekriminalizuos“, – numoja jie ranka.
Stebi pagerėjimą
Kad panaikinus taborą, daugiau problemų atsirado pačioje sostinėje, nesutinka ir Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas. Būtent jo vadovaujami pareigūnai stovėjo priešakinėse linijose kariaujant prieš narkotikus tabore.
„Kritiškai vertinčiau tokius teiginius, – apie nuogąstavimus po taboro panaikinimo Delfi kalbėjo E. Jalovikas. – O ką, anksčiau nevyko gyvenamuosiuose rajonuose prekyba? Be to, kas vyko mieste, vyko dar ir tabore. Jeigu vienu prekeiviu atsirado daugiau mieste iš tų taboro senbuvių, tai lašas jūroje. Ta prekyba visą gyvenimą vyko visur. Taboras buvo tik piktžaizdė, ten daug vietų prekiavo vienu metu.“
Pagerėjimai sugriovus taborą viršininkui akivaizdūs, pirmiausia – kasmet išvengiama maždaug 30-40 bereikalingų mirčių, tai žmonės, kurių gyvybės užgesdavo perdozavus narkotikų būtent prie taboro.
„Anksčiau buvo tokia situacija: bet kam norinčiam narkotikų tik reikėjo nurodyti kryptį link taboro, nereikėjo jokių pažinčių, rekomendacijų. Buvo tokių skaudžių nelaimių, kai vilkiko vairuotojas atvažiavo iš Kazachstano, tiesiog nuvažiavo į taborą, pasiėmė dozę, po to radome jį kabinoje be gyvybės ženklų. Tokių skaudžių atvejų buvo mūsų praktikoje“, – pasakojo E. Jalovikas.
Visgi gyvenimas ten, kur buvo taboras, tebevyksta iki šiol. Štai reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ steigėjas Marius Balčiūnas nuolat ten keliauja ir filmuoja vis dar plūstančių narkomanų srautus.
E. Jalovikas pripažįsta, kad problema dar nėra visiškai išspręsta.
„Reikėtų priminti, kad tas Vilniaus taboras susidėjo iš trijų dalių. Buvo dvi stambiausios, bet buvo dar trečia dalis, ji prisiglaudusi prie sodų bendrijos Rodūnios kelyje, tuo metu taboru nevadinome, ten buvo pavieniai gyventojai, kurie nevykdė neigiamos veiklos. O dabar būtent ten liko keli namai, bent 6 yra nelegalūs“, – situaciją aiškina E. Jalovikas.
Kol kas savivaldybė nepriima ryžtingo sprendimo dėl šių pastatų likimo, nors pareigūnai nuolat siunčia raštus prašydami kažką daryti.
Dabar prekyba narkotikais persikėlė būtent į tuos namus, todėl narkotikų vartotojų srautas visiškai neišnyko. Tačiau kontroliuoti situaciją čia kur kas paprasčiau nei būdavo tabore, o apie pagerėjusią situaciją liudija ir mirčių skaičius, šiemet tokių buvo, bet jau ne dešimtys, o tik vienetai.
„Tai tas pokytis ir yra teigiamas, pavyko išvengti mirčių, sumažėję srautai, – sako pareigūnas bei priduria. – Prekyba vyko ir vys, bet mieste žymiai sunkiau ir prekiautojams, jie nuolat paskundžiami kaimynų, patys kaimynai juos drausmina, konfliktuoja, grasina kviesti policija. Jie jaučia tą grėsmę, vengia kaimynų, bando slėptis, keisti gyvenamąjį plotą. Bent registruotų nusikaltimų skaičiumi, bent toje teritorijoje, ženkliai sumažėjo. Šiuo metu tikrai yra sumažėjęs skaičius.“
„Kol yra paklausa, bus ir pasiūla. Visiškai sunaikinti to nepavyks niekada, nors tai ir skamba nemaloniai. Tiesiog tai nuolatinis nematomas darbas, tie veiksmai, kuriuos atliekame, dažniausiai yra nematomi, atliekame daug specialių, slaptų priemonių. O tas rezultatas, kuris mus tenkina, mažėja ir mirčių, ir pačių nusikaltimų mažėja ir nedaugėja bent priklausomų asmenų“, – sakė jis.
Socialiniai būstų gyventojai – demonizuojami
Apie tabore gyvenusių romų integraciją į visuomenę bandėme teirautis teirautis ir Vilniaus miesto savivaldybės, paprašę rasti, kas galėtų apie tai papasakoti.
Visgi jos atstovas Irmantas Kuzas, pažadėjęs paieškoti pašnekovo ir grįžti, galiausiai klausimus paprašė atsiųsti raštu.
Paklausėme ne tik apie romų integraciją, tačiau ir apie minėto prabangiausio socialinio būsto likimą, kadangi po narkotikų prekeivių sulaikymo buvo kalbama, kad gyventojai jo gali netekti. Sulaukėme tokio atsakymo.
„Socialiniame būste tebegyvena ta pati šeima. Vilniaus miesto būsto turimais duomenimis teismas dėl prekybos narkotikais dar vyksta. Skundų iš kaimynų dėl šios šeimos neturėjome.
Skundų dėl socialiniuose butuose gyvenančių nuomininkų gauname (ir romų čia neišskirtume). Didžioji dalis socialiniuose būstuose gyvenančių nuomininkų (taip pat ir romai) gyvena tvarkingai. Dar vis tebevyrauja stereotipas (prie jo prisideda ir laikas nuo laiko žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai), kad, jei name vyksta kažkas negero, tai būtinai tai vyks socialiniuose butuose, nors ne visuomet taip yra“, – rašoma atsakyme.
Kaip pavyzdį, kad socialinių būstų gyventojai yra nepelnytai demonizuojami, savivaldybės atstovas atsiuntė straipsnį, kuriame aprašoma šių metų birželį įvykdyta žmogžudystė. Straipsnyje minėta, kad nusikaltimas įvyko socialiniame būste.
„Nors taip nebuvo. Tame socialiniame būste gyvena tvarkinga šeima su mažamečiais vaikais, kuri su įvykiu visiškai nesusijusi. Niekam net nekyla klausimų, kaip po pasirodžiusios publikacijos turėtų jaustis minėta šeima“, – rašė savivaldybės atstovas.
